Valstybė Šiaurės Europoje, turinti sienas su Švedija, Norvegija ir Rusija. Suomija yra pati švariausia valstybė pasaulyje, miškų, ežerų, baltųjų naktų (vasarą) bei šiaurės pašvaisčių (žiemą) kraštas. Pietinius krantu skalauja Suomijos, o vakarinius - Botnijos įlankos vandenys. Ežerai užima 9% teritorijos (daugiausia Europoje). Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės poliaračio. Suomija yra vandeninga šalis. Joje gausu ežerų, upių ir pelkių. Suomijoje daugiausia ežerų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje - apie 188 tūkst. Didžiausi šalies ežerai yra Saima (4400 km²), Peijenė (1080,63 km²), Inaris (1040 km²).
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra, nes krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė eroziniai procesai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia granitai ir gneisai. Pietų Suomijoje aptinkamas rapakivio granitas. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11 000, o visai ištirpo prieš 8000 metų. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai (drumlinai), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.
Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C. Tolimoje šiaurėje, už speigračio, Saulė nesileidžia apie 73 paras - tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos šiaurės pašvaistės. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties.
Istorija ir kultūra
Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje, apie 8500 m. pr. m. e., pasitraukus ledynui. Anksčiausi gyventojai greičiausiai buvo medžiotojai-rinkėjai, gyvenę daugiausia iš to, ką galėjo rasti miške ir jūroje. Pagal vieną iš teorijų, finougrų kalbomis kalbantys žmonės į Suomiją atvyko jau akmens amžiuje, galbūt su pirmosiomis mezolitinėmis kultūromis. Nuo maždaug 5300 m. pr. m. e. randama keramikos dirbinių. Kartu su kovinių kirvių kultūros paplitimu Pietų Suomijoje apie 3200 m. pr. m. e. Bronzos ir geležies amžiaus archeologiniai radiniai rodo glaudžius Suomijos gyventojų ryšius su kitais Baltijos kraštais, ypač su Estija, taip pat Skandinavija ir Rusija.
Beveik 700 metų trukusios bendros istorijos su Švedijos karalyste pradžia tradiciškai laikomi 1154 m. 1581 m. paskelbta Suomijos Didžioji Hercogystė. Nuo 1772 m. Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. ji kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė buvo prijungta prie Rusijos. 1809 m. rugsėjo 17 d. sudaryta personalinė unija. Siekiant pasipriešinti švedų administracijos keitimui rusiška, kilo nacionalistinis sąjūdis, vadintas fenomanija. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo ir 1892 m. 1899 m. vasario 15 d. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių. 1917 m. liepos 14 d. Suomija paskelbė savo autonomiją. 1917 m. gruodžio 6 d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį. Bolševikai Suomijos nepriklausomybę pripažino per mėnesį nuo jos paskelbimo, tačiau vėliau sekęs pilietinis karas Rusijoje ir Suomijoje bei suomių aktyvistų žygiai į Kareliją santykius komplikavo. 1920 m. Suomija pasirašė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija.
Antrojo pasaulinio karo metu Suomija dukart kariavo su Tarybų Sąjunga: Žiemos kare (1939-1940 m.), kuris buvo atnaujintas 1941-1944 m. (padedant Vokietijai). Po jo sekė Laplandijos karo (1944-1945 m.), kurio metu Suomija išstūmė vokiečius iš šiaurinės Suomijos dalies bei Vyborgo operacija 1944 m. Tik 1955 m. Suomija tapo Šiaurės Tarybos ir Jungtinių Tautų nare, o 1975 m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo Helsinkyje iniciatorė. 1995 m. Suomija įstojo į Europos Sąjungą.
Suomiai sudaro daugiau kaip 93% šalies gyventojų, o švedai - tik 6%. Šiaurinėje dalyje gyvena beveik 2500 samių, kitos tautinės grupės sudaro tik 1%. Gyventojų tankumas mažas - apie 17 žm./km². Didžioji dalis - apie 65 proc. - gyvena miestuose. Helsinkis, Espo ir Vanta sudaro sparčiai augantį Helsinkio metropolinį regioną, kuriame dabar gyvena apie penktadalis šalies gyventojų (1 mln.).
