Metų ciklas yra panašus į kelionę pirmyn ir atgal: labai gerai užfiksuojame kelionės pradžią ir tą momentą, kai pasukame atgal. Bet kur kas rečiau stebime, kurioje tiksliai vietoje yra pusiaukelė.
Kalendoriuje galima perskaityti: kovo 20-21 d. - astronominio pavasario pradžia. Vis dėlto tie „slaptieji“ taškai nebuvo tik astronomų džiaugsmas: lygiadieniai buvo religiškai įprasminti daugelyje senovės kultūrų, iki šiol jie labai iškilmingai švenčiami Indijoje ir
Lietuviai taip pat labai gerai jautė saulės metų ir dienos ciklus. Kertiniai momentai turėjo savo simbolines reikšmes. Štai ką nors pradėti būtina iš ryto arba iki vidurdienio, kad būtų stiprinamos gyvybinės galios, o tuo tarpu nykimas siejamas su vakaru ir naktimi.
Artimiausia pavasario lygiadieniui diena - Juozapinės (kovo 19 d.). Tačiau kur kas svarbesne diena buvo laikoma kovo 25-oji, vadinama Blovieščiais. Katalikiškame kalendoriuje - tai Apreiškimo Švč. Mergelei diena, kai pranešama, kad ji pasirenkama tapti Dievo motina. Lietuviškas pavadinimas kilęs nuo baltarusiško žodžio блaгaвeшчыe. Juozapinių ir Blovieščių liaudiškas aiškinimas ir papročiai išlaikė senųjų tikėjimų paveldą.
Sakoma, kad šiomis dienomis parskrenda gandras ir atneša ant sparnų kielę, kuri išspardanti ledą, ir „pasirodo lauke bei krūmuose jorė - žalesa (t.y. žaluma)”. Tad Blovieščiai kitaip dar buvo vadinami Gandrinėmis. Na, kad lietuviams gandras svarbus, akivaizdu ir šiandien - kiekvienas džiaugiasi, jei jo sodyboje toks gyventojas atsiranda. Gandras lietuviams - ne vien tik šventas paukštis, kurio apsigyvenimas sodyboje reiškia sėkmę, namų apsaugą nuo perkūnijos ir prognozuoja gausią šeimyną. Lietuvių mitinėje kosmologijoje - tai apskritai su gyvybe bei (at)gimimu susijęs paukštis. Tad manymas, jog gandras parskrenda su lygiadieniu beveik sutampančios šventės dieną, rodo mitinę laiko sampratą: lygiadienis - atgimimo šventė. Kita vertus, ne paskutinėje vietoje tikriausiai juodos ir baltos gandro plunksnos, simboliškai išreiškiančios dienos ir nakties, tamsos ir šviesos kontrastą.
Tačiau gandras ne vienintelis sutvėrimas sietinas su lygiadieniu. Per Blovieščius pamačius ore vėjo nešiojamas plunksneles ar šiaudus, sakoma: „Meškos plunksnos lakioja“. O štai latviai labai rimtai tikėjo, kad būtent šią dieną meška prabunda ir kyla iš savo guolio. Tamsus meškos kailis asocijuojasi su naktimi (priešingai dienos šviesai), ir štai mįslėje naktis koduojama taip: „Meška langą užgulė“. Manyta, kad tą dieną nieko negalima parsinešti iš miško, nes bet kokia parsinešta šakelė virsta gyvate. Tai tikra gyvačių diena - Latvijoje Blovieščiai net ir vadinti Kirmėlių diena. Esą tądien prabunda gyvatės, ir į žemės paviršių iššliaužianti pati gyvačių karalienė. Ji turinti ant galvos aukso karūną - kad kas ją paimtų, taptų visažinis…
Įdomu, kad tikima rudenį gyvates einant žiemos miego rudens lygiadieniui artimu metu - per Šilines (rugsėjo 8 d.), kurios, kaip ir Blovieščiai, yra Švč. Mergelei skirta šventė.
Kalbant apie lygiadienį, dar būtina paminėti, kad Blovieščių rytą patariama saulei tekant eiti praustis į upelį. Gerai žinoma, kad baltų kultūroje į rytus tekantys šaltiniai ir upeliai ar rytuosna pasisukantys upės vingiai buvo laikomi šventais.
Nors nėra žinoma specialių dainų ar kitos apeiginės tautosakos, susijusios su pavasario lygiadieniu, sakytinė tradicija mums išsaugojo labai įdomių sakmių. Štai Blovieščių rytą žmogui pavyksta pamatyti milžiniško dydžio juodos arba raudonos spalvos gyvačių karalių (arba karalienę), apsuptą gyvačių kamuolio. Kartais, ant žemės patiesus baltą skarelę, žmogui pasiseka tą karūną paimti. Yra ir daugiau sakmių apie gyvates.
