C6
Menu

Specialisto išvada transporto priemonės

Specialisto išvada yra svarbus dokumentas, ypač tiriant nusikalstamas veikas ar nustatant probacijos sąlygas. Ji gali būti surašoma kaip atskiras dokumentas arba įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Tai užtikrina, kad specialistų žinios ir gebėjimai būtų tinkamai panaudojami procese.

Specialisto išvados turinys ir reglamentavimas

Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, privaloma nurodyti šią informaciją:

  • Specialisto asmens duomenys - vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija.
  • Tirti objektai.
  • Naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės.
  • Specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis tvirtina nekaltumo prezumpciją: "Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu". Šis principas grindžiamas įrodymais, surenkamais ikiteisminio tyrimo metu, atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - LR BPK) nurodytus proceso veiksmus. Bylą tiriantys pareigūnai neatsiejamai turi kreiptis pagalbos į šios srities kompetentingus asmenis - specialistus ar ekspertus. Jie gali dalyvauti atliekant proceso veiksmus (pavyzdžiui, apžiūrint įvykio vietą) bei gauti jų išvadas ir paaiškinimus kompetencijos klausimais.

Ekspertas yra asmuo, turintis reikiamas specialias žinias ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas įstatymo nustatyta tvarka paskiria atlikti ekspertizę. Pagal LR BPK 20 straipsnio 2 dalį, gauti duomenys laikytini įrodymais tik jeigu tokiais juos pripažįsta teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Bet kuri įrodomoji medžiaga (įskaitant ekspertizės aktus ir specialisto išvadas) tik šioje stadijoje įgyja įrodymo baudžiamojoje byloje statusą.

LR Teismo ekspertizės įstatymas (toliau - LR TE), priimtas 2002 m. spalio 29 d., reglamentuoja teismo eksperto veiklą. Jis įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. kartu su BPK. LR TE tvirtina kvalifikacinius reikalavimus valstybiniams ir privatiems teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką, eksperto statusą, nepriklausomumą ir atsakomybę.

Teismo ekspertas dirbantis su dokumentais

Specialisto ir eksperto samprata bei teisinė bazė

Specialisto samprata moksliniu ir praktiniu požiūriu yra plati. Ji apima įvairias autorines nuomones apie specialias žinias bei jų mokslinę reikšmę. Specialios žinios yra neatsiejamos nuo įgūdžių, kurie yra apibūdinami kaip "veiksmai, kurie ilgai kartojami, tampa automatiškais". Specialisto terminas yra žinomas Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių baudžiamajame procese ir kriminalistikoje, ir vartojamas Baudžiamojo proceso kodeksuose.

Terminas "specialios žinios" teisės aktuose atsiranda XIX amžiuje, kai buvo priimtas 1808 m. Prancūzijos baudžiamojo proceso kodeksas. Vėliau jis buvo vartojamas 1832 m. Rusijos imperijos įstatymų sąvade (sinonimo prasme - "ypatingos žinios"), 1864 m. Rusijos baudžiamojo proceso statute. Pastarajame statute buvo įtvirtinta ne tik "specialios žinios" sąvoka, bet ir 112 str. bei 325 str. nuostatos. Šios žinios naudojamos tiek užsienio (Rusijos, Lenkijos ir kt.), tiek Lietuvos kriminalistikos bei baudžiamojo proceso moksluose.

Remiantis dabartiniu Lietuvių kalbos žodynu, žinias galima apibūdinti kaip "mokymosi, išsilavinimo turinys, informacija". 1993 m. Rusijoje išleistoje "Trumpojoje kriminalistikos enciklopedijoje", sudarytoje prof. R. Belkino, pateikiamas specialisto termino apibrėžimas. Specialistas yra asmuo, turintis specialių žinių, kurios reikalingos tam tikrų aplinkybių tyrimui. Šiuo metu specialisto terminas yra žinomas Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių baudžiamajame procese ir kriminalistikoje ir vartojamas Baudžiamojo proceso kodeksuose. Tačiau šio termino vartojimas neapsiriboja jo įtvirtinimu minėtų šalių BPK.

1961 m. LR BPK 25 straipsnyje specialisto procesinis vaidmuo buvo apibrėžiamas kaip "specialios žinios ir įgūdžiai". Tame LR BPK specialios žinios nebuvo apibrėžtos; jas galima aptikti tik LR BPK komentaro 84 straipsnyje: "Specialios žinios - išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos tam savos mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti". Tokia pati sąvoka yra ir dabartiniame Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatyme.

LR BPK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad "Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamas specialias žinias ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą".

Schema: Specialisto ir eksperto vaidmuo baudžiamajame procese

Teismo ekspertų sąrašas ir kvalifikacija

Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas (toliau - LR TES) sudaromas ir tvarkomas Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Asmuo gali dirbti teismo eksperto darbą teismo ekspertizės įstaigoje tik tuo atveju, jei yra įrašytas į LR TES. Kiekvienas asmuo (būsimas ekspertas), norintis būti įrašytas į LR TES, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją bei privalo prisiekti Teisingumo ministrui.

Teismo ekspertas, prisiekęs Teisingumo ministrui, skirtingai nei kiti asmenys, dalyvaujantys teismo procese (liudytojai, vertėjai ir kt.), atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.

Valstybiniai bei privatūs teismo ekspertai, gavę Kvalifikacinės komisijos išduotą teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, įgyja teisę per vienerius metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos kreiptis į Teisingumo ministrą su prašymu įrašyti juos į LR TES. Teisingumo ministras per trisdešimt dienų nuo teismo eksperto prašymo gavimo dienos prisaikdina ekspertą ir įrašo jį į LR TES.

Visi duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į LR TES ar iš jo išbrauktus, skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". LR TE taip pat nurodoma, kokiais atvejais teismo ekspertai gali būti išbraukti iš minėto sąrašo.

Anksčiau galiojusiame sąraše, kuris buvo atnaujinamas kas mėnesį, buvo nurodomi teismo eksperto vardas ir pavardė bei ekspertizės rūšis, kurią ekspertas atlieka. Minėtame sąraše nebuvo laikomasi abėcėlinės eksperto surašymo tvarkos nei pagal pavardes, nei pagal atliekamų ekspertizių pavadinimus. Šiuo metu situacija pasikeitė ir pirmą kartą (rugsėjo 15 d.) buvo paskelbtas naujas LR TES.

Specialisto išvada transporto priemonės byloje: pavyzdys

Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-137/2010, buvo svarstoma ieškovo I. T. atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu buvo surašyta specialisto išvada Nr. 2009-03-05, kurioje teismo ekspertas V. M. transporto trasologijos srityje atliko tyrimą dėl automobilio Honda Civic, valst. Nr. ir automobilio Audi 80, valst. Nr. sugadinimų. Ekspertas padarė išvadą, kad automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu, tačiau nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir eismo įvykio.

Sugadintas automobilis po eismo įvykio

Vėliau, ieškovui prašant papildomai ištirti eismo įvykį, buvo atliktas papildomas specialisto tyrimas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sugadinimai padaryti automobilio Honda Civic, valst. Nr. ir stabdomu automobiliu Audi 80, valst. Nr. atitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas sąlygas. Tačiau, atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodyta, kad specialisto išvada Nr. 2009-03-05 yra nepagrįsta, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir eismo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys, įskaitant specialisto išvadą, patvirtina, kad sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, ir kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

What Tests Are Done After a Car Accident?

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindas, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.

tags: #specialisto #isvada #del #transporto #priemones