Motociklas - tai dviratė (rečiau triratė ar keturratė) 1-3 vietų transporto priemonė, varoma vidaus degimo variklio, kurio cilindrų darbinis tūris svyruoja nuo 50 iki 1500 cm³. Motociklo masė neviršija 400 kg. Jo konstrukcijos pagrindą sudaro rėmas, dažniausiai suvirintas iš plieno ar lengvųjų lydinių vamzdžių, kartais gaminamas ir iš anglies pluošto. Rėmo priekyje tvirtinama teleskopinė šakė su priekiniu, dažniausiai varomuoju, ratu. Užpakalinis ratas, paprastai varantysis, tvirtinamas rėmo gale. Kai kurie motociklai gali turėti visus varančiuosius ratus. Vienratės priekabos tvirtinamos prie motociklo šono.
Motociklo vairas yra dviratinio tipo, su rankenomis, kuriose įtaisyti akceleratoriaus (dešinėje), rankinio stabdžio, sankabos (kairėje) ir kiti valdymo elementai. Variklis gali būti karbiuratorinis arba su įpurškimo sistema, turintis 1-6 cilindrus, veikiantis dvitakčiu arba keturtakčiu režimu. Aušinamas oru, skysčiu arba mišriai, o paleidžiamas kojiniu arba elektriniu starteriu. Variklio alkūninio veleno sukimo momentas perduodamas į pavarų dėžę grandinine, diržine arba krumpline pavara, o iš jos - į varantįjį ratą grandinine, diržine pavara arba kardano velenu. Pavarų dėžės būna mechaninės, 4-6 laipsnių, arba automatinės. Sankaba gali būti vieno skridinio, sausa, arba kelių skridinių, panardintų į alyvą. Pakaba aprūpinta dujiniais arba tepaliniais amortizatoriais, o stabdžiai dažniausiai diskiniai, rečiau būgniniai.
Motociklo elektros įrangą sudaro srovės šaltinis (nuolatinės arba kintamosios srovės generatorius, akumuliatorių baterija), uždegimo, apšvietimo ir signalizacijos įtaisai.
Pagal variklio cilindrų darbinį tūrį motociklai skirstomi į lengvuosius (50-125 cm³), vidutinius (125-500 cm³) ir sunkiuosius (500-1500 cm³). Pagal paskirtį ir konstrukcijos ypatybes išskiriami miesto, sportiniai, turistiniai, lenktyniniai, keturračiai, specialieji, sniego ir vandens motociklai.
Motociklų istorija ir evoliucija
Pirmąjį motociklą 1885 m. Vokietijoje sukonstravo G. Daimleris. Jis mediniam dviračiui, kurio ratai buvo kaustyti metaliniais lankais, pritaisė vieno cilindro benzininį variklį, kurio darbinis tūris buvo 264 cm³, o galia apie 368 W. Sėdyne tarnavo arklio balnas, pritvirtintas virš cilindro, 860 mm aukštyje. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą, buvo įrengti atraminiai ratukai. Šis pirmasis pasaulyje motociklas buvo pavadintas "Petroleum - Reitwagen".
1895 m. motociklams pritaikytos pripučiamos guminės padangos, kurios žymiai pagerino važiavimo komfortą, sumažino vibraciją ir pagerino sukibimą su kelio danga. Apie 1925 m. susiformavo klasikinė motociklo komponuotė su degalų baku ant rėmo, savita sėdyne ir kaire koja valdoma pavarų dėže. Klasikinis motociklas neturi aerodinaminių gaubtų, o vairuotojas ant jo sėdi vertikaliai.
XIX amžiaus viduryje, pramonės revoliucijos metu, sparčiai tobulėjo vidaus degimo varikliai. Tai paskatino naujų transporto priemonių, įskaitant motociklus, kūrimą. Pirmasis motociklas buvo iš medžio pagaminta konstrukcija su mediniais ratais ir vieno cilindro varikliu, kurio galia siekė vos 0,5 arklio jėgos. Greitis siekė nuo 6 iki 12 km per valandą. Važiuoti juo buvo sudėtinga dėl metalu kaustytų ratų, slystančių be jokios amortizacijos, ir neritmingai dirbančio variklio.
Jau XX amžiaus pradžioje motociklas įgavo savitus konstrukcinius bruožus, prasidėjo pramoninė motociklų gamyba ir plito pavadinimas "motociklas". Dabar motociklas apibrėžiamas kaip vienvietė arba dvivietė dviratė sausumos transporto priemonė be kėbulo su vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris didesnis nei 49,8 cm³.
Po Antrojo Pasaulinio karo, kai didmiesčių gatvėse automobiliams ėmė stigti vietos, pradėti konstruoti motoroleriai, kurių pavadinimas sudarytas iš lotyniško žodžio "motor" (variklis) ir vokiško žodžio "rolen" (riedėti). Taip pat atsirado mopedai ir motoriniai dviračiai, kurių pavadinimas "mopedas" sudarytas iš žodžių "motor" ir lotyniško "pes" (koja).
Lietuvoje prieš dešimtmetį motociklų skaičius buvo šešiaženklis. Dauguma žmonių naudojo motociklus kaip pagrindinę transporto priemonę, nes jie buvo ekonomiškesni ir pigesni nei automobiliai. Tarybų Sąjungoje pagamintas motociklas kainavo iki 10 kartų mažiau nei automobilis. 1975-1990 m. Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 200 tūkstančių motociklų. Tačiau 9-ajame dešimtmetyje, didėjant automobilių skaičiui ir įvežant pigius automobilius iš Europos, motociklų populiarumas ėmė mažėti.