Saulės judėjimas ir jo pasekmės
Slenkančios ekliptika Saulės pusiaujinės koordinatės nepaliaujamai kinta. Rektascensija visus metus kinta viena linkme - didėja, o deklinacija per tą laiką atlieka pilną svyravimą intervalu nuo +23°26' iki -23°26' (reikšmės lygios kampui ). Kovo 21 d. (kartais 20 d.) Saulė būna pavasario lygiadienio taške ( = 0°, = 0°) ir pereina iš pietinio dangaus į šiaurinį. Ši diena vadinama pavasario lygiadieniu: visame Žemės rutulyje diena lygi nakčiai.
Tam tikroje geografinėje platumoje Saulės aukštis vidurdienį = 90° - (žr. (1.3) ir (1.4) formules). Žemės pusiaujyje Saulė kulminuoja zenite, o ašigaliuose ji matoma matematiniame horizonte (Šiaurės ašigalyje Saulė pateka, o Pietų - nusileidžia).
Saulei perėjus į šiaurinį dangų ( > 0), šiauriniame Žemės pusrutulyje dienos darosi ilgesnės už naktis, o pietiniame, atvirkščiai, naktys lenkia dienas. Tam tikrą dieną Saulė kulminuoja zenite tose vietovėse, kurių platuma yra lygi tos dienos Saulės deklinacijai (žr. 1.6). Artėjant prie Šiaurės ašigalio, diena darosi vis ilgesnė ir pagaliau platumose ≥ + (90° - ) (žr. (1.1) formulę) Saulė tampa nenusileidžiančiu šviesuliu - prasideda poliarinių, t.y. trunkančių ilgiau kaip 24 valandas dienų zona. Pačiame ašigalyje Saulė brėžia beveik lygiagretų horizontui ratą aukštyje = .
Birželio 22 d. (kartais 21 d.) Saulė pasiekia vasaros saulėgrįžos tašką ( = 6h, = +23°26'). Šiuo momentu šiauriniame Žemės pusrutulyje ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, o pietiniame, atvirkščiai, ilgiausia naktis ir trumpiausia diena. Vidurdienį Saulė siekia zenitą geografinėje platumoje = +23°26'. Šiauriau šios platumos Saulės aukštis vidurdienį = 90° - + 23°26', o piečiau = 90° + - 23°26'. Poliarinės dienos zona atslenka iki φ = +(90° - 23°26') = +66°34', atitinkamai poliarinė naktis prasideda nuo = -66°34'. Šiaurės ašigalyje Saulė yra maksimaliame aukštyje (23°26').
Rugsėjo 23 d. (arba 22 d.) Saulė vėl kerta dangaus pusiaują, tiktai ši kartą rudens lygiadienio taške ( = 12h, = 0° ). Pasikartoja kovo 21 d. situacija, tik dabar šiauriniame Žemės pusrutulyje prasideda astronominis ruduo, o pietiniame - astronominis pavasaris. Saulei persiritus į pietinį dangų ( < 0) Žemės pusrutuliai pasikeičia vaidmenimis, tai, kas anksčiau vyko viename pusrutulyje, dabar simetriškai vyksta kitame.
Į ekliptikos žiemos saulėgrįžos tašką ( = 18h, = -23°26') Saulė ateina gruodžio 22 d. (kartais 21 d.). Tą dieną Saulė kulminuoja zenite geografinėje platumoje = -23°26', visai nenusileidžia platumose ≤ -66°34' ir nepateka platumose > +66°34'. Mūsų platumose žiemos saulėgrįžos dieną Saulės kelias virš horizonto yra pats trumpiausias ir žemiausias (vidurdienį = 90° - - 23°26').
Ženklai, kurie pajus pokyčius
Šeši Zodiako ženklai ypač ryškiai pajaus šį lūžio momentą.
- Skorpiono atstovams 2026 metai taps gilios asmeninės transformacijos laiku. Tai netikėtas, bet dėsningas atsinaujinimas, kuriam jie viduje jau seniai buvo pasiruošę. Tai bus panašu į chirurginę operaciją: skausminga, bet išlaisvinanti. Skorpionams svarbu pasitikėti savo intuicija - ji veiks be priekaištų. Pagrindinis patarimas: nebijokite nutraukti ryšių, kurie jus stabdo.
- Žuvys 2026 metais išgyvens galingą pabudimą. Jei anksčiau daugelis jų rinkosi plaukti pasroviui, tai dabar ateis suvokimas: laikas paimti gyvenimo valdymą į savo rankas. Tikimasi įvaizdžio, draugų rato, gyvenimo tikslų pasikeitimo. Tai ne tik pokyčiai - tai susitikimas su tikraisiais savimi.
- 2026 metai Vandeniams - tai drąsių žingsnių ir nestandartinių sprendimų laikas. Jų progresyvios idėjos ir projektai pagaliau sulauks galingo Visatos palaikymo. Laukiami greiti pokyčiai: kažkas pakeis profesiją, kažkas pradės startuolį, o kažkas asmeninį gyvenimą susikurs visiškai kitaip, nei įprasta. Pagrindinis patarimas: nebijokite būti „kitokiais“.
