Policija nuolat rengia reidus, tikrindama vairuotojų blaivumą, ir kiekvieną kartą konstatuoja apie sulaikytus prie vairo neblaivius vairuotojus. Per metus sulaikoma apie 12 000 vairuotojų, vairavusių jiems išgėrus.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai surengė netikėtą reidą Marijampolės mieste ir aplinkiniuose keliuose. Reido metu buvo patikrinta 150 transporto priemonių. Ir nustatyti 6 kelių eismo taisyklių pažeidėjai. Kaip informavo Marijampolės apskrities VPK, pirmąjį pažeidėją kelių patruliai sustabdė Marijampolės mieste, Vasaros gatvėje. Lengvojo automobilio vairuotojas paaiškino pareigūnams, kad važiuoja namo iš darbo po naktinės pamainos. Kai patruliai patikrino uolaus darbuotojo girtumą, paaiškėjo, kad marijampolietis yra lengvai apgirtęs. Alkotesterio matuoklyje pamatęs 0,77 promilės jis paaiškino, kad blogai rodo alkotesteris, jis negalėjęs tiek įpūsti, nes dirbdamas naktį išgėrė tik vieną litrą alaus. Netrukus į pažeidėjo sulaikymo vietą prisistatė ir pastarojo sūnus, kuris taip pat pareigūnus bandė įtikinti, kad jo tėtis tiek negėręs, kad galėtų įpūsti „iki lengvo girtumo“. Tačiau Kelių patruliai šiam piliečiui nebeleido tęsti kelionės ir jam už pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Kiek galima išgerti?
Aišku, geriausia prie vairo sėstis visiškai blaiviam, tačiau kol dar įstatymas leidžia vairuotojams mėgėjams vairuoti ir šiek tiek išgėrus (iki 0,4 prom.). Vairuotojai nuolat klausia, ar įmanoma apskaičiuoti, kiek galima išgerti, kad paskui nereikėtų turėti problemų dėl vairavimo viršijus leistinas promiles. Pasak toksikologų, nėra absoliučiai patikimos formulės visiems, pagal kurią būtų galima apsiskaičiuoti, kiek išgėrus bus pasiekta leistina promilių riba. Tai priklauso nuo lyties, amžiaus, kūno svorio, sveikatos būklės, vartojamo maisto ir kitų dalykų. Vyrų organizmas alkoholį skaido greičiau. Apkūnesni dažniausiai gali išlenkti daugiau nei lieknesni ir pripūsti mažiau. Teoriškai suaugusiam žmogui vienas alkoholio vienetas (40 ml stipraus gėrimo, 330 ml alaus ar 130 ml vyno), išgertas per 2 valandas, neturėtų viršyti 0,4 promilės, jei nėra kepenų disfunkcijos. Apie 20 procentų išgerto alkoholio „įsikuria“ skrandyje, 80 - plonojoje žarnoje. Įsisavinimo procesas prasideda po 5-10 minučių, o maksimali koncentracija kraujyje pastebima beveik po valandos. Tą įsisavinimą galima ir sulėtinti (iki 3 valandų), jei kartu su alkoholiniais gėrimais valgysite bulves, mėsą, riebų maistą bei pagreitinti, jei visai neužkasite arba maišysite stiprų alkoholį su alumi, vynu ar gazuotais gėrimais. Po valandos pavartojus alkoholio jis palaipsniui šalinasi iš kraujo ir atsiduria šlapime, seilėse, iškvepiamame ore. Likęs spiritas organizme oksiduojasi iki anglies dioksido ir vandens. Vidutinio žmogaus organizmas per valandą išskaido vieną mažą taurelę stipraus gėrimo, nedidelį bokalą alaus arba apie 130 ml vyno. Alkoholio matuoklio ir kraujo tyrimas bus panašūs, jei alkoholio vartota seniai, prieš keletą valandų, o jei neseniai, tai alkoholio matuoklis rodys jo gerokai daugiau. Tačiau atsisakyti pūsti į pareigūno pateiktą matuoklį neverta, nes nieko nelaimėsite, jei pats nuvažiuosite pas medikus ir paprašysite ištirti alkoholį kraujuje. Tik už tyrimą sumokėsite pinigus iš savo piniginės. Atsisakymas pasitikrinti blaivumą prilyginamas vidutiniam ar sunkiam girtumui ir už tai baudžiama nuo 2000 litų. Be to, iki 3 metų gali būti atimta teisė vairuoti automobilį. Beveik visais atvejais, po ekspertizės nustatomas, koks buvo girtumas vairuojant, o ne tada, kuomet buvo paimtas kraujas.