Suomių kalba yra finougrų kalbų šeimos narė; vienai šios šeimos atšakai priklauso suomių, estų ir keletas kitų kalbų, o kitai šakai priklauso vengrų kalba, didžiausia ugrų grupės kalba. Oficialios kalbos Suomijoje yra suomių ir švedų - pastaroji yra gimtoji kalba maždaug 6 proc. šalies gyventojų. Dar viena vietinė kalba - samių (arba lapių), kuria kalba samiai (lapiai) - tautelė, gyvenanti Laplandijoje. Oficialus švedų kalbos statusas turi istorines šaknis, siekiančias laikus, kai Suomija priklausė Švedijos karalystei nuo XIII a. pr.
Nuo 1923 m. Suomijoje įteisinta visiška tikėjimo laisvė. Daugiausia tikinčiųjų priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai (65,2 proc. gyventojų pakrikštyti liuteronais), 1,1 proc. priklauso Suomijos stačiatikių bažnyčiai. Krikščionybė Suomiją pasiekė apie IX-X amžių, tačiau įsitvirtino tik XII a. Vėliau įvyko misionierių žygis į pietryčių Suomiją. Jam vadovavo Švedijos karalius Erikas, lydimas Anglijoje gimusio vyskupo Henriko.
Suomijos virtuvė ir tradicijos
Suomijos virtuvė yra labai paprasta. Žuvis ir mėsa užima svarbią rolę. Įvairios daržovės, grybai, uogos, pienas, kefyras, ruginė duona, bulvės taip pat yra svarbūs. Verti paragauti valgiai yra elniena, karjalanpiirakka (ryžių ar bulvių tešlainiai), kalakukko (pyragas su žuvies ir lašinių įdaru), leipäjuusto (laplandiškas sūris), rūkyta žuvis, lemin särä (avienos patiekalas), manų pudingas, kalalatiko (silkė su bulvėmis) ir maitokalekeito (piene troškinta žuvis. Tradiciniai suomiški alkoholiniai gėrimai - sima (midus), sahti (suomiškas alus), kilju (saldus vynas).
Sauna suomiui - neatsiejama gyvenimo dalis. Esminiam suomių gyvenimo būdui priklauso vasarnamis ir sauna. Vasarnamių yra apie ketvirtis milijono ir juos vis daugiau naudoja kaip poilsio namus per ištisus metus. Kiekviename name ar prie jo rasite nors mažą pirtelę.
Geocaching - lobio medžioklė Suomijoje
Nors aukso karštinė baigėsi dar 19 a. „Viena mano mėgstamiausių laidų - Amerikoje vykstantis kelionių realybės šou „Nuostabiosios lenktynės“ („Amazing race“ - angl.). Jame 11 komandų, keliaudamos po pasaulį, vykdo įvairiausias užduotis bei siekia laimėti milijoną dolerių. Žiūrėdamas šias laidas pradėjau domėtis, ar vyksta kas nors panašaus, ir internete radau interaktyvų žaidimą, kuris vadinasi „Geocaching“ arba lietuviškai „Lobio medžioklė“. Surengsime šeimos lenktynes. Lobių medžioklės neriboja sezonai ar medžioklės arealai. Nėra ir draustinių, kuriuose medžioklė būtų nelegali. Tai gali daryti bet kas, bet kuriuo metų laiku, beveik visose pasaulio šalyse ir netikėčiausiose vietose. „Suomijoje praėjusį savaitgalį vyko didžiausias Šiaurės Europos lobių medžiotojų (geocahers - angl.) suvažiavimas. Mes su dukra nusprendėme dalyvauti pirmame savo „Geocaching“ renginyje, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis lobių medžiotojų iš viso pasaulio. „Įdomiausia tai, kad lobių ieškojimas tave atveda į tokią vietą, į kurią, kaip turistas, niekuomet neužklystum. Pavyzdžiui, atskridę į Tamperę (Suomijos miestas iš kurio jis vyko į Turku - aut.past) nuėjome prie vienos nedidelės bažnytėlės, kurios viduje visai netyčia radome grojančias vargonininkę ir