Lietuvoje kelkraštis ir avarinė juosta dažnai yra neteisingai suprantami vairuotojų. Nors šios juostos atlieka labai svarbius saugumo tikslus, netinkamas jų naudojimas gali užtraukti baudas ir padidinti riziką kelyje. Būtent nuo to priklauso, ar automobilio sustojimas ar stovėjimas laikomas teisėtu. Netinkamai pasirinkta vieta gali baigtis bauda arba net papildomai nuostoliais už sugadintą želdyną.
Kas yra kelkraštis ir kokia jo paskirtis?
Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Važiuojamoji dalis - tai kelio dalis, skirta transporto priemonėms važiuoti. Kelkraštis nėra stovėjimo aikštelė - tai laikinas kelio elementas, skirtas eismo saugumui.
Kelkraštis pirmiausia skirta specialiosioms tarnyboms - greitosios medicinos pagalbos automobiliams, policijai, ugniagesiams - arba sugedusiems automobiliams, kurie privalo sustoti. Motorinėms transporto priemonėms važiuoti kelkraščiu draudžiama, išskyrus priverstinio sustojimo atvejus (gedimas, avarija, būtinybė sustoti) arba siekiant išvengti eismo įvykio. Gyvulių ganytojai, vadeliotojai, raiteliai ir pan. KET nėra specialaus straipsnio pavadinimu „važiavimas kelkraščiu“, tačiau tokiems veiksmams taikomos platesnės nuostatos dėl eismo tvarkos pažeidimų ir ženklų bei ženklinimo nesilaikymo.
Kada galima naudotis kelkraščiu?
Nors gali kilti pagunda naudotis kelkraščiu, kad aplenktumėte spūstis, tai darydami rizikuojate ir baudomis, ir saugumu. Praktinis patarimas: Kelkraščiu naudokitės tik esant absoliučiam būtinumui. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau - priverstinis sustojimas) - transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. naujos taisyklės reikalauja, kad vairuotojai priverstinio sustojimo atveju pastatytų įspėjamąjį trikampį tam tikrais atstumais: bent 25 m gyvenvietėse ir 50 m už jų ribų.
Sustojimo ir stovėjimo apribojimai
Sustoti ir stovėti draudžiama tam tikrose vietose, kur tai gali kelti pavojų ar trukdyti eismui. Tarp šių vietų yra:
- Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
- Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
- Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
- Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
- Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
- Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
- Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
- Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
- Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
- Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-es), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
- Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
- Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
- Kelyje ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Automobilį galima statyti tik tada, kai tai netrukdo pėstiesiems, dviratininkams ar kitoms transporto priemonėms. Priešingu atveju gresia ne tik bauda, bet ir prievolė atlyginti žalą aplinkai. Transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose (jei tai leidžia transporto priemonės gabaritai).
Bendrosios eismo dalyvių pareigos
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau - tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Naujovės ir pažeidimų pasekmės
Nuo 2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių naujovės, kurios pakeitė tam tikrus eismo organizavimo aspektus. Pavyzdžiui, pasikeitė pagrindinio kelio samprata, kai nėra kelio ženklų ir jis nustatomas pagal kelio dangą. Taip pat atnaujintos taisyklės dėl dviratininkų ir pėsčiųjų perėjų, greičio ribojimų automagistralėse ir greitkeliuose.
Netinkamas kelkraščių naudojimas gali užtraukti baudas. Automobilių statymas ne tam skirtose vietose, užstatant įvažiavimą į tam tikrą teritoriją, vartus, kitas transporto priemones (nepaliekant telefono numerio), pravažiavimą ir pan. yra labai dažnai pasitaikantis reiškinys didmiesčių kelių eisme.
Ką manote jūs? Ar Lietuva turėtų griežčiau bausti už netinkamą kelkraščių naudojimą?
tags: #siauras #betoninis #kelkrastis