Bendrijos narys pagal įstatymą privalo tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai.
Tačiau, jei sodininkų bendrijoje kyla klausimų dėl taisyklių ir baudų skyrimo, svarbu suprasti, ką reglamentuoja įstatymai ir kokios yra pasekmės už savavališką požeminių išteklių naudojimą.
Baudos už savavališką statybą ir neišpildytus reikalavimus
Seimas padvigubino baudas už savavališką statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą ar griovimą. Du kartus padidintos baudos už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus.
Jei iki šiol už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą buvo skiriama 300-600 eurų bauda, tai dabar ji gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda gali siekti ir 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280-1,2 tūkst. eurų baudą.
Baudos didinamos dėl to, kad savavališkų statybų mastai yra gana dideli. Štai per paskutinius trejus metus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Lietuvoje surašė 1,6 tūkst. savavališkos statybos aktų, o pakartotiniai aktai buvo surašomi 20 proc. atvejų. Yra net ir tokių asmenų, kuriems tie pakartotiniai įspėjimai rašomi dešimtimis, kartais net ir dvidešimt kartų ir daugiau.
Atsižvelgus į nuo gegužės 1 d. įvertinus pranešimo apie statybos pradžią pateikimo svarbą, už šio pranešimo nepateikimą nustatytos didesnės baudos, negu už informacijos apie statybos pradžią nepateikimą - jos siekia nuo 200 iki 600 eurų. Statybos įstatyme nustatęs, kad rangovas privalo identifikuoti ir registruoti visus objekte dirbančius subrangovus, įteisinta sankcija už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Už tai gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų.
Savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas, nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Statybos įstatyme nustatytus atvejus, taip pat naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, užtraukia baudą nuo 280 iki 3 tūkst. eurų. Padarius tokį nusižengimą pakartotinai - nuo 400 iki 6 tūkst. eurų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiančios nuo 60 iki 1 500 eurų baudos gali būti taikomos už netinkamą požeminių išteklių naudojimą.
Požeminio vandens naudojimas ir leidimų poreikis
Norint atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą, būtina turėti atitinkamus leidimus ir įrašyti duomenis į Žemės gelmių registrą.
Kiek kainuoja gręžinio įteisinimas? Tai priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio. Jei tikitės, kad gręžinys ir tai viskas? Ne visai taip. Yra atvejų, kai išteklių naudojimui reikalingas leidimas.
Asmeniui nereikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklių, jei jis naudoja ne daugiau kaip 10 kubinių metrų (10 000 litrų) vandens per parą ir neturi skaitiklių. Tačiau, jei planuojate išgauti daugiau kaip 10 kubinių metrų gėlo požeminio vandens per parą, privalote gauti leidimą.
Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos. Vėliau už išgautus požeminio vandens išteklius gali tekti mokėti mokestį.
Lietuvos žemės gelmių registre yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių.
KAIP TEISINGAI SUMONTUOTI 3 ROZETES: VISI NIUANSAI IR KLAIDOS, KURIŲ BŪTINA VENGTI
Bendrijų taisyklės ir savivaldžiavimas
Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkymo išlaidos (pvz., šiukšlių išvežimas, šienavimas). Šienauti reikėtų iki to laiko, kol piktžolės nesubrandino sėklų, kurios gali būti išnešiotos kaimynams - tai ir yra kriterijus.
Tačiau, bendrija neturi teisės skirti baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, nes teisės aktuose jai tokių įgaliojimų nėra numatyta. Jei bendrija nori skirti baudą ir kas nors ją sumoka - tai yra gerai. Tačiau, jei nesumoka, be teismo nebus galima jos išieškoti.
Svarbu suprasti, kad negalima įeiti į kito asmens nuosavybės teise valdomą sklypą ir ten daryti savo tvarką, t.y. šienauti, savo nuožiūra ravėti ar daryti kažką kita be savininko žinios. Už aplinkai padarytą žalą apmokama valstybei, o ne sodų bendrijai ar atlyginant kažkokias išlaidas.
Pagal Jūsų pasiūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia. Tai yra savivaldžiavimas. Baigiamojo kodekso 294 straipsnis draudžia patiems atlikti tokius veiksmus, kuriuos ginant kito asmens teisę privalo veikti atitinkamos institucijos. Joks teismas piktžolių ravėjimo nepripažintų teisėtu pagrindu įeiti į svetimą sklypą.
Būtent purškiant chemija padaroma tyčinė žala tiek neprižiūrėto savininko sklypui, tiek aplinkiniams (galimai užteršiamas gruntinis vanduo, žemė ir t.t.). Tuo tarpu neprižiūrėtas sklypas daro netiesioginę žalą kaimynams ir tyčios čia nėra. Suprantama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka.
tags: #pozemininiu #istekliu #naudojimas #be #leidimo #baudos