XX amžiaus pradžioje sunkvežimiuose, siekiant padidinti stabdymo efektyvumą ekstremaliose situacijose, pradėtas montuoti rankinis stabdis. Tuo metu sunkvežimiai buvo stabdomi stabdžių būgnais su vidinėmis trinkelėmis, pagamintomis iš temperatūros pokyčiams ir trinčiai atsparių medžiagų. Anksčiau stabdymas buvo dar paprastesnis - stabdžių trinkelės buvo montuojamos išorėje ir gaminamos iš medžio. Jų sukeliamos stabdymo jėgos pakako sunkvežimiams, kol jie gatvėmis riedėjo vos greičiau už arklio traukiamą vežimą. Stabdžių sistema rankinio stabdžio sumontavimu neapsiribojo ir toliau tobulėjo. Nors perėjo daugybę tobulėjimo etapų, esminis principas ilgai išliko tas pats.
Šiandien mūsų gatvėmis riedančiuose sunkvežimiuose, autobusuose ir troleibusuose sumontuoti jau visiškai kitokie stabdžiai, užtikrinantys šimtus kartų efektyvesnį stabdymą. Tai - stabdžiai su pneumatine pavara. Pneumatinę stabdžių sistemą sudaro ratų mechanizmai ir pati pneumatinė pavara. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra naudojama kelių kontūrų pavara (kontūras - nepriklausoma nuo kitų linijų dalis), kuri dar kitaip vadinama „atskirtinė“. „Ištisinė“ (vieno kontūro) pavara buvo naudojama senuose automobiliuose.
Lietuvoje populiariausi „Daimler-Benz“, „Volvo“, MAN ir kitų gamintojų sunkvežimiai, autobusai ir troleibusai. Juose įrengiamos pneumatinės stabdžių sistemos, gaminamos kompanijos WABCO.
Pneumatinės stabdžių sistemos sandara ir funkcijos
Pneumatinė stabdžių pavara būna sudaryta iš 4 autonominių stabdžių sistemų: darbinės, atsarginės, stovėjimo stabdžio ir pagalbinės. Tokie mechanizmai yra sumontuoti visuose keturiuose ratuose. Kiekviena iš pneumatinės stabdžių pavaros dalių atlieka skirtingas funkcijas.
Darbinis stabdys
Darbinis stabdis naudojamas važiuojančioje transporto priemonėje. Jis ją sustabdo arba, reikalui esant, pristabdo. Darbinio stabdžio pavara yra pneumatinė, dviejų kontūrų. Ji priekinės ašies ir užpakalinės ašies stabdžius verčia dirbti atskirai. Pavara yra valdoma pedalu, sujungtu su stabdžių čiaupu. Darbinio stabdžio vykdomieji prietaisai - tai stabdžių kameros prie ratų.
Atsarginis stabdys
Atsarginis stabdis naudojamas tada, kai transporto priemonę reikia sulėtinti tolygiai, taip pat tada, kai sugedęs darbinis stabdis. Atsarginis stabdis yra valdomas stabdžių čiaupu, kuris įjungia stovėjimo stabdžių sistemą.
Stovėjimo stabdys
Stovėjimo stabdys yra naudojamas transporto priemonei stovint. Jis yra įrengtas kartu su atsarginiu stabdžiu. Stovėjimo stabdis įjungiamas naudojant rankenėlę, esančią ant rankinio stabdžio čiaupo.
Pagalbinis stabdys
Pagalbinis stabdys yra skirtas sumažinti transporto priemonės greitį nuokalnėse. Taip pat juo mažinamos ratuose esančių stabdžių mechanizmų apkrovos, tuo pačiu pailginant jų eksploatacijos laiką. Pagalbinis stabdis veikia naudodamas automobilio variklio kompresiją: tai yra procesas, kai uždaromas išmetamųjų dujų vamzdis ir, tuo pačiu, nutraukiamas kuro padavimas.
Šios išvardintos stabdžių sistemos yra vienodos sandaros, tačiau dirba nepriklausomai viena nuo kitos. Tokiu būdu užtikrinama, kad tokia masyvi transporto priemonė, kaip troleibusas, autobusas ar sunkvežimis, bus sustabdyta efektyviai.
Avarinės stabdžių sistemos
Be išvardytų stabdžių sistemų, kai kuriose transporto priemonėse būna įtaisyta ir avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema. Ji leidžia transporto priemonei judėti tada, kai ji yra stabdoma automatiškai, pavyzdžiui, dėl didelio oro nutekėjimo. Energijos akumuliatorius mechaniniu būdu sukuria įtempimo jėgą. Avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema veikia atleisdama akumuliatoriaus spyruokles, jei jos suveikia automatiškai.
Atsarginė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema praverčia tada, kai stovinčią transporto priemonę reikia skubiai pašalinti iš pavojingos vietos, pavyzdžiui, iš geležinkelio pervažos. Atsarginė stabdžių atleidimo sistema gali veikti ne tik pneumatiniu būdu, bet ir mechaniniu būdu. Ji yra valdoma avariniu čiaupu, kuriuo suspaustas oras tiekiamas į energijos akumuliatorių. Jis mechaniškai išsuka varžtą iš energijos akumuliatoriaus ir taip atleidžia spyruoklę. Bet, šis procesas pakankamai ilgai užtrunka.
