Statant sandėliavimo paskirties pastatus Lietuvoje, būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių, pradedant nuo žemės sklypo parinkimo ir baigiant specifiniais gaisrinės saugos reikalavimais. Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja patyrę specialistai, kurie geba suderinti visus techninius, teisinius ir eksploatacinius aspektus.
Žemės Sklypo Analizė ir Paskirtis
Visų sandėliavimo patalpų projektas prasideda nuo žemės sklypo, kuriame ketinama statyti, analizės. Būtina identifikuoti sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, patikrinti visus pagrindinius dokumentus. Svarbu išsiaiškinti, kokiai užstatymo zonai sklypas priklauso, ar patenka į užstatomą, urbanizuojamą teritoriją. Tai nurodo bendrasis tos vietovės planas ar specialieji planai, taip pat specialios žemės naudojimo sąlygos, jei tokios yra. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre registruojami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Kartais vis dar painiojamas žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Sklypo paskirtis yra labiau apibendrintas rodiklis, o naudojimo būdas - konkretesnis. Pavyzdžiui, kai nurodoma, jog žemės sklypo paskirtis yra „Kita", tai reiškia, kad naudojimo būdas gali būti teritorija, užstatyta vienbučių, daugiabučių, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo patalpų, komercinės paskirties pastatais ar infrastruktūros objektais. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.
Labai dažnai su tikslu statyti sandėliavimo paskirties pastatus įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė. Tačiau pagal galiojančius įstatymus žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti tik žemės ūkio veiklai, ūkininko sodybai ar kaimo turizmo veiklai skirtus pastatus.
Sandėliavimo Patalpos: Projektavimo Ypatumai
Jeigu žemės sklypas sandėliavimo patalpoms dar tik planuojamas, reikėtų žinoti, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" sandėliavimo paskirties pastatams nustatytas automobilių stovėjimų vietų skaičius - 1 vieta 200 kv. m sandėliavimo patalpų ploto. Tai reiškia, kad 200 kv. m sandėliavimo patalpų ploto privaloma 1 automobilių parkavimo vieta.
Sandėliai pagal konstrukciją skirstomi į atvirus, uždarus ir specialiuosius sandėlius. Atviri sandėliai skirti supakuotiems gaminiams ir tiems, kurie nebijo atmosferos poveikių, sandėliuoti. Dažnu atveju tai būna aptvertos aikštelės su tvirtu paviršiumi, padengtu asfaltbetoniu arba betonu, su nuolydžiu drėgmės pertekliui pašalinti. Aikštelės yra su aptvaru ir vartais transporto priemonėms judėti.
Uždari sandėliai skirti prekėms ir medžiagoms, kurios reikalauja tam tikrų laikymo sąlygų (mikroklimato) - apsaugos nuo kritulių, tam tikros temperatūros ir drėgmės sąlygų, oro kaitos. Tokie sandėliai gali būti šildomi arba nešildomi, vienaukščiai, dviaukščiai ir daugiaaukščiai. Galimas atviro ir uždaro tipo sandėlio derinys, kuomet prie uždaro sandėlio blokuojamos stoginės arba atviro tipo aikštelės.
Sandėlio paskirtis - tai sandėliuojamų prekių ar medžiagų pobūdis ir jame vykdomos operacijos. Sandėlio paskirtis lemia daugelį sandėliavimo patalpų parametrų: vidinių patalpų struktūrą, reikalingus judėjimo viduje kelius, krovos technologiją, sandėlio vartų vietas bei skaičių ir daugelį kitų faktorių. Sandėliai projektuojami remiantis Statybos įstatymu ir STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai". Visa tai turi reikšmę planuojant sandėlio plotą ir struktūrą, nes svarbu, kad sandėliavimo patalpos būtų išnaudojamos maksimaliai, o eksploatavimo sąnaudos būtų kuo mažesnės.
Sandėlių projektus rengiantis specialistas akcentuoja, kad sandėliavimo patalpų projektavime labai svarbu, ar statinys bus ypatingas, ar neypatingas. Nuo to priklauso sandėlio plotas, laikančiosios konstrukcijos, aukštis, naudojamų įrenginių tipas, projekto sudėtis, apimtis ir, žinoma, projektavimo bei statybos kaina. Ypatingo statinio techninės dalies projektą sudaro konstrukcijų, gamybos (paslaugų) technologijos aprašas, vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsaugos signalizacijos, šildymo, vėdinimo, gaisro aptikimo ir signalizavimo, procesų valdymo ir automatizacijos planai, taip pat gaisrinės saugos dokumentacija.
Sandėliai: Statybos Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai
Planuojant nedidelės apimties sandėlio statybą, jeigu tai ne pavojingų medžiagų sandėliavimo patalpos, siekiant statybos ir projektavimo kainos balanso, svarbu, kad sandėlys nebūtų priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, nes tai kelia tiek projektavimo, tiek statybos kainą.
Ar galima pramonės ir sandėliavimo sklype statyti parduotuvę?
