Lietuva susidūrė su rimta problema: Europos Komisija (EK) inicijavo pažeidimo procedūrą prieš šalį dėl įsipareigojimų mažinti azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) nevykdymo. Didžioji dalis šių pavojingų teršalų kyla iš senų, dyzelinu varomų automobilių, kurie kasdien užkemša miestų gatves. Nors EK ne kartą siuntė įspėjimus, padėtis nepagerėjo, o tai gali lemti reikšmingas baudas, kurios kitoms ES šalims jau siekė milijonus eurų.
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad EK sprendimas yra rimtas įspėjimas dėl per ilgo delsimo spręsti taršos problemas. Tačiau už oro taršos mažinimą atsakingos ne tik Aplinkos ministerija, bet ir Susisiekimo, Energetikos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Nustatyta keturių pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva taip ilgai strigo su oro tarša:
- Didžioji dalis pavojingų teršalų išskiriama automobilių, ypač dyzelinių.
- Teršalų atsiranda gaminant ar sandėliuojant kurą, naudojant dažus, lakus, kitus garuojančius produktus.
- Prie taršos prisideda ir namų ūkiai, kai šildymui naudojamas iškastinis kuras.
- Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje, o žmonės vis dar renkasi dyzelinius automobilius.
Siekiant išspręsti šią problemą, Lietuva skubiai peržiūri Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Susisiekimo ministerija jau pateikė savo siūlymus, o atnaujintas planas turėtų būti patvirtintas iki kitų metų vidurio ir perduotas EK. Nors Aplinkos ministerija kol kas vengia konkrečių pažadų dėl naujų mokesčių, ateityje situacija gali keistis, ypač jei bus sukurtos realios judumo alternatyvos ir pagerintas viešasis transportas.
Kodėl automobilių parkas Lietuvoje toks taršus?
Viena iš pagrindinių oro taršos priežasčių Lietuvoje yra sena automobilių parką, kurioje dominuoja dyzeliniai automobiliai. Daugelis šių transporto priemonių neatitinka šiuolaikinių taršos standartų, todėl išmeta didelius kiekius kenksmingų medžiagų. Tai ne tik kenkia aplinkai, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nieko nedaroma tam, kad nebūtų apsimokėta eksploatuoti senus dyzelinius automobilius.
Lietuvoje automobilių daugėja, o jų parkas tampa vis senesnis ir taršesnis. Dyzelinas yra vienas pigiausių kurų ES, todėl žmonės jį renkasi toliau. Trūksta taršos mokesčių, o ribojimai dyzeliniams automobiliams miestų centruose yra beveik neegzistuojantys. Parama atsinaujinantiems degalams taip pat yra per maža ir padrika.
Taršos mokestis: sprendimas ar papildoma našta?
Europos Komisija siūlo įvesti automobilių taršos mokestį, kuris, pasak ekspertų, turi mažesnes neigiamas socialines pasekmes nei akcizo kėlimas. Toks mokestis paskatintų žmones rinktis švaresnį transportą ir mažinti taršą. Nors didesnių baudų Lietuvai kol kas negresia, ekspertas Martynas Nagevičius perspėja, kad jei šalis nesiims realių veiksmų, jos taps neišvengiamos.
Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą, pagal kurią numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas pagal CO2 emisiją bei oro taršos koeficientą. Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, pensininkai. Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius ir prabangesnius automobilius papildomai.
DIENOS PJŪVIS. Automobilių taršos mokestis – dar vienas valdžios noras susirinkti daugiau pinigų?
Kokie pokyčiai laukia automobilių savininkų?
Nuo 2023 m. įvedus taršos mokestį, gyventojai bus skatinami rinktis ne tokius galingus, mažiau taršius automobilius. Nors vidutinis Lietuvos gyventojo automobilis kainuoja apie 5 tūkst. eurų, už tokią pačią sumą galima įsigyti tiek galingą taršų automobilį, tiek kokybišką, saugų mažalitražį automobilį. Aplinkos ministerija žada savivaldybėms padėti nustatyti prioritetines taršos zonas.
Taip pat svarstoma galimybė įvesti papildomą mokestį galingiems ir prabangiems automobiliams. Seimo narys Karolis Neimantas siūlo jiems taikyti 1-2 proc. mokestį nuo automobilio vertės. Toks mokestis padėtų mažinti socialinę atskirtį ir skatintų turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto. Be to, galingesni automobiliai dažnai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau anglies dvideginio, tad jų apmokestinimas prisidėtų prie taršos mažinimo.
| Metai | CO2 riba (g/km) |
|---|---|
| 2023 | 130 |
| 2024 | 120 |
| 2025 | 110 |
| 2026 | 100 |
Nors situacija rimta, svarbu suprasti, kad taršos mažinimas yra ne tik ES reikalavimas, bet ir mūsų pačių gerovės klausimas. Švaresnis oras reiškia mažesnę sergamumą, mažesnes sveikatos priežiūros išlaidas, lengvesnį kvėpavimą miestuose, mažesnę priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stipresnę šalies ekonomiką.
tags: #suskaiciavo #automobilius #kuriems #gresia #naujas #mokestis