Aviacijos saugumas yra nuolat tobulinama sritis, tačiau nepaisant pažangiausių technologijų ir griežtų taisyklių, avarijos vis dar įvyksta. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip greitai po avarijos nukrenta lėktuvas, remdamiesi istorinių katastrofų analize ir ekspertų nuomonėmis.
Lėktuvo kritimo dinamika
Lėktuvo kritimo greitis ir trajektorija priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant lėktuvo tipą, avarijos priežastį ir aplinkos sąlygas. Vokiečių tyrėjų ir oro policijos pareigūnų aprašymas apie „Lituanikos“ katastrofą suteikia išsamios informacijos apie kritimo eigą:
- Iš rastų katastrofos vietos pėdsakų galima nustatyti, kad lėktuvas, darydamas dideliu greičiu plokščią posūkį kairėn, kliuvo kairiuoju sparnu už maždaug 14 m aukščio pušies viršūnės.
- Toliau besisukdamas kairėn dėl įvykusio staigaus sustabdymo lėktuvas nukrito priekiu žemyn.
- Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas, o per 25 metrus motoras sudavė 10 m aukštyje į 12 m aukščio pušį.
- Tolimesnis sukimasis kairėn pasibaigė ir prasidėjo paskutinė kritimo fazė.
- Per 50 m nuo šitos pušies lėktuvas susidavė į žemę, išmušdamas apie 30 cm gilumo duobę.
- Visai sutriuškintas lėktuvo liemuo gulėjo apie 15 m pusiau kairėj ir priekyje nuo susidavimo vietos ir buvo atsirėmęs į storą medį.
- Variklis buvo išplėštas ir gulėjo apie 8-10 m nuo lėktuvo laužo.
Kapitono Vlado Morkaus nubraižyta lėktuvo kritimo schema, nors ir nevisiškai tiksli masteliu, neblogai sutampa su vokiečių aprašymu. Joje pažymėta, kad lėktuvas į mišką įsirėžė dideliu greičiu, ką patvirtina ir vokiečių pranešimas: „Skridimo greitis buvęs labai didelis, nes per paskutinius kritimo 50m 4 storos pušys smūgio vietoje visai lygiai nulaužtos.“
AKTE teigiama: „Katastrofa įvyko lėktuvui užkabinus medžių viršūnes lekiant pilnu greitumu. Tą galima spręsti iš nelaimės vietos apžiūrėjimo duomenų ir iš lėktuvo liekanų.“
Gaisro nekilimo priežastys
Nors tokių lėktuvų avarijų metu dažnai kyla gaisras, „Lituanikos“ katastrofos metu jis nekilo. Tam yra kelios priežastys:
- Benzino nebuvo tose vietose, kur galėjo būti ugnies židiniai (magnetos, įkaitę išmetimo kolektoriai, kibirkštys nuo metalinių dalių trinties į akmenėlius).
- Benzino iš liemens bakų jau seniai buvo išnaudotas ir tie bakai buvo tušti.
- Sparnų bakai, kuriuose benzino dar buvo, atitrūko nuo lėktuvo kartu su sparnais, kai lėktuvas dar krito traiškydamas pušis. Taip benzinas atsiskyrė nuo lėktuvo liemens ir pavojingiausios detalės - variklio.
- Lėktuvo sparnai sugėrė pušų spygliuose buvusį vandenį, nes prieš katastrofą buvo praėjęs lietus. Taigi lūžtant sparnams, jei ir galėjo būti kokia nors kibirkštėlė, tai ją užgesino vandens lašai.
Vokiečių pranešime teigiama, kad gaisras nekilo dėl to, jog buvo mažai benzino: „Jei benzino bakuose būtų buvę daugiau benzino, tai tikrai lėktuvas prie smūgio būtų užsidegęs.“ Tačiau analizė rodo, kad „Lituanikos“ bakuose katastrofos metu dar turėjo būti likę apie 430 litrų benzino, o tai reiškia, kad didžioji dalis benzino išsiliejo ir išsitaškė avarijos metu.
Aviakatastrofų priežastys
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis nurodo kelias dažniausias aviakatastrofų priežastis:
- Techniniai gedimai.
- Žmonių klaidos (pilotų, skrydžių vadovų, antžeminio personalo).
- Meteorologinės sąlygos.
- Išorinis poveikis (pavyzdžiui, teroristiniai aktai).
Profesorius Jonas Stankūnas papildo, kad apie 80% avarijų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus. Tai gali būti susiję su nepakankamu kalbos mokėjimu, atsainiu požiūriu, per dideliu pasitikėjimu automatizuotu lėktuvu ir piloto neatidumu skrendant.
Oro katastrofų tyrėjas atsako į klausimus apie aviacijos avarijas | Techninė pagalba | WIRED
Istoriniai aviacijos incidentai
Istorija mena daugybę sunkių aviacijos katastrofų, kurios padėjo tobulinti saugos standartus:
- 1972 m. spalio 13 d. Urugvajaus oro bendrovės „Tamu“ lėktuvas, skridęs iš Montevidėjaus į Santjagą, sudužo Andų kalnuose. Iš 45 žmonių liko gyvi 16.
- 1977 m. kovo 27 d. Tenerifės oro uoste susidūrus dviem „Boeing 747“ lėktuvams žuvo 583 žmonės. Tai didžiausia aviacijos katastrofa istorijoje.
- 1985 m. rugpjūčio 12 d. „Japan Airlines“ skrydžio 123 katastrofoje žuvo 520 žmonių. Priežastis - prieš 7 metus blogai pataisyta galinė spaudimo pertvara.
- 1996 m. lapkričio 12 d. virš Indijos susidūrė „Saudia“ ir „Kazakhstan Airlines“ lėktuvai. Žuvo visi 349 žmonės.
- 2008 m. Madride „Spanair“ „MD-82“ orlaivis sudužo kildamas, žuvo 154 žmonės.
- 2009 m. „Air France“ „Airbus A330“ sudužo Atlanto vandenyne, žuvo visi 228 keleiviai ir įgula.
- 2010 m. balandžio 10 d. Rusijoje, netoli Smolensko, sudužo Lenkijos vyriausybinis lėktuvas „Tu-154“, kuriame buvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
- 2014 m. liepos 17 d. Malaizijos oro linijų lėktuvas MH17 buvo numuštas virš Ukrainos, žuvo visi 298 keleiviai ir įgula.
- 2015 m. gegužės 16 d. An-2 avarija Baltijos jūroje.
- 2023 m. lapkričio 25 d. Vilniuje nukrito krovininis DHL lėktuvas.
Šios ir daugybė kitų avarijų lėmė griežtesnius saugumo reikalavimus, patobulintas navigacijos sistemas ir nuolatinį aviacijos specialistų mokymą.
| Priežastis | Procentinė dalis (apytiksliai) |
|---|---|
| Žmogiškasis faktorius (pilotų, valdymo, personalo klaidos) | 80% |
| Techniniai gedimai | 10% |
| Meteorologinės sąlygos | 5% |
| Išorinis poveikis (pvz., terorizmas) | 5% |
Nors aviacija laikoma viena saugiausių transporto rūšių, svarbu suprasti, kad rizika niekada nebūna visiškai nulinė. Kiekvienas incidentas, nepriklausomai nuo jo masto, yra kruopščiai tiriamas, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta panašių tragedijų.