Teoriškai, pagrindinė pastato paskirtis turėtų būti sandėliavimo arba pramonės. Tokiu atveju, pastate 49% ploto galėtų būti skirta parduotuvei, o 51% - sandėliui. Tačiau yra galimybių gauti komercinės paskirties sklypo paskirtį tokioje teritorijoje. Ministrų aprašas apibrėžia, kad komercinės paskirties objektų teritorijos - tai žemės sklypai, skirti viešbučių, administraciniams (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų pastatus), prekybos, paslaugų, maitinimo, sporto paskirties pastatams. Darytina išvada, kad prekybos paskirties pastatas gali būti statomas tik komercinės paskirties žemėje. Vadinasi, norint statyti parduotuvę, reikėtų keisti žemės paskirtį į komercinę.
Žemės paskirties keitimas
Norint statyti parduotuvę pramonės ar sandėliavimo sklype, dažniausiai reikalingas žemės paskirties keitimas į komercinę. Šis procesas gali būti sudėtingas ir reikalauja atitikties įvairiems teisiniams reikalavimams bei procedūroms. Žemės paskirties keitimo etapai apima kreipimąsi į savivaldybę su prašymu, detaliojo plano rengimą (jei reikalingas), projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis ir galiausiai žemės paskirties keitimo įregistravimas Registrų centre. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės paskirties keitimas gali būti apribotas dėl teritorijų planavimo dokumentų, aplinkosaugos reikalavimų ar kitų teisės aktų.
Reikalavimai pastatams pramonės ir sandėliavimo sklypuose
Pastatams, statomiems pramonės ir sandėliavimo sklypuose, keliami specifiniai reikalavimai, susiję su sauga, priešgaisrine sauga, aplinkosauga ir kitais aspektais. Pagrindiniai reikalavimai apima atitiktį statybos techniniams reglamentams (STR), priešgaisrinės ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi (atliekų tvarkymas, triukšmo lygis ir kt.), sanitarinių normų laikymąsi ir infrastruktūros užtikrinimą (vandentiekis, nuotekų tinklai, elektra ir kt.). Prieš pradedant statybos darbus, būtina gauti statybos leidimą ir parengti atitinkamą projektinę dokumentaciją.
Gaisrinės Saugos Reikalavimai Sandėliavimo Patalpose
Sandėliavimo patalpoms keliami gaisrinės saugos reikalavimai - vieni iš pagrindinių ir svarbiausių. Jiems skiriamas itin didelis dėmesys priduodant pastatą eksploatuoti ir eksploatacijos metu. Taip pat labai svarbu, kad priešgaisriniai reikalavimai būtų suderinti su architektūriniais ir konstrukciniais sprendiniais. Gaisrinė sauga sandėliuose projektuojama pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai".
Gamybos, pramonės, sandėliavimo, kitos (ūkio) paskirties pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį, sprogių ir pavojingų medžiagų savybes, gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į penkias kategorijas, taip pat ir išoriniai įrenginiai.
Dažniausia sandėlių atitvaroms montuoti naudojami plieno lakštai, daugiasluoksnės Sandwich plokštės su termoizoliacija. Stogo forma gali būti dvišlaitė, vienšlaitė, plokščia, o šlaitinio stogo nuolydis rekomenduojama rinktis 7-15 laipsnių. Nuo reikalingos sandėliavimo patalpų gaisro klasės dažniausiai priklauso laikančiojo konstruktyvo medžiagos.
Architektas pastebi, kad tie užsakovai, kurie numato perspektyvą, jeigu tektų keisti sandėlio paskirtį ar jį nuomoti, atraminėms konstrukcijoms renkasi gelžbetonį - tokie sandėliai plačiau pritaikomi. Patalpos su aukštybiniais stelažais turi būti projektuojamos I atsparumo ugniai laipsnio. Kiekviena ne didesnė kaip 1 000 kv. m patalpa turi turėti ne mažiau kaip dvi angas arba atidaromus langus lauko sienose dūmams išleisti. Evakuaciniai išėjimai turi būti ne siauresni kaip 1 m pločio ir ne mažesni kaip 2 m aukščio. Laiptų pakopų plotis - ne mažesnis kaip 30 cm, o aukštis - ne didesnis kaip 22 cm. Dūmų šalinimo sistemos turi turėti automatinį (arba) rankinį paleidimą.
Minimalūs atstumai tarp įrenginių priklauso nuo patalpos tūrio. Kai patalpos tūris (V) yra mažesnis kaip 5 tūkst. kub. m, minimalus atstumas yra 50 kv. m. Kai patalpos tūris (V) yra didesnis kaip 5 tūkst. kub. m, minimalus atstumas apskaičiuojamas pagal formulę 50/F, kur F - galimas išsiliejimo plotas (kv. m). Didžiausias leistinas žmonių skaičius patalpoje apskaičiuojamas pagal formulę 1 žmogus/kv. m.
Patalpos turi būti atskirtos ugniai atspariomis pertvaromis. Jei degiųjų medžiagų kiekis neviršija 250 MJ/kv. m, pertvaros gali būti neugniaatsparios. Jei patalpoje yra automatinė gaisro gesinimo sistema, evakuavimo kelio ilgis patalpoje mažinamas 70 proc. Jei patalpoje yra automatinė gaisro gesinimo sistema ir durys atsidaro į evakavimo kryptį, didžiausias leistinas žmonių skaičius patalpoje turi būti ne daugiau kaip 5 žmonės, o patalpos plotas - neviršyti 200 kv. m.
tags: #sandeliavimo #paskirties #pastatai #parkavimo