Pneumatinės stabdžių sistemos kontūrai
Pneumatinę stabdžių pavarą sudaro bendra suslėgto oro tiekimo dalis ir atskiros, tarpusavyje nepriklausomos suslėgto oro linijos (kontūrai). Dažniausia būna penki kontūrai. Kiekvienas kontūras veikia nepriklausomai nuo kito kontūro, netgi tuo atveju, kai yra gedimas.
Pirmas kontūras
Valdo priekinio tilto darbinius stabdžius ir priekabos stabdžius. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, oro balionas su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis, dviejų rodyklių manometro dalis, dviejų sekcijų stabdžių čiaupo apatinė dalis, kontrolinis vožtuvas, slėgio ribojimo vožtuvas, dvi stabdžių kameros ir priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos vožtuvas, priekabos vieno vamzdžio stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, skiriamasis čiaupas ir jungiamosios galvutės, stabdžių mechanizmas priekiniuose ratuose bei vamzdeliai ir žarnos tarp šių detalių.
Antras kontūras
Valdo tarpinio ir užpakalinio tiltų bei priekabos darbinius stabdžius. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, du oro balionai su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis, dalis dviejų rodiklių manometro, viršutinė dalis dviejų sekcijų stabdžių čiaupo, stabdymo jėgų reguliatorius, keturios stabdžių kameros, priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos valdymo vožtuvas ir kitos pirmame kontūre esančios dalys.
Trečias kontūras
Valdo automobilio stovėjimo (atsarginį) stabdį bei priekabos stabdžius. Jį sudaro dalis dvigubo apsauginio vožtuvo, oro balionai su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis, rankinis stabdžių čiaupas, greitinantis vožtuvas, dalis dviejų magistralių vožtuvo, keturios kameros su spyruokliniais energijos akumuliatoriais, priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, viengubas apsauginis vožtuvas, priekabos vieno vamzdžio stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, uždarymo čiaupas, sujungimo galvutė (būna dviejų tipų galvutės: vieno tipo galvutė skirta priekaboms su dvivamzde stabdžių sistema, o kito tipo galvutė - priekaboms su vieno vamzdžio stabdžių sistema), pneumatinis jutiklis („stop“ signalui), vamzdeliai ir žarnos, sujungiančios šias dalis. Daviklis kontūre yra įstatytas taip, kad įjungtų „stop’’ signalą stabdant transporto priemonę darbiniu stabdžiu ir rankiniu stabdžiu, taip pat sugedus vienam iš kontūrų.
Ketvirtas kontūras
Valdo pagalbinius stabdžius ir tiekia orą kitiems mechanizmams (langų valytuvams, pneumatiniam garso signalui, transmisijos agregatų valdymui). Jį sudaro dalis dvigubo apsauginio vožtuvo, pneumatinis valdymo čiaupas, išmetimo vamzdžio sklendės valdymo cilindras, degalų išjungimo valdymo cilindras. Suslėgtas oras šiam kontūrui tiekiamas iš kondensacinio baliono.
Penktas kontūras
Atleidžia stovėjimo arba avarinį stabdį. Šis kontūras neturi savo oro baliono ir vykdomųjų dalių. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, pneumatinis valdymo čiaupas ir dalis „dviejų magistralių“ vožtuvo.
Stabdžių sistemos komponentai ir priežiūra
Pneumatinę stabdžių sistemą sudaro įvairūs įrenginiai ir priedai, kurie dirba kartu, kad būtų užtikrintas efektyvus ir patikimas stabdymas. Pagrindinis komponentas, atsakingas už oro suspaudimą, yra kompresorius. Rezervuarai laiko suslėgtą orą ir suteikia stabilų oro tiekimą stabdžių sistemai. Reguliatoriai ir vožtuvai kontroliuoja oro slėgį ir srautą, kuris patenka į stabdžių cilindrus. Pneumatinė sistema naudoja stabdžių cilindrus, kurie paverčia oro slėgį mechanine jėga, reikalinga stabdymui.
Sunkvežimių savininkai per mažai dėmesio skiria savo automobilių stabdžių sistemai. Taupant šioje srityje, galima susilaukti rimtų problemų. Pneumatinė sunkvežimio stabdžių sistema yra visiškai kitokia nei lengvųjų automobilių. Paprastai sunkvežimio stabdžių sistemoje oro slėgis svyruoja nuo 8 iki 13 barų.
