Socialinė reklama laikoma viena iš efektyvių priemonių, skatinančių saugų žmonių elgesį kelyje. Tačiau tam, kad socialinė reklama būtų veiksminga, skatintų saugų vairavimą, yra svarbu, kad ji keistų žmonių požiūrį į saugų elgesį kelyje.
Vis dėlto socialinių reklamų efektyvumas nėra iki galo aiškus. Todėl šiuo tyrimu siekta pamatuoti, ar Lietuvoje rodomos socialinės reklamos yra veiksmingos, t.y., geba keisti žmonių požiūrį.
Ne paslaptis, kad kuriant reklamas yra siekiama atkreipti žiūrovo dėmesį bei paskatinti tam tikrą jų elgesį. Visgi, tai sunku padaryti, jei stebima reklama žiūrovui nesukelia stipresnių jausmų, pavyzdžiui, tokių kaip baimė.
Šiuo tikslu neretai socialinėse reklamose, skatinančiose vairuotojus nerizikuoti kelyje, saugoti savo ir kitų gyvybę bei sveikatą, yra pateikiami šokiruojantys, grėsmingi ar gąsdinantys vaizdiniai. Siekiant paskatinti nevairuoti išgėrus, šokiruojančio ar grėsmingo turinio reklamose dažniausiai yra vaizduojami autoįvykio metu suniokoti automobiliai, sužeisti ar žuvę žmonės. Taip pat vaizduojamos galimos neigiamos pasekmės ateityje - po autoįvykio atsiradusi vairuotojo ar keleivių fizinė negalia, vairuotojo teisių ar laisvės netekimas bei su tuo susijęs socialinis spaudimas.
Mokslininkų teigimu, tokios baimę ir grėsmę keliančios reklamos gali paskatinti žiūrovą suklusti, geriau apgalvoti galimas savo elgesio pasekmes bei paskatinti nevairuoti išgėrus. Siekiant sužadinti stipresnes žiūrovų emocijas nelaimingų atsitikimų vaizdavimo reklamoje ne visuomet pakanka.
Vis dėlto, neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad siekiant sužadinti stipresnes žiūrovų emocijas, tokias kaip baimė, nelaimingų atsitikimų vaizdavimo reklamoje ne visuomet pakanka. Kartu kyla klausimas, ar tokios reklamos yra pakankamai veiksmingos.
Dvi Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjos - sveikatos psichologijos magistro studijų absolventė Dainora Šakinytė bei bendrosios psichologijos katedros lektorė dr. Rasa Markšaitytė - atliko Europos socialinio fondo lėšomis finansuotą tyrimą, kuriuo buvo norima įvertinti, kokie veiksniai padidintų į baimę orientuotų vairavimo išgėrus prevencijos reklamų efektyvumą. Tyrime dalyvavo 23 jauni vairuotojai, suskirstyti į keturias focus grupes. Tyrimo dalyviams buvo rodomos dvi Lietuvoje kurtos socialinės reklamos, skatinančios nevairuoti išgėrus. Pirmojoje reklamoje vaizduojamas neblaivaus vairuotojo partrenkiamas per perėją einantis vaikas, antrojoje - du neblaivūs vaikinai, iš kurių vienas vairuoja automobilį, o už jų atsiranda šmėkla, kuri tarsi mirtis kvėpuoja į nugarą. Peržiūrėję kiekvieną reklamą focus grupės dalyviai diskutuodavo apie ją, atsakinėjo į tyrėjų iš anksto paruoštus klausimus ir analizavo šių reklamų paveikumą.
Tyrime dalyvavę vairuotojai atskleidė, kad nors reklamose pateikta problema - vairavimas išgėrus - jiems atrodo reikšminga ir svarbi, tačiau pačios reklamos dalyvių nesudomino ir baimės nesukėlė. Tyrimo dalyviams ne visuomet iškart buvo aišku, ar reklamoje vaizduojamas vairuotojas yra tikrai išgėręs, ar - labiau pavargęs. Kaip parodė tyrimo rezultatai, tam įtakos turėjo per daug abstraktus ar nepilnai aiškus reklamų siužeto pateikimas. Tyrimo dalyviams ne visuomet iškart buvo aišku, ar reklamoje vaizduojamas vairuotojas yra tikrai išgėręs, ar - labiau pavargęs. Taip pat jiems užkliuvo per daug abstraktus vairavimo išgėrus pasekmių vaizdavimas.
