Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vėl daug diskutuota apie vairavimą išgėrus, nes didžiulio dėmesio sulaukė įvykiai, kai prie vairo neblaivūs sustabdyti humoristas Mantas Stonkus, žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė. Didelio atgarsio sulaukė ir portalo lrytas.lt išsamiai aprašytas incidentas policijoje. Per 2021 m. pirmuosius 10 mėnesių dėl neblaivių vairuotojų įvyko 155 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 17 žmonių ir 189 buvo sužeisti. Per 2021 m. 11 mėnesių išaiškinta 5814 asmenų, kuriems buvo nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai šiemet išaiškino 4 vairuotojus, kuriems nustatytas daugiau nei 3 promilių neblaivumas. Kėdainių rajone policija sustabdė visiškai girtą vairuotoją - 38-erių metų vyrui nustatytas net 2,97 promilės girtumas.
Apie 9 valandą ryto Kunionių kaime, Kaštonų gatvėje, policijos pareigūnai sustabdė automobilį „VW Caddy“, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus 38-erių metų vyras. Patikrinus blaivumą, paaiškėjo, kad vairuotojas buvo visiškai girtas - jam nustatytas net 2,97 promilės girtumas. Tai - sunkus girtumo laipsnis, reiškiantis, kad žmogus ne tik negali adekvačiai reaguoti į eismo situacijas, bet apskritai yra pavojingas tiek sau, tiek kitiems. Žmogus tampa neprognozuojamas.
Sveikatos specialistai sako, kad kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia nuo 1,5 iki 2,5 promilės ar daugiau, asmens kūnas ir smegenys patiria ryškų apsvaigimą. Šiame etape žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, o motorinė ir kognityvinė funkcijos yra smarkiai sutrikusios. Tokia būsena turi poveikį organizmui: didelis judesių koordinacijos sutrikimas; stipriai sumažėjusi reakcija ir suvokimas; sumažėjęs gebėjimas suprasti aplinką ir kalbėti aiškiai; galimi sunkūs psichologiniai sutrikimai, tokie kaip agresija ar melancholija; gali kilti didelė rizika sveikatai, įskaitant apsinuodijimą alkoholiu.
Vairavimas su tokiu girtumo laipsniu ne tik pavojingas, bet ir griežtai baudžiamas pagal Lietuvos įstatymus. Tokiu atveju vairuotojui gresia rimtos baudžiamosios priemonės, įskaitant laisvės apribojimą, teisių praradimą ilgam laikotarpiui arba net laisvės atėmimą, jei dėl vairuotojo veiksmų buvo sukeltos rimtos pasekmės.
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius, kriminologas Algimantas Čepas akcentavo, kad bausmės gali atgrasyti nuo pavojingų veikų tik tada, kai tai yra „racionalaus pasirinkimo“ veikos. „Prie vairo išgėrus paprastai sėdama nesvarstant apie galimas pasekmes. Vairuotojai greičiausiai aklai pasitiki sėkme, likimu ir kol nesužeis kito žmogaus, tai tikėsis išvengti atsakomybės.“
Kriminologė Rimantė Gaičevskytė-Savickė pastebi, kad ne tik baimė trukdo stabdyti girtus vairuotojus prie vairo: „Mūsų visuomenėje pernelyg daug atlaidumo tokioms veikoms. Girti prie vairo sėda ir garsūs žurnalistai, ir pramoginių renginių verslo atstovai. Vėliau viešai teisinasi ir tų pasiteisinimų tarsi užtenka. Aišku, tie pasiteisinimai būna keisti. Dažnai žmonės, pavartoję alkoholio, suvokia, tačiau įtaką daro nerūpestingumas ir galvojimas, jog niekas nesužinos apie nusikaltimą.“
„Visi žinome, kiek dabar įvykių nuskambėjo spaudoje, kai žymūs žmonės sėdo neblaivūs prie vairo. Mūsų elgesys priklauso nuo to, koks yra visuomenės požiūris. Deja, didžiosios dalies visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus yra tolerantiškas.“
Psichologė Laima Bulotaitė pažymėjo, kad vien baudos nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus. Ji aiškino, kad baudų didinimas nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus, nes smegenyse lemputė neužsidegs sumokėjus didesnę baudą. L. Bulotaitė naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, jog reikėtų pakoreguoti įstatymų spragas. „Pas mus Lietuvoje, kai išleidžia kokį nors įstatymą, visi ieško įvairių spragų. Teisininkai galėtų tai suvokti. Iš neblaivaus vairuotojo atima automobilį, o jis pasiima žmonos ar pusbrolio.“ Psichologė mini, kad išgėręs asmuo negali priimti racionalaus sprendimo.