Tos pačios dienos ankstyvą rytą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai viename iš išvažiavimų iš Širvintų irgi tikrino vairuotojų blaivumą. Per tris valandas buvo patikrinta beveik 300 transporto priemonių. Tik prasidėjus transporto priemonių tikrinimui, vienas vairuotojas nusprendė, kad nenori susitikti su pareigūnais ir nusuko į šalia esančią degalinę. Pareigūnams toks vairuotojo elgesys pasirodė įtartinas ir jie nuskubėjo iš paskos. Pasirodo vairuotojo nenoras susitikti su policijos pareigūnais buvo pagrįstas. Patikrinus jo girtumą, alkoholio matuoklis parodė 0,6 promilės. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o kelionę teko tęsti pėsčiomis. Apmaudu, kad neblaivus vairuotojas negalvojo ne tik apie save, bet ir apie vaiką, kurį automobiliu vežė į mokyklą. Dar trims vairuotojams pasisekė labiau - jiems papūtus į alkoholio matuoklį, prietaisas rodė nuo 0,2 iki 0,4 promilių (t.y. neviršijo leistino alkoholio kiekio). Abiem aprašytais atvejais vairuotojams nustatytas lengvas girtumas, tačiau būna, kai už vairo sėda vos galintys paeiti. Štai Policijos departamentas informavo, kad per 4 dienas šalies keliuose policijos pareigūnai nustatė 189 neblaivius vairuotojus. 106 vairuotojams buvo nustatytas lengvas, nuo 0,4 iki 1,5 promilės girtumas. Jiems gresia piniginės baudos nuo 1000 iki 1500 litų ir teisės vairuoti atėmimas iki 18 mėnesių. Dar 57 vairuotojams buvo nustatytas vidutinis, iki 2,5 promilės girtumas. Net 26 vairuotojai vairavo transporto priemones būdami sunkiai apgirtę, nuo 2,5 promilės ir daugiau. Šie vairuotojai bus nubausti piniginėmis baudomis nuo 2000 iki 3000 litų, jiems bus atimta teisė vairuoti nuo 2 iki 3 metų, taip pat gali būti skirtas administracinis areštas iki 30 parų.
Beveik kiekvienas kelių policininkas ar patrulis gali papasakoti apie tokius vairuotojus, kurie atidarius automobilio dureles tiesiog išvirsta ant kelio. Nors kartais būna ir vos ne stebuklų.
Prieš keletą metų Kauno policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai šeštadienį apie vidurdienį kelyje Vilnius-Kaunas sustabdė sunkvežimį DAF, kurį vairavo Kelmės gyventojas Vidmantas S. (41 m.). Ties Kaunu patruliuojantiems pareigūnams įtarimą sukėlė tai, kad sunkvežimis važiavo dviejų eismo juostų kelio viduriu. Atidarę kabinos dureles pareigūnai išvydo besišypsantį vyriškį ir pajuto stiprų alkoholio tvaiką. Kai vairuotojas papūtė į alkoholio matuoklį, prietaisas parodė 7,27 promilės. Policininkai net suabejojo, ar matuoklis nesugedęs. Antrasis bandymas išsklaidė abejones - ekrane švietė tie patys skaičiai, o nuo vyriškio, 18 kartų viršijusio leistiną alkoholio ribą, veido nedingo šypsena. Vairuotojas paaiškino vakare gėręs alkoholio, o rytą dar mėginęs atsigaivinti stipriu alumi. Pagal ankstesnius medicinos vadovėlius šis vyras turėjo būti miręs, nes buvo rašoma, kad 3-4 promilių alkoholio dozė daugeliui žmonių gali būti mirtina.