Tyrimo dalyviai teigė, kad reklamos būtų labiau įtraukusios, jei jose būtų vaizduojama, kas nutiko vairuotojui ar kitiems keleiviams, kaip jautėsi jų artimieji, parteikiamos jų išgyvenamos emocijos, gyvenimas po nelaimingo atsitikimo.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad siekiant didesnio socialinės reklamos efektyvumo būtų prasminga reklamose atsisakyti tiesioginių nurodymų, ką žiūrovui daryti („nevairuok išgėręs“), kurios galimai skatina atmetimo reakciją. Vietoje to siūloma pateikti susimąstyti skatinančias frazes ar tam tikras rekomendacijas, kaip išgėręs asmuo galėtų pasielgti. Pavyzdžiui, išsikviesti taksi ar paskambinti draugui. Manoma, kad šie veiksniai galėtų padidinti rodomų reklamų siekį sumažinti vairavimą išgėrus.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, norint, kad Lietuvoje rodomos socialinės reklamos būtų veiksmingesnės skatinant nevairuoti išgėrus, yra prasminga kiek pakoreguoti reklamos turinį - pereiti prie mažiau abstraktaus neblaivaus vairuotojo ar vairavimo išgėrus pasekmių vaizdavimo, atsisakyti direktyvių nurodymų, vietoj to pateikti rekomendacijas saugesniam elgesiui. Šie veiksniai galimai galėtų padėti sumažinti tiek vairavimo išgėrus, tiek su juo susijusių nelaimingų atsitikimų skaičių kelyje.
Tyrimo metu buvo atliekamas eksperimentas, kuriame dalyvavo 41 studentas (7 vyrai ir 34 moterys, amžius 19- 25 metai). Eksperimento metu tiriamiesiems buvo pateikiamas vienas iš trijų stimulų: socialinė reklama, kurioje vaizduojamas neblaivaus vairuotojo partrenkiamas vaikas; socialinė reklama, kurioje vairavimas išgėrus vaizduojamas kaip mirtina grėsmė gyvybei; automobilių plovyklos reklama. Po stimulo tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių požiūrį į rizikingą vairavimą (DAQ), ir demografiniai klausimai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad abi socialines reklamas, skirtas vairavimo išgėrus prevencijai, žiūrėję bei kontrolinės grupės tiriamieji savo požiūriu į rizikingą vairavimą nesiskyrė. Tačiau, nustatyta, jog, nepriklausomai nuo matyto stimulo, tie tiriamieji, kurie patys arba jų artimieji yra nukentėję autoįvykyje, pasižymėjo ne tokiu palankiu požiūriu į rizikingą vairavimą, nei tie tiriamieji, kurie neturėjo skaudžių patirčių kelyje. Taip pat palankesnis požiūris į rizikingą vairavimą pastebimas tarp tų tiriamųjų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, lyginant su tais tiriamaisiais, kurie vairuotojo pažymėjimo neturi.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui vairuojant transporto priemonę nustačius jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių.
Pagal baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio baudos (iki 19 000 EURŲ).
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
Reziumuojant, asmens galimai laukia bausmė - bauda, siekianti iki 19 000 eurų arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokiam asmeniui bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar ir automobilio konfiskavimas.
Tačiau yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika, o būtent: Lietuvos Respublikos 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo turi būti:
- pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
- visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
- bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
- yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotuoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ar žinojai, kad vidutinis girtas vairuotojas iki pirmojo sulaikymo maždaug 80 kartų vairavo išgėręs?! 80 KARTŲ! Vairavimas išgėrus yra labai pavojingas šaltas ginklas, kuris kasmet, visame pasaulyje, nusineša apie 237 000 gyvybių. Kas dvi minutes, vienas žmogus, sužalojamas eismo įvykyje, kurį sukelia neblaivus vairuotojas.
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, silpnina kognityvines funkcijas ir lėtina reakcijos laiką. Kai žmogus vartoja alkoholį, jo gebėjimas priimti racionalius sprendimus ir greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes labai sumažėja. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakankamai pabloginti vertinimą ir koordinaciją, kad kiltų pavojus saugiam vairavimui.
Lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą, laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio.
Vairavimas išgėrus visais atvejais yra labai savanaudiškas poelgis. Net jei jautiesi gerai ir galvoji, kad gali vairuoti, svarbu suvokti, kad tavo gebėjimas saugiai vairuoti mažėja net esant labai mažam AKK kiekiui. Nepasitikėk savimi, kai tau kyla pagunda rizikuoti, nes alkoholio paveiktos smegenys gali manyti, kad verta rizikuoti, nors taip nėra. Mes retai išgėrę priimame tinkamus sprendimus.
Nuo 2019 04 01 pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Telefonas prie vairo gali tapti bomba
tags: #reklamos #padedancios #ispresti #vairavimo #isgerus #problema