Dažniausi gedimai ir jų priežiūra
- Kompresorius: Dažniausi gedimai būna susidėvėjusios kompresoriaus galvos tarpinės. Tokiu atveju bus prarastas pneumatinės sistemos efektyvumas, sistemoje slėgis bus žemesnis, o tuo pačiu ir stabdžių efektyvumas kris. Šį gedimą galima šalinti keičiant visą kompresoriaus galvutę, tačiau pigesnis ir populiaresnis būdas yra įsigyti kompresoriaus galvutės remontinį komplektą. Antra pagal dažnumą problema yra susidėvėję kompresoriaus cilindrų žiedai. Šis gedimas jau gali padaryti žalos ir kitoms pneumatinės sistemos detalėms, ypač kai tepalinis žiedas „nesurenka“ tepalo ir šis patenka į oro sistemą. Dėl to oro sistemos detales pasiekęs tepalas sugadina gumines dalis ir tenka keisti brangiai kainuojančius oro sistemos vožtuvus.
- Oro sistemos sausinimo filtras: Jo priežiūrai labai svarbu yra laiku keisti oro sistemos sausinimo filtrą. Naujos kartos filtruose atsirado galimybė iš pneumatinės sistemos surinkti ir tepalą. Nors šie filtrai ir kainuoja brangiau, tačiau surinktas iš oro sistemos tepalas leidžia prailginti oro vožtuvų eksploatavimo laiką.
- Stabdžių kameros: Dažniausi gedimai yra trūkusi viduje esanti membrana, sulūžusi spyruoklė arba prarūdijęs korpusas. Jeigu esant pirmiems dviems gedimams stabdžių kamerą galima dar remontuoti, tai trečiuoju atveju reikia keisti visą dalį komplekte.
- Energoakumuliatorius: Šis viduje turi didelės jėgos spyruoklę, kuri veikia kaip rankinis stabdis. Nors kai kurias energoakumuliatoriaus dalis galima pakeisti, tačiau šio mazgo žmonės geriau neremontuotų ir neardytų dėl smalsumo, o keistų jį visą. Viduje esanti suspausta labai stipri spyruoklė gali labai rimtai sužaloti.
- Stabdžių suportai (diskiniuose stabdžiuose): Kiekvieną kartą keičiant sunkvežimio stabdžių kaladėles, būtina labai atidžiai apžiūrėti stabdžių suportų apsaugines gumas. Nesandarios gumos praleidžia drėgmę ir purvą, todėl vidaus mechanizmai pradeda rūdyti, strigti. Tada ima prastai veikti visa sunkvežimio stabdžių sistema, ilgėja stabdymo kelias, dyla kaladėlės ir jas reikia daug greičiau keisti. Tai gali sukelti didesnes degalų sąnaudas, o taip pat kyla pavojus, kad nuo kaistančio rato bus sugadintas rato guolis ar netgi kils gaisras.
Reguliarus sistemų patikrinimas ir testavimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad visi komponentai veiktų efektyviai ir patikimai. Patikrinkite slėgio reguliatorių veikimą, rezervuarus dėl korozijos, įtrūkimų ar kitų fizinių pažeidimų, ar drėgmės šalinimo sistema veikia tinkamai. Keiskite arba valykite filtrus, jei jie yra užteršti.
Stabdžių tipai
- Mechaninė: Frikciniai stabdžiai, kuriuose suspaustas oras spaudžia stūmoklius, kurie spaudžia kaladėles prie stabdžių disko.
- Pneumatinė: Stabdžiai su pneumatine pavara yra veikiami suslėgtų dujų, pavyzdžiui, oro pagalba.
- Hidraulinė: Hidraulinėje pavaroje valdymo pedalus veikianti jėga perduodama stabdžių mechanizmams skysčiu.
Stabdžių diskai dalyvauja stabdymo trinties procese, todėl natūralu, kad karts nuo karto, kaip ir stabdžių kaladėles, juos reikia keisti. Stabdžių diskai paprastai turi ant jų iškaltus minimalaus plonumo matmenis. Jie yra montuojami priekyje ir dirba kartu su stabdžių trinkelėmis, kurios stabdymo metu yra spaudžiamos prie ketaus diskų, kurie sukasi kartu su ratu. Po dvi stabdžių trinkeles kiekvienam ratui yra sumontuota diskinių stabdžių suportuose, kurie yra neatskiriama pakabos dalis.
Būgniniai stabdžiai yra būgno formos ir montuojami tik gale. Būgninės stabdžių trinkelės yra išlenktos pusapskritimiu bei turi frikcinius antdėklus ir stabdymo metu yra spaudžiamos prie vidinio būgno paviršiaus. Po dvi stabdžių trinkeles kiekvienam ratui yra sumontuota būgninių stabdžių sistemoje, kuri yra neatskiriama pakabos dalis.
Kaip veikia sunkvežimių pneumatiniai stabdžiai | Pilnas 3D animacijos paaiškinimas
Spręsti C ir CE kat. egzaminus „Regitroje“ gali būti sudėtinga, ypač jei teste pasitaiko klausimai apie pneumatinę stabdžių sistemą, hidrauliką, mechaniką, spyruoklinius vožtuvus, resyverius ir pan. Todėl svarbu gerai išstudijuoti šias temas.
tags: #pneumatine #stabdziu #sistema #regitra