Kelių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų bei klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus. Šie Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.
Vairuotojo darbo vieta - kabina ir visi joje esantys įrenginiai - tiesiogiai susijusi su vairuotojo fizine ir psichine būsena kelionės metu. Jeigu darbo vieta neatitinka reikalavimų, vairuotojas transporto priemonei vairuoti naudoja daugiau energijos, greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas ir didėja vairavimo klaidų tikimybė.
Ergonominiai vairuotojo vietos aspektai
Teisinga vairuotojo sėdėsena yra itin svarbi saugiam ir patogiam vairavimui. Rankos turėtų būti šiek tiek sulenktos (100-120°) per alkūnes, o kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu. Keliai turėtų būti 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį, netrukdydami pėdoms spausti pedalus.
Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų. Pėdos dalis, kuria spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, yra priekinė, lanksti ir jautri, bet nestipri. Šiuo atveju, kad koja mažiau vargtų, pakulnis turi remtis į grindis. Vidurinė pėdos dalis yra stipri ir lanksti, ja spaudžiami sankabos ir stabdžio pedalai, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga. Kulnas yra labiausiai stipri, bet nejautri pėdos dalis.
Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai vairą laikyti ir jį sukti. Optimali vairo laikymo padėtis - kai vairas laikomas ilgiausiai, nes iš šios padėties galima greičiausiai ir naudojant mažiausiai jėgos pasukti vairą. Norint atlikti posūkį, reikia ranką perkelti šiek tiek aukštyn ir po to tempti vairą žemyn. Važiuojant geru keliu ir esant neintensyviam eismui, galima rankas perkelti į kitą padėtį. Dažnai vairuotojui tenka vairuoti ir viena ranka, pavyzdžiui, kairiąja, kai reikia perjungti pavaras ar įjungti prietaisą. Dėl šios priežasties vairuotojas pastoviai turi koreguoti transporto priemonės judėjimo trajektoriją.
Saugos aspektai ir vairuotojo atsakomybė
Prieš išvykstant reikia kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę ir įsitikinti, ar automobilis atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus: ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas.
KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena.
Statistiniai duomenys rodo, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais autoavarijos metu sužeistų būna 2,3 karto, o žuvusių - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, saugos diržų reikšmė šiek tiek mažesnė, tačiau tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas prisisegtų saugos diržus ir nevežtų keleivių neprisisegusių saugos diržų.
Užpakalinio vaizdo veidrodžiai (vidiniai ir išoriniai) sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas vyksta kelyje iš paskos. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Svarbu atkreipti dėmesį į "akląją zoną", kuri nėra apžvelgiama veidrodėliais.
Saugus greitis yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas: mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas sprendimams priimti, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas, automobilis tampa sunkiau valdomas. Automobilio kinetinė energija, proporcinga masei ir greičio kvadratui, avarijos metu sunaudojama transporto priemonių, statinių sugadinimui, žmonių traumavimui. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Per mažas greitis taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Stabdymo kelias susideda iš kelių dalių: kelio, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką (nuo to momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį iki momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą), ir stabdžių sistemos suveikimo laiko. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Paprastai greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui. Todėl rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais (pvz., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m).
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės, matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį ir lenkiant transporto priemones. Optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse.
Sankryžose, ypač gyvenvietėse, vairuoti transporto priemonę yra sudėtinga, nes vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Dažniausia avarijos priežastis tokiose sankryžose - neatidumas. Taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Atlikti tyrimai parodė, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias, t.y. VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai.
Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno Volvo konstruktoriai. 1959 m. automobilyje Volvo Amazon (PV544) buvo įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. 1972 m. Volvo pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo stabdžių antiblokavimosi sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. Volvo gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes. Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo ir pasyviojo saugumo priemones.
Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Pasaulyje transporto tyrimų laboratorijos 1980 metais pradėjo sistemingą tyrimų programą. Didesni automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę "mažesniems" eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams.
Techninės apžiūros reikalavimai ir transporto priemonės priežiūra
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauji techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Patikrintų M1 klasės transporto priemonių techninių trūkumų analizė atskleidžia, kad bendras automobilių, pirmuoju bandymu įveikusių TA, kiekis sumažėjo nežymiai. Didelių ir draudžiančių eksploatuoti trūkumų kiekis vienam automobiliui, palyginti su anksčiau galiojusiais techninės apžiūros reikalavimais, išaugo.
Papildomais reikalavimais iš esmės pasikeitė vairo sistemos tikrinimas, neapsiribojant vien statiniu metodu. Nuo šiol tikrinama ne tik stovint ant tvirto pagrindo, bet ir esant pakeltiems nuo žemės ratams, sukant juos iki kraštinių padėčių į kairę ir į dešinę. Tikrinant pakeltus ir išsvertus ratus atliekama išsamesnė ratų, padangų būklės, guolių ir kitų pakabos elementų patikra.
Pasikeitus tikrinimo technologijoms, geriau matomi pakabos, transmisijos, vairo sistemos, guolių, kėbulo konstrukcijos, ratų trūkumai. Pernelyg didelis laisvumas ratų guoliuose nustatytas 1,2 proc. automobilių, anksčiau jis sudarė 0,4 proc. Tuo tarpu pernelyg didelė ratų guolių įvarža užfiksuota 0,6 proc. į techninę apžiūrą atvykusių transporto priemonių.