Neblaiviems vairuotojams, kurie pripučia daugiau nei 1,5 promilės, gresia baudžiamoji atsakomybė. Šie vairuotojai baudžiami bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prie visų šių pasekmių prisideda teistumas, kuris riboja profesines veiklas ir tam tikri apribojimai keliaujant į kitas valstybes, kur reikia pildyti prašymus gauti vizai. Neblaiviam vairuotojui, kuris sukelia eismo įvykį ir jo metu būna sužaloti ar žūsta žmonės, gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos dar visai neseniai grėsė bauda iki 1158 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Vis dėlto atrodo, kad griežtos sankcijos pažeidėjų instinkto bėgti iš eismo įvykio vietos, nepažabojo. Štai visai neseniai policijos komisariate už automobilio apgadinimą ir norą pasišalinti iš eismo įvykio vietos teko apsilankyti žinomam aktoriui Regimantui Adomaičiui. Vyriškis dėl to paties pažeidimo jau buvo baustas ir prieš trejus metus. Tada jam grėsė galimybė prarasti vairuotojo pažymėjimą net trejiems metams, bet teismas skyrė švelnesnę bausmę - piniginę baudą ir teisę vairuoti aktoriui apribojo trims mėnesiams.
Štai pasišalinus iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nuo šiol skiriama 600-850 eurų bauda ir gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų. Jei avarijos metu padaryta didesnė žala, skiriama 850-1500 eurų bauda, teisė vairuoti gali būti atimama tam pačiam laikotarpiui. Numatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis siekia apie 38 eurus, taigi bausmes skirianti žalos suma yra maždaug 564 eurai. Svarbu tai, kad bet kuriuo atveju, pasišalinus iš avarijos vietos, vairuotojo pažymėjimas nebūtinai bus atimamas.
Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas sako, kad žalos už padarytus eismo įvykius aikštelėse, prie namų, darbo vietų, parduotuvių būna labai nedidelės. „Truputį neteisinga skirti bausmę tolygią asmeniui, kuris pasišalina iš tokio eismo įvykio, kuriame būna sukeltos didelės pasekmės. Buvo tikslas atriboti šias dvi veikas“, - teigia pareigūnas. Dabar logikos turėtų būti daugiau, tikina pareigūnai. Faktai rodo, kad apie 80-90 proc. eismo įvykių, iš kurių pasišalinama, įvyksta būtent aikštelėse. Bet jei nesąžiningi vairuotojai bėgo tuomet, kai bausmė buvo labai griežta, ar į savo sąžinę dar labiau nenumos ranka dabar, kai atsakomybė sušvelninta?
Teisininkai pastebi, kad naujoji tvarka daugiau veiksmų laisvės suteikė kelių policininkams. Svarstydami visas įvykio aplinkybes, jie atsižvelgia į vairuotojo baustumą, charakteristiką ir sprendžia, ar vairuotojas pabėgo sąmoningai ar netyčia, galutinį sprendimą dėl teisės vairuoti atėmimo nuo šiol priima patys pareigūnai. Vis dėlto bausmės dėl pasišalinimo avarijos sušvelninimas kelia daug klausimų dėl neblaivių vairuotojų atsakomybės. Ar mažesnė bauda ir menka galimybė prarasti vairavimo teises, nepaskatins iš įvykio vietos bėgti neblaivius vairuotojus? Štai pavyzdžiui vairuotojas besiparkuodamas perbraukė gretimos mašinos buferį, padarė žalos už 300 eurų ir iš įvykio vietos pasišalina. Jei pažeidėjas surandamas, pareigūnai tokiam asmeniui pasiūlys administracinį nurodymą sumokėti pusę minimalios baudos, šiuo atveju 300 eurų, ir gali teikti siūlymą atimti teisę vairuoti. Taigi jei šiuo atveju vairuotojas būtų buvęs neblaivus, jis greičiausiai atsipirktų tik 300 eurų bauda.
