Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Tai lengviausias ir pigiausias būdas išvengti sužalojimų eismo nelaimės atveju. Jiems nereikia jokios ypatingos technologijos, jie įmontuoti visuose automobiliuose.
Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Pirmiausia reikia atsisėsti taisyklingai. Beveik vertikaliai turi būti pakeltos ne tik vairuotojo, bet ir keleivių sėdynių atkaltės. Priešingu atveju (kai sėdima pusiau gulomis) staigiai stabdant ar frontalinio susidūrimo atveju kūnas gali „panerti“ po diržu. Dažniausiai gali būti reguliuojama tik viena diržo tvirtinimo vieta - viršutinis taškas virš peties. Jei nustatysite per aukštai, stabdant diržas gali nuslysti ant kaklo, jei nustatysite per žemai, gali laužti raktikaulį. Kiekvieną kartą užsisegę saugos diržą, suimkite jį tvirtai ranka netoli užrakto (šiek tiek virš jo, kur diržas jau kyla link peties) ir stipriai trūktelėkite aukštyn, kad apačioje, horizontalioje dalyje, liktų kuo mažesnis tarpas tarp diržo ir kūno. Šis judesys turi tapti įpročiu. Diržas nespaus kūno, nes kai jį paleisite, įtempimas vėl šiek tiek atsipalaiduos. Bet staigiai stabdant ar avarijos atveju diržas iš karto stabdys judantį pirmyn kūną, neleisdamas jam įsibėgėti ir tik už 15-20 cm staigiai pakibti.
Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.
Vaikų vežimo taisyklės
Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse:
- 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 201.
Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
Istorija ir išradimas
Švedų inžinierius Nilsas Bohlinas dažnai yra vadinamas „asmeniu, kuris išgelbėjo milijoną gyvybių“. Tokį pripažinimą lėmė vienas N. Bohlino išradimas, kurį Vokietijos patentų registras 1985 metais įtraukė į sąrašą aštuonių išradimų, padariusių didžiausią įtaką žmonijai per šimtą metų nuo 1885-ųjų iki 1985-ųjų.
N. Bohlinas šį saugos diržą išrado 1959-aisiais, tuo metu jis dirbo „Volvo“ kompanijos vyriausiuoju saugos inžinieriumi. Tai nebuvo pirmasis saugos diržo modelis, tačiau ankstesni saugos diržai būdavo tvirtinami tik dviejuose taškuose ir prilaikydavo tik dubenį. Tai reiškė, kad sunkios avarijos metu viršutinė kūno dalis likdavo neapsaugota ir galėdavo trenktis į vairą.
Kurdamas šį saugos diržo modelį, inžinierius visų pirma siekė, kad jis būtų patogus, paprastas naudoti ir apsaugotų tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį. Tikslą pasiekti jam pavyko: N. Bohlinas sukūrė trijų taškų saugos diržą, kuris tvirtai laiko kūną avarijos atveju ir yra patogus kasdieniam naudojimui.
Pirmieji saugos diržai „Volvo“ automobiliuose atsirado 1959-aisiais. Netrukus „Volvo“ priėmė sprendimą patentuoti N. Bohlino išrastus saugos diržus atviru patentu. Tai reiškė, kad visi kiti automobilių gamintojai galėjo laisvai naudoti būtent šią saugos diržų sistemą savo automobiliuose.
Išimtys ir specialūs atvejai
Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama neužsisegti saugos diržų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.
Važiuojant mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones).
Važiavimas neprisisegus saugos diržu - antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis. Ji ne tokia dažna kaip leistino greičio viršijimas, bet dažnesnė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Važiuojant diržų keliami menki nepatogumai niekada neprilygs autoavarijos sukeltam skausmui. Dažniausiai segtis saugos diržus vengia sėdintieji ant užpakalinės automobilio sėdynės, nors eismo įvykių metu jiems gresia ne mažesni sužalojimai.