Jau visai netrukus atšilus ir pradėjus želti augalams, atžels ir tikru galvos skausmu tapę Sosnovskio barščių plotai. Seniūnijoms kasmet skiriant po kelis tūkstančius eurų Sosnovskio barščių naikinimui privačių sklypų turėtojai ne visuomet pasirūpina šiais invaziniais augalais.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir visos ES valstybės narės įpareigotos valdyti Sosnovskio barščio plitimą. Specialistų teigimu, Sosnovskio barščių išnaikinimas toks sudėtingas dėl to, kad trūksta bendro visuomenės supratimo, jog visi turi dėti pastangas jį kontroliuoti. Dalį problemų sudaro tai, jog minėtas augalas atželia iš šaknų net pjaunamas kelis kartus. Tuo tarpu jo dauginimasis sėklomis yra itin intensyvus - žiedynuose kiekvienas augalas kasmet subrandina dešimtis tūkstančių sėklų, jas išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu, ir net beveik 95 proc. sėklų gyvybingos ir daigios išlieka ketverius metus.

Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuvoje Sosnovskio barštis paplitęs labai plačiai, aptinkamas beveik visoje teritorijoje, nes nereiklus augimo sąlygoms, subrandina ypač daug sėklų, kuriomis sparčiai plinta apleistuose dirbamuosiuose laukuose, nenaudojamose pievose, pamiškėse, pakelėse, pelkių pakraščiuose, upių pakrantėse ir kt. vietose. Šios rūšies plitimo svarba reikšminga ne tik dėl invazyvumo į natūralias buveines, grėsmės žmonių sveikatai, bet ir dėl sukeliamų nemažų finansinių nuostolių ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriui.
Teisinė bazė ir atsakomybė
Nors įstatymiškai prievolės naikinti invazinius augalus iki šiol nebuvo, piktybiška sklypo nepriežiūra vis tiek gali užtraukti baudas. Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, privatiems asmenims naikinti barščius galima keliais būdais.
„Privačiuose sklypuose patys žmonės turi naikinti Sosnovskio barščius. Jeigu gyventojai pamato, kad gretimuose sklypuose auga Sosnovskio barštis, gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrių“, - informavo specialistė.

Aplinkos ministerija ketina inicijuoti Laukinės augalijos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriuose bus nustatyti įpareigojimai visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti Sosnovskio barštį. Rengiant šiuos reikalavimus bus tariamasi ir su Invazinių rūšių kontrolės taryba.
Vietinės iniciatyvos ir rezultatai
Tuo tarpu Kėdainių rajone Sosnovskio barščių plotų kasmet vis mažėja - skirtos lėšos ir kasmetinis darbas duoda rezultatų. „Sosnovskio barščiai pas mus jau kaip ir išnaikinti. Seniūnijai skirta apie 1 500 eurų ir mes jau du kartus tuos augalus nupurškėme. Privačiose teritorijose yra kažkiek, Beinaičiuose buvo iškeltas klausimas dėl barščių, tačiau paaiškėjo, kad ten yra privati teritorija.
AFL mokslininkai ieško inovatyvių Sosnovskio barščio kontrolės priemonių
Šios rūšies plitimo svarba reikšminga ne tik dėl invazyvumo į natūralias buveines, grėsmės žmonių sveikatai, bet ir dėl sukeliamų nemažų finansinių nuostolių ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriui.

Specialistų teigimu, Sosnovskio barščių išnaikinimas toks sudėtingas dėl to, kad trūksta bendro visuomenės supratimo, jog visi turi dėti pastangas jį kontroliuoti.
tags: #sosnovskio #barstis #baudos