Tačiau tai dar ne rekordas. Utenos policijos pareigūnai buvo sulaikę vairuotoją, kuriam papūtus į alkoholio matuoklį šis užfiksavo net 8,4 promiles alkoholio. Ir šie pareigūnai negalėjo tuo patikėti, tad nusprendė po 15 minučių girtumą patikrinti dar kartą. Antrą kartą į alkoholio matuoklį kaimietis pripūtė 8,34 promilės. Policininkų nuostabai, vyras dar sugebėjo parašyti nesunkiai įskaitomą, keturių žodžių raštišką pasiaiškinimą, kad automobilį vairavo išgėręs degtinės. Vairuotojas neslėpė, kad pasigėrė švęsdamas savo penkiasdešimtąjį gimtadienį. Liepos aštuntąją gimęs kaimietis jubiliejų šventė jau pusantros savaitės.
Girtumo rekordai ir tarptautinė patirtis
Medikai teigia, kad tiek alkoholio išgėrusiam žmogui reikėtų gulėti reanimacijos palatoje, o ne vairuoti mašiną. Tačiau gyvenimas keičia medikų taisykles ir kažkada mirtinos 5 promilės jau ima nebestebinti. Antai 67 metų automobilio partrenkto bulgaro kraujyje aptikta 9,14 promilės alkoholio. Tačiau labiausiai yra išgarsėjęs Lenkijos girtuoklis. Visą pasaulį prieš kelerius metus apskriejo žinia apie Makovo kaimelio gyventoją Andžejų. Į Skernevicų miestelio ligoninę šis 45 metų vyras pateko po to, kai gatvėje nuvirto po mašina. Ištyrę paciento kraują, medikai negalėjo patikėti savo akimis. Tačiau ir pakartotinis tyrimas parodė, jog nukentėjusiojo kraujyje yra 12,3 promilės alkoholio. Tačiau šie rekordus pasiekę vyrai bent jau nebuvo už vairo ir nekėlė pavojaus kitiems.
Kiekvienais metais mūsų šalyje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyksta apie 8 procentai visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 302 eismo įvykiai, per kuriuos buvo sužeisti 434 ir žuvo 32 žmonės. 2012 metais šie skaičiai dar didesni - per 317 nelaimių sužeisti 416 ir žuvo 40 žmonių. Todėl nenuostabu, kad griežtinamos kelių eismo taisyklės ir nuo liepos 1-os dienos taksi automobilių ir motociklų vairuotojai neblaiviais laikomi nuo 0,2 promilės. Įsigaliojo ir Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymą teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje tai numatyta nebuvo, tačiau ar teisės vairuoti atėmimas reiškia, kad vairuoti apsvaigęs nevengiantis asmuo tikrai nebevairuos net ir neturėdamas tokios teisės? Gal būt todėl Teisingumo ministras Juozas Bernatonis ragina imtis dar griežtesnių priemonių prieš girtus už vairo ir pasiūlė už vairavimą išgėrus ar kitaip apsvaigus taikyti kriminalines bausmes. Pagal parengtas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pataisas transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės apribojimu iki vienerių metų. Žinoma, pasak ministro, tai nereiškia, kad už grotų būtų siunčiamas kiekvienas sulaikytas išgėręs ar kitaip apsvaigęs vairuotojas. Bausmės dydį nustatytų teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo aplinkybes - apsvaigimo laipsnį, pasikartojamumą ir kt. Beje, nuo sausio mėnesio dalis vairuotojų (taksi, sunkiasvorių automobilių vairuotojai - profesionalai) bus laikomi neblaiviais, jei etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršys nulį promilių. Ir tai yra teisinga, nes medikai pateikia duomenis, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis keičia vairavimo įgūdžius. Išgėrus sulėtėja reakcijos greitis, apsunkinama dėmesio koncentracija. Net ir dabar kai kuriems vairuotojams esant leistinam 0,4 promilės girtumui, regėjimas fokusuojasi į kelio vidurį, todėl nebegalima adekvačiai reaguoti į eismo ženklus, šviesoforo signalus, pėsčiuosius.
