Aušros vartai - tai ne tik vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, bet ir reikšmingas pasaulietinio bei religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas.
Šie vartai, esantys Aušros Vartų gatvėje, turi ilgą ir turtingą istoriją. Senovėje Aušros vartai turėjo bent keletą pavadinimų. Iki XVI a. pabaigos vartai dažniausiai vadinti Krėvos, paskui Medininkų vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Pirmą kartą paminėtas šis pavadinimas aptinkamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo.
Aušros arba Medininkų vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių arba dešimties) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503-1522 m. Vartai pastatyti šiek tiek pasukus juos į pietryčius ir yra gotikinio stiliaus.
1610 m. vartų bokštas nukentėjo gaisro metu. Bokštas buvo restauruotas, spėjama, kad restauracijos darbams vadovavo Vilniaus pilininkas Petras Nonhartas. Gotikinis bokšto parapetas buvo pakeistas renesansiniu atiku. Atikas iš trijų pusių buvo išdekoruotas inkarais sujungtų arkų reljefu. Užmiesčio pusėje atike pavaizduoti du mitologiniai grifai, laikantys skydą su lietuvišku Vyčiu. Virš įvažiavimo arkos XVII a. vietoj trijų nišų buvo įrengta įduba. Joje buvo nutapyta freska „Pasaulio Išganytojas”, kurioje buvo pavaizduotas Jėzus Kristus, laikantis pasaulio rutulį. Vietoj freskos tarpukariu buvo pakabintas Lenkijos baltasis erelis, sovietmečiu jį pakeitė metalinė saulė.
2002 m. Aušros vartų gynybinis bokštas yra kvadratinis, trijų aukštų statinys, kampais įkomponuotas į gynybinę sieną. Jo sienų mūras yra 2 metrų, išorėje 2,6 metro storio. Sienų mūras gotikinis iki viršutinių šaudymo angų, viršus - renesansinis. Pirmasis bokšto aukštas sudarytas iš cilindrinio skliauto arkos, skirtos įvažiavimui ir įėjimui. Jame buvo dveji dvivėriai vartai ir pakeliamos grotos.
Makovskio raižinyje matyti, kad apie 1600 m. Aušros vartai. Vėliau Aušros vartai pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m. Nesvyžiaus kartografo Tomo Makovskio raižinio, o po 40 metų Vilniaus plane, sudarytame Vladislovo IV karo inžinieriaus F. Gedkanto (1648 m.). Aušros vartų Vytis išliko nepakitęs per visą laikotarpį iki šių dienų.
1843 m. šalia Aušros vartų tekėjo Vingrės upelis ir buvo šaltinių, iš kurių miestas aprūpintas vandeniu. Jie kanalizuoti XIX a.
1621-1626 m. prie Medininkų vartų ėmė kurtis basieji karmelitai, gavę sklypą vienuolynui ir bažnyčiai. Pirmiausiai šalia vartų, miesto pusėje, atsirado karmelitų vienuolynas. Karmelitai šalia vartų pasistatė Šv. Teresės bažnyčią, funduotą LDK pakanclerio Stepono Paco. Bažnyčia pašventinta 1654 metais.
1668 m. Vilniaus valdžia pavedė karmelitams globoti Šv. Teresės bažnyčioje pakabintą Dievo motinos paveikslą. 1671 m. šiam paveikslui pastatyta medinė Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, kuriai sudegus, 1712-1715 m. pastatyta mūrinė.
Aušros vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas garsus Dievo Motinos paveikslas. 1671 m. Vilniaus universitetas Aušros vartų Mariją pasirinko kaip savo globėją.
1799-1802 m. artėjant Verbų sekmadieniui, šalia Aušros vartų tradiciškai susirenka prekiautojai verbomis. Verbų sekmadienį verbos šventinamos, nešamos iškilmingoje procesijoje.
Šaltiniai:
- J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas.
- Aušros vartai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013.
- Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017.
- Vytautas Ališauskas, Tojana Račiūnaitė. Aušros Vartai (vadovas). Vilnius: Aidai, 2003.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012.
- Svetainėje „Aušrosvartai.lt“ pateikta informacija.
- Informacija apie Aušros vartus, pateikta Vilniaus turizmo informacijos centro interneto svetainėje.