Magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda istorija prasidėjo dar 1967 m., kuomet baigiant plento tarp Vilniaus ir Kauno statybas, prasidėjo ir tolesnio etapo - projektavimo - darbai. Juos vykdė Klaipėdos ir Kauno kelių projektuotojų institutai. Dabar, skriedami automagistrale, net nesusimąstome, kaip nelengva buvo ieškoti sprendimų kelio projektuotojams. Mat neužteko tik nubrėžti žemėlapyje liniją ar tiesiog paplatinti senąjį Žemaičių plentą. Reikėjo, kad kelias atitiktų magistralės reikalavimus ir šiltuoju sezonu būtų galima juo skrieti 130 km/val. greičiu.
Projektuotojai naujam keliui stengėsi parinkti tokias vietoves, kurios nebūtų ekonomiškai naudingos, bet kartu ir įveikiamos kelininkams vykdant darbus. Pavyzdžiui, labai sudėtinga buvo parinkti vietą tiltui per Ančios upę, nes jos slėnis yra giliai nuo paviršiaus, kur turėjo būti kelias. Rinktasi iš kelių variantų. Sudėtingiausi darbai laukė ir ilgame plento ruože - 232-280 km atkarpoje. Kelininkai teigia, kad tai buvęs vienas sudėtingiausių etapų, nes dirbti reikėjo užpelkėjusiuose miškuose. Buvo išrauta ir išvežta daugybė kelmų. Tačiau nebuvo užimama žemės ūkiui naudinga žemė. Ne mažiau sunku buvo dirbti netoli Dubysos, kur atsivėrė labai kieto molio klodai, teko net pasitelkti sprogmenis. Taip pat atsižvelgta į tai, ką matys važiuojantys vairuotojai. Dėl to kelias driekiasi vaizdingomis vietovėmis, poilsio aikštelėse atsiveria gražūs vaizdai.
Anuometis „Kauno tiltų“ valdybos viršininkas Algimantas Karkauskas prisimena, kad tada magistralės statyba buvo neeilinis ir tais laikais itin sudėtingas objektas. „Prisimenant tuometes technines ir materialines galimybes - tai tiesiog grandiozinis projektas“, - dalijosi jis atsiminimais specialiame 2007 m. išleistame kelininkų leidinyje, skirtame magistralės 20-mečio progai. Daugiausia naudota sena 10-20 metų senumo technika. Tai patvirtina ir 1985 m. prie automagistralės Kaunas-Klaipėda statybos prisilietęs dabartinės bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Studijų laikus prisimindamas vadovas teigia, kad tuomet dar net 18-os neturinčiam vaikinui didžiausias iššūkis buvo net ne darbai, skirti tokie, kokius atliko nuolatiniai darbininkai (betonuoti bortus, kloti vamzdžius, lyginti pagrindus), bet kasdien vykti į darbą nurašytais senais autobusais. „Tuo metu, kai atlikau praktiką, įmonė dirbo Žemaitijoje, todėl jau 6 val. ryto turėjau būti autobuse“, - prisimena.
Tiltų projektuotojams taip pat teko daug darbų - magistralė turėjo kirsti Kruną, Nevėžį, Dubysą, Nerį, Miniją. Kiekvienoje šių vietų teko atskirai spręsti įvairias problemas, nes tiltų pamatai buvo statomi vandens prisotintame grunte, upių vagose. Visame magistralės ruože iki 1987 m. pastatyta 16 tiltų, 63 viadukai.
Magistralės priežiūra ir rekonstrukcija
Kelio istorija nesibaigia, kai jis nutiesiamas. Būtina atsižvelgti į laikotarpio poreikius, nuolat prižiūrėti, keisti nudėvėtą dangą. „Kauno tiltai“ jau nepriklausomybės laikotarpiu pastatė naujų viadukų, tiltų, nes transporto situacija nuolat kinta. Daug metų magistralės rekonstrukcijos projektuose dalyvaujantis Ramūnas Kiriliavičius pasakojo, kad magistralės asfaltas pradėtas atnaujinti praėjus maždaug 15 metų nuo kelio atidarymo. „Šiuo metu jau visame ruože turime kitą dangą, ne tą, kuri klota statybos metu“, - teigė jis.
Čia išbandytos įvairios technologijos. Kai kurios technologijos praėjus daugeliui metų nepasiteisino - ties Kryžkalniu kelio tiesimo metu gruntui sutvirtinti naudoti iš Estijos atvežti skalūnų pelenai. Tik po poros dešimtmečių paaiškėjo, kad laikui bėgant ši medžiaga plečiasi, todėl ant kelio ėmė rastis kauburių ir įtrūkimų. Prieš kelerius metus tuose ruožuose kelias rekonstruotas, išardant seną pagrindą ir paklojant betoninį bituminį mišinį.