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių didžiausias leistinas alkoholio kiekis - 0,5 promilės. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Lichtenšteine, leistina alkoholio kiekio kraujyje norma yra net 0,8 promilės. Latvijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje ir Liuksemburge norma siekia 0,5 promilės ribą. Tačiau yra net 9 Europos valstybės, kuriose įvesta 0,00 promilės alkoholio kiekis kraujyje. Tai - Armėnija, Azerbaidžanas, Čekija, Gruzija, Moldova, Rusija, Rumunija, Slovakija, Vengrija.
To siekiama ir Lietuvoje. Pažiūrėjus į praėjusių metų Europos statistiką, paaiškėja, kad Lietuva pagal žuvusiųjų skaičių skaičiuojant milijonui gyventojų lenkia tik Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Liuksemburgą ir Rumuniją. Mes esame negarbingoje 23 vietoje. O saugiausia važinėti yra Švedijoje, Jungtynėje Karalystėje, Danijoje, Nyderlanduose. Šių šalių keliuose žūsta net tris kartus mažiau nei Lietuvoje.
Švedijos naujovės ir vairuotojų atsakomybė
Švedijos vyriausybė paskelbė, kad vairuotojų darbo laiko taisykles pažeidusiems vežėjams gresia didesnės baudos. Tokiais atvejais užsienio vežėjai turės sumokėti baudą nedelsiant patikrinimo kelyje metu. Jei to nepadarys, sunkvežimis bus sulaikytas. „Mūsų keliuose turi būti tvarka ir tinkamos sąlygos profesionaliems vairuotojams. Dabar užtikriname, kad vairavimo ir poilsio laiko taisykles pažeidę vežėjai turės mokėti didesnes baudas. Tai turėtų daug kainuoti įmonėms, kurios išnaudoja savo darbuotojus. T. Enerotho nuomone, tai neracionalu, kad verslininkai gali užsidirbti dėl “prastų darbo sąlygų ir žemo eismo saugumo”. „Vienas iš Mobilumo paketo rezultatų yra aiškesnio draudimo praleisti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje įvedimas ir reikalavimas, kad vežėjai organizuotų savo veiklą taip, kad vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo. Tai svarbu, kad vairuotojams nereikėtų nepagrįstai ilgai būti toli nuo namų ir kad maršrute nereikėtų jiems gyventi sunkvežimyje. Siekdama priversti pažeidžiančius važiavimo ir poilsio laiko taisykles užsienio vežėjus sumokėti baudas, Švedijos vyriausybė nusprendė, kad verslininkai turės baudas sumokėti nedelsiant patikrinimo kelyje metu. Jei įmonė to nepadarys, policija neleis vairuotojui važiuoti toliau, pavyzdžiui, blokuojant transporto priemonę.
Švedijos vyriausybė priėmė naują įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms, kasmet iš Švedijos išvežančioms vogtų daiktų už maždaug 1,5 mlrd. kronų. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauja nuostata, pagal kurią bus kriminalizuotas vogtų daiktų gabenimas per sieną (šved. utförselhäleri). Tai reiškia, kad už tokią veiką bus taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė. Įsigaliojus šiam įstatymui vogtų daiktų pervežimas per šalies sieną bus baudžiamas kaip atskiras nusikaltimas. Anksčiau tokia veika buvo traktuojama kaip kontrabanda ar turto pasisavinimas, todėl teisėsauga neturėjo aiškaus teisinio pagrindo bausti už vogtų daiktų išvežimą.
Ką numato naujas įstatymas?
