Babilonija, senovės valstybė Mesopotamijoje, įsikūrusi prie Tigro ir Eufrato žemupio, gyvavo nuo 1894 iki 539 m. pr. Kr. Jos istorija - tai klestėjimo, karų, kultūros ir architektūros pasiekimų kupinas pasakojimas.
XXI a. pr. Kr. pabaigoje į Mesopotamiją iš dabartinės Sirijos teritorijos prasiskverbė semitų kilmės amoritų gentys. Jos asimiliavosi su vietiniais jiems giminingais akadais ir sukūrė keletą nedidelių valstybių. Isino amoritų valstybei priklausęs Babilono miestas, iš kurio kilo Babilonijos pavadinimas, 1894 m. pr. Kr. išsikovojo nepriklausomybę.
Babilono I dinastijos (amoritų) valdovui Hamurapiui (1792-1750 m. pr. Kr.) nukariavus Uruką, Larsą, Ešnūną ir Asiriją, Babilonija tapo galinga centralizuota despotija, apėmusi beveik visą Mesopotamiją. Patogi geografinė padėtis ir sėkmingi karai lėmė ekonomikos ir kultūros pakilimą bei prekybos klestėjimą. Atsirado piniginiai prekiniai santykiai ir vergovė. Tuo metu egzistavo įvairios laisvųjų kategorijos: kaimo bendruomenininkai, amatininkai, kariai ir kiti. To meto Babilonijos socialinius ekonominius santykius atspindi Hamurapio įstatymų kodeksas - seniausias žinomas teisynas - ir kiti dokumentai.
Istorijos vingiai
XVIII a. pr. Kr. antroje pusėje valstybė nusilpo dėl kasitų puolimų iš rytų ir hetitų puolimų iš šiaurės vakarų. 1595 m. pr. Kr. įsiveržę hetitai nuvertė karalių Samsuditaną ir sugriovė Babiloną, tačiau įsitvirtinti jame nepajėgė.
Babilono III dinastijos (kasitų) laikais (1518-1204 m. pr. Kr.) buvo užmegzti prekybos ir diplomatiniai ryšiai su Egiptu (XV a.), sudaryta sąjunga su hetitais. Tačiau politinis, kultūrinis ir ekonominis nuosmukis bei nuolatiniai karai sužlugdė kasitų dinastiją.
Babilono IV dinastijos (1204-1072 m. pr. Kr.) valdovas Nabuchodonosaras I (1125-1103 m. pr. Kr.) laimėjo karus su Asirija ir Elamu. Dėl karų, išaugusios žynių, didikų ir karvedžių įtakos, sumenkusios karaliaus valdžios ir keletą amžių trukusių asirų, chaldėjų bei aramėjų genčių puldinėjimų šalis nusilpo. Apie 1000 m. pr. Kr. prasidėjo politinio nuosmukio laikotarpis.
Nuo IX a. Babilonijos valdovai buvo Asirijos karalių vasalai. Pasinaudojęs Asirijos nusilpimu, Asirijos karaliaus vietininkas chaldėjas Nabopalasaras 626 m. pr. Kr. užgrobė valdžią Babilone ir pasiskelbė Babilonijos valdovu. 620 m. Nabopalasaras užėmė Uruką, 615 m. - Nipūrą, 614 m. sudarė sąjungą su Medija prieš Asiriją ir 605 m. ją galutinai sutriuškino.
Jo sūnus Nabuchodonosaras II (605-562 m. pr. Kr.) prie Karchemišo (Sirija) 605 m. pr. Kr. sumušė Egipto ir asirų kariuomenes, nukariavo Siriją ir Palestiną. 586 m. ir 579 m. pr. Kr. surengęs žygius į Judėją, ją pavertė Babilonijos provincija ir sugriovė Jeruzalę. 576 m. pr. Kr. įsiveržė į Egiptą.
Po Nabuchodonosaro II mirties vyko dažni rūmų perversmai, nukariautų tautų sukilimai ir persų antpuoliai. Valdžią užgrobęs Nabonidas (valdė 556-539 m. pr. Kr.) nukariavo dalį Arabijos pusiasalio. Norėdamas sulaikyti persų veržimąsi, siekė sudaryti su Lidija ir Egiptu sąjungą prieš Persiją.
539 m. pr. Kr. Babilonijos imperiją užkariavo Persijos valdovas Kiras II. Aleksandro Didžiojo laikais Babilonija atiteko Makedonijos imperijai (tuo metu sudegintas Babilonas), o jam mirus tapo Seleukidų valstybės dalimi. 140 m. pr. Kr. prijungta prie Partų valstybės.
Trumpu laikotarpiu 116-118 m. Rašidunų kalifatas užkariavo ir Babiloniją. Regionas sparčiai islamizuotas ir arabizuotas.
Mokslas ir technika
Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo gaminami bronziniai darbo įrankiai, įrengiamos drėkinimo ir drenažo sistemos, pradėta naudoti arklą. Tobulėjo karo technika: atsirado dviračiai kovos vežimai, kardas, taranas; karo žygių metu buvo įrengiamos sustiprintos stovyklos.
Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo gaminami geležiniai įrankiai, naudojamas vandens kėlimo ratas. Poreikis tiksliai apskaičiuoti pasėlių plotą, grūdų ir vandens saugyklų talpą skatino matematikos raidą. Apie 2000 m. pr. Kr. dantiraštiniuose matematiniuose tekstuose pirmą kartą randama pozicinė šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema, kvadratinės lygtys, daugybos, kvadratų, kubų, atvirkštinių dydžių lentelės.