EKSPERIMENTAS: Alkoholis. Be ALKOHOLIO 1800 dienų. Pasekmės
Alkoblokas - daliai vairuotojų suteikia galimybę sugrįžti į eismą anksčiau - tik jau su papildoma kontrole. Vadinamoji „69 kodo“ programa tapo tikru išsigelbėjimu tiems, kuriems automobilis yra būtinas darbui ar šeimos poreikiams. Alkoblokas - tai prie automobilio užvedimo sistemos prijungtas įrenginys, matuojantis alkoholio kiekį iškvėptame ore. Vairuotojas prieš užvesdamas variklį turi pūsti į prietaisą. Paprasta, bet veiksminga logika: jei negali užvesti - negali ir važiuoti. „Tai nėra tik kontrolė. Tai yra įrankis, padedantis žmogui sugrįžti į normalų gyvenimą. Alkoblokas leidžia išlaikyti mobilumą, dirbti, rūpintis šeima - bet kartu užtikrina, kad vairuojama bus blaiviai.“
Apgauti alkobloką galimybės praktiškai nėra. Algoritmas sudėliotas taip, kad bet kuriuo važiavimo metu įrenginys gali paprašyti pakartotinio testo. Jei draugo pašonėje nebus, automobilis gali sustoti pačioje nepatogiausioje miesto sankryžoje. Vežioti draugą visą laiką kaip „pūtėją“? Svarbu žinoti, kad įrenginys reaguoja į bet kokį alkoholį, todėl vairuotojams išduodamos instrukcijos vengti burnos skalavimo skysčių ar stiprios koncentracijos langų ploviklių.
Įdomu tai, kad alkoblokai Lietuvoje pamažu peržengia bausmės ribas. Atsiranda žmonių, kurie juos renkasi savanoriškai - kaip prevencinę priemonę. „Yra atvejų, kai artimieji prašo įmontuoti alkobloką prevencijos tikslais, norėdami apsaugoti šeimos narį, turintį polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Visiems ramu - pavartojęs alkoholio jis negalės vairuoti“, - žmonių sąmoningumą gyrė bendrovės „Altas“ vadovas T. Šumskas. Versle alkoblokai taip pat vis dažniau vertinami kaip atsakomybės ženklas - ypač ten, kur kalbama apie keleivių vežimą. Bendrovės „Altas“ vadovas atkreipė dėmesį, kad daugėja įmonių, kurios naudoja alkoblokus - tai tampa verslo etikos ir aukščiausios atsakomybės ženklu.
Pasaulyje alkoblokai laikomi viena efektyviausių priemonių prieš pakartotinį vairavimą išgėrus. Neatsitiktinai Europos Sąjunga jau numatė, kad visi nauji automobiliai turi būti techniškai paruošti šių įrenginių diegimui. Nors alkoblokas dar nėra privalomas kiekvienam, ekspertai sutinka - tai tik laiko klausimas. Skandinavijoje, kur šios sistemos naudojamos jau dešimtmečius, pakartotinių nusižengimų skaičius nukrito nuo 30 proc. Visa tai rodo vieną aiškią kryptį - alkoblokai iš išskirtinės priemonės pamažu virsta saugumo standartu. „Mes nesame tik įrangos pardavėjai. Mes padedame žmonėms išspręsti krizinę situaciją ir užtikriname, kad kiti eismo dalyviai būtų saugūs“, - pokalbį baigia T. Šumskas. Ir vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka tas pats. Todėl alkoblokas šiandien Lietuvoje yra daugiau nei technologija. Tai pasirinkimas - tarp laukimo ir atsakomybės, tarp rizikos ir kontrolės.
Nepaisant nuolatinių policijos raginimų ir baudų, neblaivių vairuotojų keliuose netrūksta. Pareigūnai nuolat ragina gyventojus nelikti abejingais - pastebėjus įtartinai manevruojantį ar galimai neblaivų vairuotoją, nedelsti ir pranešti apie tai policijai. Kiekvienas pranešimas gali išgelbėti gyvybę.
tags: #sukeltos #pasekmes #neblaiviu #vairuotoju