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. už vogtų daiktų išvežimą iš Švedijos bus taikomos griežtos bausmės. Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, o jeigu veika padaryta stambiu mastu - gresia nuo šešių mėnesių iki šešerių metų nelaisvės. Įstatymas taip pat nustato, kad atsakomybė taikoma ne tik už patį nusikaltimą, bet ir už pasikėsinimą, parengimą ar susitarimą jį įvykdyti. Ypač svarbu tai, kad nuo šiol Švedijos muitinei suteikiama teisė savarankiškai sulaikyti ir konfiskuoti vogtus daiktus pasienyje. Anksčiau tokiems veiksmams reikėdavo policijos įsikišimo, todėl procesas užsitęsdavo, o nusikaltėliai dažnai spėdavo išvengti atsakomybės. Naujasis įstatymas suteikia muitininkams galimybę veikti greičiau, ryžtingiau ir efektyviau, užkertant kelią vogtų daiktų išvežimui iš šalies.
Kodėl tai svarbu lietuviams Švedijoje?
Nemažai lietuvių gyvena ir dirba Švedijoje, o vykstant į Lietuvą dažnai atsiranda proga papildomai užsidirbti - pervežant siuntas. Socialiniuose tinkluose neretai pasitaiko žinučių: „Kas važiuoja į Lietuvą? Paimkite paketą.“ Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekalta paslauga, tačiau būtent tokiu būdu nusikalstamos grupuotės kartais išveža vogtus daiktus: statybinius įrankius, valčių variklius, žemės ūkio techniką ir kitą vertingą turtą.
Kad suprastume, kaip naujas įstatymas gali paliesti paprastus žmones, pažvelkime į realų pavyzdį. Jonas gyvena Švedijoje ir kartais automobiliu važiuoja į Lietuvą. Gal galite paimti siuntinį, sumokėsiu…“ Atrodo paprasta - kodėl gi nepadėjus žmogui ir dar šiek tiek neužsidirbus? Jonas pasiima paketą, jo neatidaro, nes pasitiki siuntėju. Pasienyje muitininkai patikrina bagažą ir randa brangų statybinį įrankį, kuris, kaip paaiškėja, yra vogtas iš statybvietės Švedijoje. Pagal naują įstatymą Jonas bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vogtų daiktų gabenimą per sieną (utförselhäleri). Teisme jam nepadės pasiteisinimas: „Aš nežinojau, kad daiktas vogtas.“ Įstatymas aiškus - atsakomybė visada tenka tam, kas daiktą gabena. Dėl šio veiksmo Jonui gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, teistumas, o jo automobilis gali būti konfiskuotas.
Čia slypi didžiausia rizika - Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žmogus žinojo, kad veža vogtus daiktus. Atsakomybė visada tenka vairuotojui arba tam, kas gabena bagažą. Tai reiškia, kad net geranoriškai paėmus „nekaltą“ siuntinį iš nepažįstamo žmogaus, pasekmės gali būti labai skaudžios: nuo teistumo ir kalėjimo iki transporto priemonės konfiskavimo.
Kaip apsisaugoti? Praktiniai patarimai lietuviams Švedijoje
Rizika ypač aktuali siuntų pervežimo įmonėms ir asmenims, kurie veža siuntas į Lietuvą arba tiesiog nori pagelbėti tautiečiams parveždami „nedidelį siuntinuką“. Tokie vežėjai atsiduria ypatingoje rizikos grupėje, nes kiekviena nepatikrinta siunta gali tapti pavojingais spąstais. Už neteisingą sprendimą atsakomybę visada teks prisiimti pačiam vežėjui. Svarbiausia suprasti, kad jei siuntinyje bus vogtų daiktų, atsakomybė teks ne siuntėjui, o būtent jums - vairuotojui. Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žinojote apie vogtą krovinį, ar ne. Įstatymas aiškus - už viską atsako tas, kuris gabena siuntą.