Babiloniečiai garsėjo ir astronomijos žiniomis: 721 m. pr. Kr. aprašytas Mėnulio užtemimas, VII-VI a. pr. Kr. pirmą kartą apskaičiuotas saras - periodas, kuriam praėjus kartojasi Saulės ir Mėnulio tarpusavio padėtis.
Architektūra ir menas
Naujosios Babilonijos karalystės laikotarpiu (625-539 m. pr. Kr.) Babilonas tapo ypač prašmatnus. Nabuchodonosaras II, garsiausias šios karalystės valdovas, siekė ne tik išplėsti savo karalystės teritoriją, bet ir garsėjo meile statyboms. Jam valdant Babilono miestas visiškai pasikeitė: pastatyta daugybė įvairiausios paskirties statinių, tokių kaip Ištarės vartai, Kabantieji sodai, nauji valdovo rūmai, gatvės išgrįstos akmens plokštėmis, baigtas statyti Babilono zikuratas, įrengta puiki apsaugos sistema.
Miestą juosė iš plytų sumūryta trijų eilių siena su dantytais bokštais ir aštuoniais vartais, pavadintais dievų vardais (iš čia ir miesto pavadinimas: akadų kalba Babilu - Dievo vartai). Deivės Ištarės pagrindiniai vartai buvo dvigubi, apdailinti mėlynais glazūruotais kokliais su reljefiniu drakonų ir jaučių dekoru. Rekonstruoti vartai yra Babilone ir Berlyno valstybiniuose muziejuose.
Svarbiausi statiniai: deivės Ninmachos šventykla, pagrindinė dievo Marduko-Esagilo šventykla, septynių pakopų, 90 m aukščio dievo Etemenankio zikuratas (biblinis Babilono, arba Babelio, bokštas; VII a. pr. Kr. vidurys, architektas Aradakešu), įtvirtinti rūmai, prie kurių prilieti vadinamieji kabantieji Semiramidės sodai - vienas Septynių pasaulio stebuklų.
Sienos statytos iš nedegtų, saulėje džiovintų molio plytų, kurios buvo neatsparios drėgmei. Degtas plytas babiloniečiai naudojo tik svarbesniems pastatams. Kad drėgmė ne taip paveiktų pastatą, Nabuchodonosaro II rūmų statytojai tarp plytų eilių tepė kalkių skiedinį, o dažniausiai statant kas penkta eilė buvo įterpiamas iš suplotų švendrių stiebelių nupintas demblis.
Raštas ir literatūra
Babilonijos raštai buvo rašomi dantiraščiu. Naudota šumerų arba akadų kalba. Šumerai greičiausiai buvo dantiraščio išradėjai, o akadų kalbai iš šumerų perimtas dantiraštis nelabai tiko. Abiem kalbomis, tiek šumerų, tiek akadų, buvo parašyta gana daug. Didelė dalis Babilonijos raštų žinoma tik iš asiriškų nuorašų.
Hamurabio laikais atsirado istorinių įrašų, laiškų, prekybinių užrašų, įstatymų, ėmė formuotis religinė ir grožinė raštija. Išlikę daugybė laiškų, kuriuose karaliams, jų giminaičiams arba aukštiems valdininkams pranešama apie politinius arba karinius įvykius, tikybines apeigas. Taip pat yra ir privačių laiškų. Gausūs komerciniai įrašai - prekių pristatymo laiškai. Tūkstančiai sutarčių ir kitų prekybinių dokumentų turi savotišką stilių, tikslią terminologiją. Istoriniai įvykiai pradėti užrašinėti kronikos būdu. Grožinę literatūrą sudaro epai, legendos, pasakėčios, mįslės.
Viena garsiausių bibliotekų buvo karaliaus Ašurbanipalo VII a. pr. Kr. biblioteka Ninevijoje. Babilonijos literatūra ir kultūra turėjo didelės įtakos senovės kultūrai. Elamitai, hetitai, protoarmėnai, persai ir kitos tautos perėmė babilonietiškąjį dantiraštį.
Imago Mundi žemėlapis
VI-V a. pr. Kr. sukurta molio lentelė, vadinama „Imago Mundi“ žemėlapiu, yra vienas įdomiausių archeologinių atradimų. Šio dvigubo apskritimo viduje pavaizduotas Babilonas, apsuptas vandens ribos, vaizduojančios Mesopotamiją. Už šio „žinomo pasaulio“ ribų plokštelėje vaizduojamos trikampės figūros, kurios, kaip manoma, simbolizuoja kalnus arba tolimus, paslaptingus kraštus. Aštuoni pirmapradžiai trikampiai, arba regionai, sudaro sferų tinklą už babiloniečių kasdienės tikrovės ribų.
Šiame žemėlapyje esančiuose klinio rašto užrašuose aprašoma senovinė „arka“, kuri, pasak legendos, sustojo ant Urartu vadinamo kalno. Tai rodo, kad istorija buvo ta pati, ir, žinoma, vienas dalykas vedė prie kito. Babiloniečių legenda apie tvaną prilygsta ne tik Nojaus istorijai, bet ir kitiems senovės Artimųjų Rytų pasakojimams. Ši istorija apie didžiulį potvynį, išgyvenimą ir vėlesnį arkos liekanų stebėjimą ant kalno babiloniečiams buvo daugiau nei legenda. Ji buvo įausta į jų pasaulėžiūrą ir kosmologiją.
Istorija apibendrinta: Babilono žlugimas
tags: #plovykla #prie #babilono #pavadinimas