fleitininkę. Nors šiuo žaidimu Andrius susidomėjo neseniai, jo kolekcijoje - daugiau nei šimtas lobių. Tačiau lobių medžiotojas tikino, jog tai - nedidelis laimikis, nes rimti medžiotojai, užsiimantys tuo ne vienerius metus, turi dešimtis tūkstančių lobių. Andrius pasakojo, kad po kelionės į Suomiją, pastebėjo dvi, labai netikėtas lobių medžiotojų grupes: šeimos su vaikais bei pagyvenę žmonės, kuriems apie 70 metų. „Susipažinome su viena pagyventa pora, kuriems apie septyniasdešimt metų. Jie iš Havajų į Suomiją atkeliavo būtent dėl šios medžioklės. Vėliau vyks per Europą į Afriką. Galiausiai grįš į Havajus, nes vyras paslėpė apie 40 lobių, kuriuos reikia prižiūrėti. „Mes patys turime tokių lobių-keliauninkų, kuriuos paslėpėme užsienyje. Tris iš jų išsivežėme į Japoniją ir juos ten palikome. Jie su krepšinio simbolika, tad juos suradęs žmogus užsiregistruoja „Geocaching“ svetainėje ir sužino apie jį daugiau: iš kur jis, kokia jo istorija, kas jį padėjo. „Surengsime šeimos lenktynes. Turime keturis „Geocaching“ žiedus, tarsi iš filmo „Žiedų valdovas“, kuriuos siųsime į Naująją Zelandiją, nes ten buvo filmuojamas „Hobitas“.
Ieškojau GEOCACHING ir pasiklydau... 86/365
Turizmas Suomijoje
Nuo 1985 m. daug turistų (ypač tėvų su vaikais) pritraukia Kalėdų Senelio miestelis, įsikūręs Šiaurės Suomijoje. Taip pat šiaurėje populiaru - Levis slidinėjimo kurortas, Arktikum muziejus, iš kurio galima stebėti šiaurės pašvaistes, Kemio sniego pilis, Oulankos nacionalinis parkas. Leidžiantis į pietus, Suomenlina - XVIII a. pastatyta jūrų tvirtovė Helsinkyje, saugoma UNESCO.
Suomijoje turizmas labai išpopuliarėjo XX amžiaus 9-tajame dešimtmetyje. 2006 m. apgyvendinimo įmonės užregistravo 14 519 605 nakvynių. Tai 5,7 % daugiau nei ankstesniais metais. Netankiai apgyvendintoje Laplandijos provincijoje buvo užregistruota 1,5 mln. nakvynių. Ekonomiškai silpnai išsivysčiusiam regionui turizmas vaidina svarbų vaidmenį. Daugiausia turistų atvyksta žiemos mėnesiais. Turistai lanko žiemos sporto centrus, kaip Ruka, Levi arba Ylläs. Kitose šalies dalyse labai svarbus turizmas vasarą, ypač liepos mėnesį, kai svečiai iš Suomijos bei užsienio atostogauja vasarnamiuose (suom. Maždaug ketvirtis poilsiautojų yra užsieniečiai. Didžiąją dalį turistų iš užsienio sudaro (2006 m. užregistruota 600 000 nakvynių) svečiai iš Rusijos, kurių skaičius padidėjo 34 %.
Lankomiausi turistiniai objektai: Suomijos ežeringoji plynaukštė, Laplandija (netoli Rovaniemi, prie Šiaurės poliaračio, yra simbolinė Kalėdų senelio buveinė; įspūdingas reginys - Šiaurės pašvaistė), nacionaliniai parkai (lankomiausi - Pallaso‑Yllästunturi, Urho Kekkoneno, Nuuksio, Oulankos, Pyhä‑Luosto, Koli nacionaliniai parkai), Alandų salos, iš miestų - Helsinkis (jo uoste esanti Suomenlinnos tvirtovė - pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991), Naantali (vienas seniausių Suomijos miestų), Rauma (jos senamiestis - pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991), Lahti (žiemos sporto centras, jame yra 3 slidžių tramplinai, vyksta kasmetinės tarptautinės šuolių nuo tramplino varžybos), Savonlinna (kasmetinis operos festivalis), Jyväskylä, Tampere, Turku, Oulu, Porvoo.