Todėl būtina elgtis atsakingai. Neimkite siuntinių iš nepažįstamų asmenų. Net jei pasiūlymas atrodo patrauklus ar užmokestis viliojantis, atminkite - atsakomybė visada tenka tam, kas veža. Visada reikalaukite, kad siuntėjas parodytų, kas yra pakuotėje. Skaidrumas yra būtinas: jei žmogus vengia atidaryti paketą ar pateikia neaiškią informaciją, tai aiškus ženklas, kad gali kilti problemų. Nepamirškite, jog net ir „nekaltas“ paketas gali kainuoti jums laisvę, reputaciją ar net transporto priemonę. Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žinojote apie vogtą krovinį - pagal įstatymą atsakomybė visada tenka vairuotojui arba tam, kas gabena siuntą.
Naujas įstatymas suteiks muitinei daugiau galių užkirsti kelią vogtų daiktų išvežimui, tačiau kartu jis numato ir griežtesnę atsakomybę visiems, kertantiems sieną. Todėl lietuviams Švedijoje būtina elgtis itin atsargiai. Kartais užtenka vieno neapdaraus sprendimo - paimti paketą iš nepažįstamo žmogaus - ir tai gali kainuoti labai brangiai: laisvę, reputaciją ar net transporto priemonę.
Švedija planuoja įvesti naujas taisykles, kurios sugriežtins įstatymų, nurodytų ES Mobilumo pakete, laikymąsi. Visi vairuotojai, neturintys reikiamų dokumentų ar nesilaikantys taisyklių bus baudžiami didelėmis baudomis, o ant jų vilkikų ratų taip pat gali būti dedami užraktai. Šie pasikeitimai įsigalios nuo 2022m. Naujų taisyklių ir baudų įvedimas skirtas užtikrinti, kad vilkikų vairuotojai ir vežėjų kompanijos laikosi ES Mobilumo paketo įstatymų. Vienas svarbiausių jų yra šalies, kurioje dirbama, minimalaus atlyginimo taikymas. Užsienio šalių vežėjai privalo pateikti reikiamus dokumentus Švedijos darbo ministerijai ne vėliau nei tą dieną, kurią vairuotojas pradeda savo darbą Švedijoje. Už kai kuriuos įstatymų pažeidimus ant vilkikų ratų taip pat gali būti dedami užraktai. Užraktai taip pat bus taikomi tiems, kurie laiku nesusimokėjo baudų.
Kelios atliktos studijos jau parodė, kad reabilitacijos programos ir variklių paleidimą blokuojantys alkotesteriai yra efektyvi priemonė, mažinanti pakartotinius neblaivių vairuotojų pažeidimus. Suomija 2013 m. paskelbė ataskaitą apie variklių užvedimą blokuojančių alkotesterių ketverių metų naudojimo rezultatus. Tik 6 proc. vairuotojų, kurių automobiliuose buvo sumontuoti alkotesteriai, pakartotiniai padarė pažeidimus, palyginus su ankstesniais metais įprastais 30 proc., kai variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai dar nebuvo naudojami. Mariaus Anusausko, UAB „Alkotesteris“ direktoriaus teigimu, kaimyninėse valstybėse taikomos neblaivių vairuotojų reabilitacijos programos ir variklių užvedimą blokuojančių alkotesterių naudojimas ypač aktualus vairuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu. Reabilitacijos programų ir kitų inovatyvių alkotesterių panaudojimo metodų lyderiai - Suomija ir Skandinavijos šalys, į kurias dažnai lygiuojamės. Daugiau kaip 80 000 Švedijos vairuotojų savanoriškai naudoja automobilio užvedimą blokuojančius alkotesterius. Policijos sulaikytas neblaivus vairuotojas praranda vairuotojo pažymėjimą mažiausiai 1 - 2 metams, tačiau jis gali kreiptis į gydytojus medicininiam patikrinimui ir pateikti paraišką dalyvauti pažeidėjų programoje. Šiuo atveju vairuotojui suteikiamas vairuotojo pažymėjimas su apribojimais. Pažymėjimas galioja, jei pažeidėjo automobilyje sumontuotas automobilio užvedimą blokuojantis alkotesteris, o vairuotojas nuolat prižiūrimas medikų. Olandijos Kelių eismo tarnyba (RDW) yra atsakinga už alkotesterių duomenų registrą, alkotesterių parinkimą, tiekėjų ir įrangos montuotojų patvirtinimą bei priežiūrą. Nors blokuojančių alkotesterių ir įrangos tiekėjai gali būti keli, RDW administruoja bendrą duomenų registrą. Dviejų metų privaloma programa taikoma pažeidėjams, kurie sulaikomi vairuojantys neblaivūs (1.3 - 1.8 promilės), jauniems vairuotojams (1.0 - 1.8 promilės) ir pažeidėjams - recidyvistams. Tiems vairuotojams, kurie ir toliau nesugeba atsikratyti alkoholio vartojimo, programa gali būti pratęsiama.