- Konservatyvūs Jaučio atstovai retai džiaugiasi staigiais pokyčiais, bet 2026 metai nepaliks jiems pasirinkimo. Įvykiai užgrius lyg žemės drebėjimas, supurtydami visas gyvenimo sritis: finansus, šeimą, darbą. Šie metai privers Jaučius peržiūrėti saugumo ir komforto sąvokas. Priverstiniai žingsniai iš komforto zonos virs netikėtu augimu ir branda.
- Avino atstovams 2026 metai taps naujo pašaukimo metais. Tai idealus laikas atsisakyti visko, kas nereikalinga, užbaigti nebaigtus projektus ir nuo balto lapo pradėti kelią į savo tikrąjį tikslą. Daugelis Avinų gali pakeisti profesiją, persikelti ar kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą.
- Racionalūs Mergelės atstovai įpratę planuoti kiekvieną žingsnį, bet 2026 metais gyvenimas parodys: kontrolė ne visada išgelbsti. Ugninio Arklio energija įsiverš, nušluodama perteklinį perfekcionizmą. Mergelės pereis nuo analizės prie veiksmų: realizuos senas idėjas, pakeis profesiją, leis sau būti spontaniškos.
Saulės energetika ir iššūkiai
Saulės energetika susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau sniegas - vienas rimčiausių. Jam susikaupus, fotovoltinės plokštės praranda efektyvumą. Ši problema žinoma dar nuo 1839 m., kai Alexandre’as Edmond’as Becquerelis atrado, jog šviesa gali generuoti elektros srovę.
Sniego problemą bandoma spręsti įvairiai: nuo modulių šildymo iki jutiklių diegimo, tačiau visi šie būdai reikalauja papildomos energijos ir investicijų. Yra ir pasyvus sprendimas: jam nereikia nei laidų, nei elektros sąnaudų. Juostelė tyliai pakeičia tai, kaip sniegas elgiasi ant modulio paviršiaus.
Snieguotose vietovėse krituliai gali sumažinti metinę gamybą net iki 12 %. Šiauriniuose regionuose, tokiuose kaip Kanada, Norvegija ar Lietuva, elektros gamyba gali tapti gerokai stabilesnė. Sniegas reiškia šaltį, o būtent tada patikimas energijos šaltinis tampa gyvybiškai svarbus. Saulės moduliai čia turi aiškų pranašumą - jie daro gerokai mažesnį poveikį aplinkai nei iškastinis kuras.
Teisiniai pokyčiai Vokietijoje
Vokietijoje priimtas sprendimas, kuris nuo 2026 m. sausio 1 d. turės tiesioginę įtaką sprendimams, susijusiems su pastatų remontu ir modernizavimu. Nauji teisės aktai bus taikomi ne visiems vienodai, tačiau ten, kur jie įsigalios, namų savininkams gali tekti prisiimti papildomų pareigų ir išlaidų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. NRW įsigalios reikalavimas įrengti saulės energijos sistemas atliekant esamo stogo kapitalinį remontą. Kiekvienas savininkas, nusprendęs visiškai pakeisti stogo dangą, bus įpareigotas įrengti fotovoltinę elektrinę arba saulės šiluminę sistemą. Naujosios taisyklės įvedamos palaipsniui.
Nuo 2024 m. sausio saulės energijos sistemos tapo privalomos naujuose negyvenamuosiuose pastatuose, o nuo 2025 m. - naujuose gyvenamuosiuose pastatuose. Tuo pat metu galioja atskiros nuostatos viešiesiems pastatams. Federalinei žemei priklausantys pastatai saulės energijos sistemomis turi būti aprūpinti iki 2025 m. pabaigos, o miestų ir savivaldybių pastatams šie reikalavimai taikomi jau nuo 2024 m.
Esamuose pastatuose ne mažiau kaip 30 proc. tinkamo stogo ploto turės būti padengta saulės energijos įranga. Teisės aktuose numatytos ir išimtys. Naujosios taisyklės labiausiai paveiks tuos namų savininkus, kurie planuoja visiškai pakeisti stogo dangą. Esminis kriterijus - statybos darbų pradžios data. Jei darbai pradedami po 2026 m. sausio 1 d., naujieji reikalavimai bus taikomi.
Saulės diena primena apie atsinaujinančios energetikos svarbą
Geodezinės sistemos Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje buvo pradėta taikyti Lietuvos koordinačių sistema LKS-94 (taip vadinamoji - valstybinė koordinačių sistema), kuri buvo įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ ir integruota į bendraeuropinę sistemą. 1942 m. koordinačių sistema ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema atliekant geodezinius matavimus, rengiant planus ir sudarant naujus žemėlapius šiuo metu nebenaudojama.
Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis.
Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nebuvo eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pokyčiai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą.
Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vienodų paklaidų, kurios gali atsirasti transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžių. Šių paklaidų dydžiai yra skirtingi (pvz., Radviliškio rajono gyvenvietėse nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m, Palangos miesto centrinėje dalyje - nuo 0,250 m iki 0,300 m, Šventojoje - nuo 0,500 m iki 0,700 m, Būtingėje - nuo 0,700 m iki 1,00 m).
Nustačius neleistinas žemės sklypų ribų paklaidas, ribų posūkio taškų koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis.