Lyginant technologinę pažangą, AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus teigimu, prieš 50 metų projektuota ir statyta automagistralė būtų nemenkas iššūkis ir šių laikų kelininkams.
Reikšmingi rekonstrukcijos darbai ir eismo pakeitimai
Šiuo metu vykdomi intensyvūs magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda rekonstrukcijos darbai, siekiant užtikrinti saugumą ir pagerinti susisiekimą. Vienas iš svarbių objektų - Gėluvos viadukas (144,72 km), kurio kapitalinio remonto metu bus statomas naujas viadukas. Dėl griovimo darbų numatyti laikini eismo uždarymai ir apylankos.
Eismo pakeitimai ties Gėluvos viaduku (144,72 km):
- Nuo spalio 7 d. eismas viaduku (rajoniniu keliu Vilkija-Čekiškė-Ariogala (Nr. 1907)) bus uždarytas ir vyks apylanka.
- Spalio 11 d. (šeštadienį) nuo 22.00 val. iki spalio 12 d. (sekmadienio) 6.30 val. eismas automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda prieš viaduką bus uždarytas ir vyks apylankomis.
- Po griovimo darbų eismas automagistralėje A1 vyks įprastai, tačiau darbų zonoje bus taikomi greičio ribojimai.
Viaduko kapitalinio remonto darbus vykdo AB „Kauno tiltai“, sutarties vertė - 4,8 mln. Eur su PVM. Darbus planuojama baigti iki 2026 m. gruodžio mėn.
Taip pat vykdomi darbai ties 113,6 km esančiu viaduku, kur bus statomas naujas 91 metrų ilgio gelžbetoninis viadukas. Šio viaduko rekonstrukcijos darbus vykdys UAB „Autokausta“. Sutarties vertė - beveik 2,9 mln. Eur su PVM. Darbus numatoma baigti iki 2026 metų pabaigos.
Eismo pakeitimai ties 113,6 km viaduku:
- Vasario 21 d. (šeštadienį) nuo 20 val. iki vasario 22 d. (sekmadienio) 6 val. eismas automagistrale A1 ties viaduku bus uždarytas ir nukreipiamas apylanka.
- Po griovimo darbų eismas automagistralėje A1 vyks įprastai, tačiau darbų zonoje bus taikomi greičio ribojimai.
- Naujo viaduko statybos metu transporto srautai bus nukreipiami apylankomis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad „Nuosekliai tęsiame prastos būklės kelių infrastruktūros statinių atnaujinimą. Šis daugiau nei penkis dešimtmečius skaičiuojantis viadukas - vienas svarbiausių pagrindinėje magistralėje, nes kasdien tūkstančiai vairuotojų juo keliauja pajūrio link. Tiltų ir viadukų atnaujinimo darbai vyksta visoje Lietuvoje, tad pavojingos būklės statinių sparčiai mažėja. Mūsų tikslas aiškus - kiekviena kelionė turi būti ne tik patogi, bet ir saugi kiekvienam eismo dalyviui“.
Anot „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Martyno Gedaminsko, dauguma tiltų ir viadukų buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų būklė yra nusidėvėjusi, todėl kyla pavojus eismo saugai. „Tiltai ir viadukai yra strategiškai svarbūs visam šalies susisiekimo tinklui - nuo jų būklės tiesiogiai priklauso eismo sauga. Investicijos į šių objektų atnaujinimą leidžia ne tik spręsti esamas problemas, bet ir užtikrinti patikimą infrastruktūrą ateities kartoms“, - teigia „Via Lietuva“ vadovas.
Šiuo metu eksploatuojamas viadukas yra nusidėvėjęs - kelio dangoje matomi lopai, įtrūkimai ir plyšiai, kelkraščiai užaukštėję, neužtikrinamas tinkamas paviršinio vandens nuvedimas. Vykdant rekonstravimo darbus, vietoje esamo bus statomas naujas 91 metrų ilgio gelžbetoninis viadukas, kurio važiuojamosios dalies plotis sieks 9 metrus, t. y. dviem 3,5 m pločio eismo juostomis skirtingomis kryptimis bei 1 m pločio kraštinėmis saugos juostomis. Taip pat ant viaduko planuojama įrengti 2,3 m pločio šalitiltį su neslidžia danga pėstiesiems.
Vairuotojai raginami atidžiai stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis, kad kelionės būtų sklandžios ir saugios.
tags: #salia #autostrados #statomas