Šiuo metu vėl pastebimas susidomėjimas motociklais. Jie turi savitų privalumų: mažiau teršia orą, mažai naudoja degalų ir leidžia sutaupyti laiko spūstyse. Užsienyje motociklai plačiai naudojami pristatymo, kurjerių ir pašto paslaugų versle. Lietuvoje motociklai kaip specializuota transporto priemonė dar nėra itin plačiai naudojami, tačiau situacija keičiasi atsirandant daugiau salonų, siūlančių specialaus panaudojimo motociklus ir atitinkamą įrangą.
Motociklų tipai ir paskirtis
Motociklai skirstomi pagal daugybę kriterijų, tarp kurių svarbiausi yra variklio darbinis tūris, paskirtis ir konstrukcijos ypatybės.
Pagrindinės motociklų kategorijos:
- Miesto motociklai: skirti trumpoms kelionėms mieste, dažnai pasižymi patogia sėdėsena ir manevringumu.
- Sportiniai motociklai: sukurti dideliam greičiui ir dinamiškumui. Dažnai turi aerodinaminius gaubtus, o vairuotojas sėdi palinkęs į priekį. Jie labai dinamiški, tačiau gali būti mažiau patogūs ilgesnėms kelionėms.
- Turistiniai motociklai: pritaikyti tolimoms kelionėms. Ištaigingiausi turistinio tipo motociklai yra dideli ir sunkūs, turi vėjo skydus, šildomas rankenas, atlošus keleiviams, dideles krovinių dėžes ir pažangias sistemas, tokias kaip ABS, navigacija, oro pagalvės.
- Lenktyniniai motociklai: skirti lenktynėms ir dažnai nepritaikyti važinėti bendrojo naudojimo keliais. Skiriami įvairūs lenktynių tipai: žiedinių trasų, kroso, treko, spidvėjaus, trialo.
- Keturračiai motociklai: dažniausiai turi visų ratų pavarą, plačias padangas su giliu protektoriumi ir pasižymi dideliu pravažumu.
- Specialieji motociklai: policijos, kariniai, krovininiai ir kiti motociklai, aprūpinti specialiais įrenginiais.
- Sniego motociklai: skirti važiuoti žiemą sniegu ar ledu. Neturi ratų, varomi vikšru, vairuojami slidėmis.
- Vandens motociklai: turi plūduriuojantį apatinę dalį ir varomi srautiniu varytuvu.
Turistinių motociklų litražu galia siekia iki 100 kW/dm³, miesto - 85-100 kW/dm³, sportinių - iki 160 kW/dm³, sportinių turistinių - 100-115 kW/dm³.
Motociklų priekabos
Vienratės priekabos tvirtinamos prie motociklo šono, suteikdamos papildomą transportavimo galimybę. Tai ypač praverčia keliaujant ar gabenant smulkius krovinius. Kai kurie motociklų tipai, ypač turistiniai, gali būti komplektuojami su didelėmis krovinių dėžėmis, kurios atstoja priekabą.
Prieš ruošiantis turistinei kelionei, prie rėmo šonų, ties užpakaliniu ratu, gali būti kabinami odiniai krepšiai, skirti kelionės mantams sudėti. Bagažinė gali būti įrengta ir virš priekinio rato, ant jo sparno.
Saugumas ir apranga
Motociklo avarija visada reiškia kritimą, todėl motociklininko saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Svarbiausia motociklininko aprangos dalis - šalmas. Geras šalmas yra sudėtinga inžinierinė konstrukcija, atitinkanti griežtus saugumo reikalavimus (Europoje galioja ECE taisyklės NR. 22.04.).
Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse per metus nukenčia šimtai motociklais važiavusių žmonių, nemaža dalis jų žūsta. Daugeliui medikai nustato galvos traumas, nes be šalmo ar su neužsegta apsauga, kritimo metu galva patiria stiprius smūgius.
Be šalmo, svarbi ir kita motociklininko apranga: odiniai kombinezonai ar drabužiai, apsaugantys nuo vėjo, lietaus ir nusibrozdinimų kritimo atveju. Taip pat svarbūs akiniai, apsaugantys akis nuo vabzdžių, dulkių ir vėjo. Liemeniui, kojoms ir rankoms apsaugoti rekomenduojami specialūs švarkai ir suvarstomi auliai batai. Vėjas, pučiantis į rankoves, gali būti nemalonus, todėl rekomenduojama mūvėti odines pirštines, kurios užsidengtų ant švarko rankovių iki alkūnių.
Motociklininko rūbai, ypač šalmas, turi būti kuo šviesesni ir ryškesni, kad kiti vairuotojai jį pastebėtų iš tolo, ypač tamsoje. Tai padeda išvengti daugelio avarijų, nes automobiliai ir pėstieji sunkiau ir vėliau pastebi motociklą nei automobilį.
Teisės vairuoti motociklą
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato minimalų amžių, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones. Motociklams yra taikomos specifinės taisyklės:
- AM kategorija: Amopedai ir lengvieji keturračiai motociklai (nuo 15 metų).
- A1 kategorija: Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³ ir kurių galia neviršija 11 kW (nuo 16 metų).
- A kategorija: Motociklai su šonine priekaba arba be jos (nuo 18 metų, arba 21 metų, priklausomai nuo motociklo galios ir vairavimo patirties). Norint įgyti A kategorijos teisę, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos vairavimo stažą, nebent asmeniui yra 24 metai.
- B1 kategorija: Triračiai ar keturračiai motociklai (nuo 16 metų).
Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motociklus, yra 16 metų, tačiau A kategorijai taikomi papildomi reikalavimai.
Motociklo priekaba FOR-ONE. #JUDESTA
tags: #seni #motociklai #su #priekaba #pavadinimas