Tarp kitų techninių trūkumų, vertinamų pagal naujuosius reikalavimus, dažniau aptinkamos amortizatorių (ypatingai jų tvirtinimo) problemos, sudarančios 1,6 proc. (anksčiau - 0,7 proc.). Nuo kovo 1 d. naujais reikalavimais pradėtas tikrinti šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmas. Dėl jo trūkumų praėjusį mėnesį TA nepraėjo 4,7 proc. automobilių.
Žibintai su kaitrinėmis lemputėmis lengvajame automobilyje paprastai turi reguliavimo įtaisus, įrengtus vairuotojui kairėje pusėje. Pakrovus automobilį privalu tinkamai sureguliuoti žibintus, kad nebūtų akinami priešpriešiais atvažiuojantys kiti eismo dalyviai. Automobiliuose su „Xenon“ žibintais paprastai įrengiamas automatiškai veikiantis šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmas.
Skysčių nuotėkio nustatymai nuo ankstesniųjų 5,2 proc. išaugo iki 7,3 proc. Nuo 4,9 iki 5,8 proc. padaugėjo užfiksuotų vairo traukių ir svirčių būklės trūkumų. Padangų būklės pažeidimai ir neatitikimai reikalavimams sudarė 4,2 proc., anksčiau - 3,6 proc.
4,9 proc. į techninę apžiūrą atvykusių automobilių neturėjo gesintuvų arba jie neatitiko reikalavimų dėl pasibaigusio galiojimo termino ir pan. Anksčiau gesintuvo nebuvimas lengvajame automobilyje buvo laikomas smulkiu trūkumu ir jį pašalinti turėjo pats vairuotojas.
Nuo kovo 1 d. išskiriama ne tik oro pagalvių, bet ir kitų pasyviojo saugumo priemonių, tarp jų ir saugos diržų įtempiklių, patikra. Bendras SRS sistemos įvertinimas aprėpia ne tik signalinį įtaisą, regimą prietaisų skydelyje. Tikrinant jos veikimą, nustatoma, ar nėra klastojimo požymių, ar nepakeista signalinės sistemos schema. Išsamiau tikrinama ir stabdžių nepraslydimo sistema ABS, dėmesį kreipiant į rato sukimosi greičio jutiklius.
Praėjusio mėnesio laikotarpiu nustatyti nors ir nežymūs, tačiau padidėję saugos oro pagalvių gedimai (2 proc., anksčiau - 1,5 proc.) ir saugos diržų trūkumai (1,1 proc., anksčiau - 0,5 proc.). Tuo tarpu sumažėjo kėbulo išorinių, daugiau susijusių su estetine išvaizda, defektų.
Gerokai mažiau rūpesčių sukėlė išmetimo dujų neutralizatorių tikrinimas. Nuo kovo pradžios pagal naujuosius reikalavimus tikrinti automobiliai nepasižymėjo ir dideliu išpjautų katalizatorių kiekiu. Reikalavimai, susiję su dujų išmetamųjų kenksmingumą mažinančiais neutralizatoriais ir Liambda zondais, galioja tik transporto priemonėms, pirmą kartą į TA atvairuotoms po 2013 m. kovo 1 dienos.
Šalies techninės apžiūros įmonėse veikia skaidrumo bei transporto priemonių būklės patikrinimo objektyvumo sistema. Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB) įdiegtas vidaus kokybės kontrolės modulis pastoviai seka į vieningą informacinę sistemą patenkančius patikros rezultatus, juos analizuoja ir automatiškai išskiria rizikos atvejus. Dėl to kiekviename techninės apžiūros centre nuolatos vykdomos pakartotinės patikros, transporto priemonei dar neišvykus iš TA stoties.
Reikalingi daiktai automobilyje
Be Kelių eismo taisyklių (KET) privalomų daiktų, pravartu automobilyje vežiotis ir kitų praktiškų daiktų, kurie padės ištikus bėdai ar nemalonumui kelyje.
Privalomi daiktai pagal KET:
- Gesintuvas: Ne mažesnės kaip 1 kg (1 l) talpos gesintuvas, išskyrus motociklus be šoninės priekabos.
- Vaistinėlė: Lengvai pasiekiamoje vietoje. Jeigu automobilis turi daugiau kaip 8 vietas keleiviams, jame turi būti ne mažiau kaip 2 vaistinėlės.
- Avarinio sustojimo ženklas: Gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.
- Šviesą atspindinti liemenė: Būtina dėvėti tamsiuoju paros metu priverstinai sustojus kelyje ir išlipus iš automobilio, išskyrus stovėti skirtas vietas.
Praverčiantys daiktai kelyje:
- Atsarginis ratas arba jo remonto komplektas: Įrankiai ratui pasikeisti ( keltuvas, raktas), pompa arba kompresorius.
- Lemputės ir saugikliai: Atsarginės lemputės ir saugiklių komplektas gali praversti, jei automobilyje perdega žibintų lemputės ar perdegė saugiklis.
- Pagrindiniai eksploataciniai skysčiai: Nedidelė tepalo talpa gali būti naudinga, jei automobilio variklis "ryja" tepalą.
- Įrankių rinkinys: Replės, atsuktuvas, keli skirtingo dydžio raktai, peilis, sąvaržos, metalinės ir plastikinės.
- Tempimo lynas: Pravers gedimo ar avarijos atveju, automobiliui užklimpus sniege ar bekelėje.
- Prožektorius: Naudingas ne tik sugedus tamsiame kelyje, bet ir daugeliu kitų atvejų.
- Daugiafunkcis peilis: Ypač naudingas avarijos atveju - nupjauti užsikirtusį diržą.
