Radiologinė avarija - vienas iš galimų įvykių, galinčių turėti padarinių (poveikį) paveiktai teritorijai: gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms ir sukelti savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Radiologinių avarijų rizikos vertinimo rezultatai suteikia teisinį pagrindą numatyti ir įgyvendinti radiologinių avarijų tikimybės bei padarinių mažinimo priemones (prevencines priemones) bei pasirengti reaguoti į radiologines avarijas ir dėl jų susidariusias ekstremaliąsias situacijas.
Tačiau dažnai požiūriai į riziką yra konstruojami remiantis kultūrinėmis ribomis tarp individų, socialinių grupių, bendruomenių ir taip objektyvi rizika tampa individualiai interpretuojama ar net neigiama. Tai pasireiškia rizikos „nuvertinimu“, t. y. didelę riziką suvokti kaip mažą ir laikytis pozicijos, kad „tai gali nutikti kitiems, bet ne man“. Tačiau ignoruojama rizika nedingsta, ji išlieka, o tikintis, „kad nieko neįvyks“, vėliau nesiimama planuoti jokių poveikio švelninimo priemonių.
Išanalizavus visų savivaldybių 2011-2015 m. duomenis, paaiškėjo, kad radiologinių avarijų tikimybės ir poveikio vertinimai savivaldybėse nepriklauso nuo jų teritorijoje esančių ar neesančių radiologinės avarijos rizikos objektų, todėl radiologinių avarijų rizikos vertinimai kelia abejonių dėl patikimumo.
Radiologinių avarijų rizikos vertinimo rezultatai savivaldybėse
Savivaldybės, analizuodamos radiologinių avarijų riziką, vertino jų tikimybę ir galimas pasekmes. Radiologinių avarijų pasekmės buvo vertinamos trimis aspektais: pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui ir aplinkai, būtiniausioms gyvenimo ir (ar) veiklos sąlygoms.
Pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei
- 13 savivaldybių (22%) įvertino kaip nereikšmingas.
- 17 savivaldybių (28%) įvertino kaip ribotas.
- 5 savivaldybės (8%) įvertino kaip dideles.
- 4 savivaldybės (7%) įvertino kaip labai dideles.
Pasekmės turtui ir aplinkai
- 8 savivaldybės (13%) vertino kaip nereikšmingas.
- 6 savivaldybės (10%) vertino kaip ribotas.
- 16 savivaldybių (27%) vertino kaip dideles.
- 7 savivaldybės (12%) vertino kaip labai dideles.
- 2 savivaldybės (3%) vertino kaip katastrofines.
5 savivaldybės (Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio) radiologinių avarijų riziką vertina kaip labai didelę, 16 savivaldybių - kaip didelę, 7 kaip vidutinę, 11 savivaldybių radiologinių avarijų riziką vertina kaip priimtiną, 21 savivaldybė (35%) radiologines avarijas vertina kaip neaktualias.
Tai rodo, kad tik 21 savivaldybė (34%), vadovaujantis atliktu rizikos vertinimu, turi pareigą radiologinių avarijų valdymo procedūras aprašyti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
Pažymėtina, kad net ne visos valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju paminėtos, kaip galinčios būti užterštos radionuklidais, savivaldybės įžvelgia radiologinės avarijos riziką.
Radiologinės avarijos pavojaus šaltiniai Lietuvoje
Ar tikrai nėra radiologinių avarijų pavojaus? Lietuvoje yra branduolinės energetikos objektų, kurie pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus GS-R-2 priskiriami I avarinės parengties kategorijai (Ignalinos AE) ir III avarinės parengties kategorijai (Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla, Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykla).
Be to Lietuvoje yra apie 13,9 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui; uždarieji - gama radiografijoje, įvairiuose analizatoriuose, spektrometruose, matuokliuose, kalibravimo įrangoje, spindulinėje terapijoje kraujui švitinti.
Dar vienas radiologinės avarijos pavojaus šaltinis - Lietuvos Respublikos viduje pervežamos radioaktyviosios medžiagos ir radioaktyviosios atliekos, bei tranzitu per Lietuvą (su leidimais) pervežamos radioaktyviosios medžiagos.
Be to, kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose sulaiko krovinius, skleidžiančius jonizuojančiąją spinduliuotę.
Artimoje ateityje, kai Baltarusijoje, Astravo rajone, bus paleista atominė elektrinė, radiologinės avarijos rizika Lietuvoje išaugs. Reali rizika išaugs, bet ar išaugs realus pasirengimas tokio pobūdžio pavojams?
Gyventojų bendras pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms
Branduolinės avarijos atveju ne vienoje savivaldybėje gali tekti organizuoti gyventojų apsaugą: evakuoti gyventojus, slėpti juos kolektyvinės apsaugos statiniuose, organizuoti jodo profilaktikos priemones.
tags: #radiologiniu #avariju #rizikos #vertinimas #savivaldybese #duomenys