Ne tik spūstys gatvėse, bet ir daugiabučių kiemai tampa išbandymų vieta didmiesčių vairuotojams. Į miestą po vasaros sugrįžę žmonės prigrūstuose daugiabučių kiemuose kasdien susiduria su nemaloniomis situacijomis dėl parkavimo vietų. Gyventojai stengiasi įvairiais būdais rezervuoti stovėjimo vietas: montuoja užtvarus, įvairius kuoliukus ar pakabinamas grandines.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonėms parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės.
Visgi net ir parkavimo vietos išpirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams išlieka teisė naudotis kiemo automobilių stovėjimo aikštele, net jei ji teisėtai priklauso kitam asmeniui. Teisinis ginčas kilo dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje įrengta kiemo automobilių stovėjimo aikštelė. Pasak Aukščiausiojo Teismo, automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio namo paprastai yra skirta pastato gyventojų, įskaitant butų ir komercinių patalpų savininkus, poreikiams tenkinti. Teismas pabrėžė, kad tai, jog pagrindinis pastatas ir jo priklausinys (šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė) priklauso skirtingiems savininkams, automatiškai nepanaikina automobilių stovėjimo aikštelės priklausinio statuso. Šioje byloje tokių įrodymų nebuvo rasta. Todėl automobilių stovėjimo aikštelė ir toliau išlieka daugiabučio namo priklausiniu, suteikiant teisę ja naudotis visiems gyventojams.
Šis sprendimas yra svarbus daugeliui daugiabučių namų bendrijų, kuriose automobilių stovėjimo aikštelės gali būti privatizuotos arba į jas gali pretenduoti vienas savininkas. Nors gyventojai išlaiko teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, sprendimas palieka galimybę tolesnėms diskusijoms dėl to, kaip ši teisė įgyvendinama. Aukščiausiojo Teismo sprendimas pabrėžia pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių ir bendro naudojimo poreikių bendrose gyvenamosiose erdvėse.
Ar kada nors susidūrėte su problemomis, susijusiomis su automobilių statymo teisėmis jūsų daugiabučio bendrijoje?
Reglamentavimas
Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
- Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
- Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.
Atstumai Nuo Daugiabučio Gyvenamojo Namo
Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
- Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.
Minimalūs atstumai prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms
Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.
Štai lentelė, iliustruojanti minimalius atstumus pagal automobilių stovėjimo vietų skaičių:
| Automobilių stovėjimo vietų skaičius | Minimalus atstumas nuo namo (metrais) |
|---|---|
| Ne daugiau kaip 10 | 10 |
| 11-50 | 15 |
| 51-100 | 25 |
| 101-300 | 35 |
| Daugiau nei 300 | 50 |
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
Kodėl Svarbu Laikytis Šių Taisyklių?
Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.
Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.
Priešgaisriniai Atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio. Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma.
Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui (jums), kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.
Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalus atstumus tarp pastatų.
Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.
Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:
| Pastatų ugniaatsparumo laipsnis | Atstumas metrais |
|---|---|
| Abu pastatai III | 15m |
| Vienas II, kitas III | 10m |
| Abu II | 8m |
| Abu I | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.
Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.
Pakeitimai STR 2.06.04:2014
Be didelio triukšmo ir reklamos vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.
Naujausios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ reglamentuoja atstumus nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki pastatų:
- Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas.
- Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų.
- Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas.
- Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų, kurie aprašyti aukščiau.
tags: #pastato #kategorija #automobiliu #stovejimo #aikstele