Nuo 2011 m. variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai Suomijoje privalomi mokykliniuose autobusuose ir medicinos automobiliuose. Taip pat apie 10.000 taksi automobilių ir autobusų turi įrengtus blokuojančius alkotesterius. Pažeidėjų programa Suomijoje veikia nuo 2008 m. (buvo 3 metų bandomasis laikotarpis). Tai savanoriškas pažeidėjo apsisprendimas. Tokią teisę pažeidėjui Suomijoje gali suteikti policija arba teismas. Dalyvavimas programoje neatleidžia nuo baudų už pažeidimą, dėl kurio pažeidėjui atimtas vairuotojo pažymėjimas. Be to, pažeidėjas turi kreiptis į medikus ir aptarti kvaišalų vartojimo pasekmes ir gydymo būdus. Vairuotojas neprivalo pirkti naujo blokuojančio alkotesterio, gali jį išsinuomoti už 110 - 160 EUR mėnesiui. Kas 60 dienų pažeidėjas privalo pristatyti savo transporto priemonę autorizuotam paslaugos tiekėjui, kuris iš alkotesterio perkelia alkotesterio parodymų duomenis. Pasibaigus programos laikotarpiui, blokuojantis alkotesteris išmontuojamas, o vairuotojui grąžinamas jo ankstesnis vairuotojo pažymėjimas. 30 proc. Pažeidėjų reabilitacijos programos taikomos komerciniame transporte savanoriškai nuo 2014 metų. Variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai yra privalomi visuose mokykliniuose autobusuose.
Prancūzijoje neblaiviems vairuotojams skiriama bauda iki 4500 eurų, arba kalėjimo bausmė iki 2 metų. Prancūzijoje nuo 2012 m. liepos mėn. 1 d. transporto priemonių vairuotojai privalo turėti paruoštus naudojimui alkotesterius, atitinkančius Prancūzijos normas (NF Norme Française sertifikatas). Policijos pareigūnai gali reikalauti, kad transporto priemonės vairuotojas pateiktų alkotesterį kiekvieno patikrinimo metu, lygiai taip pat, kaip vairuotojo pažymėjimą ar automobilio registracijos dokumentus. Tiesa, sankcijos ir baudos už vairavimą be alkotesterio kol kas nepatvirtintos ir netaikomos. Neblaivūs vairuotojai, sukėlę mirtimi pasibaigusią avariją Didžiojoje Britanijoje baudžiami iki 14 metų kalėjimo, neriboto dydžio bauda ir mažiausiai dvejiems metams netenka vairuotojo pažymėjimo. Vien tik už atsisakymą tikrintis alkotesteriu arba atlikti šlapimo ar kraujo testą, gresia 6 mėn. kalėjimo, neriboto dydžio bauda ar vairavimo teisių netekimas mažiausiai vieneriems metams. Pažeidėjų reabilitacijos programos taikomos komerciniame transporte tada, kai to pageidauja patys pažeidėjai, netekę vairavimo teisių daugiau kaip 12 mėn. laikotarpiui. Programos dalyviams vairavimo teisių netekimo laikotarpis sutrumpinamas vienu ketvirtadaliu, o 16 val. Šiais metais Anglijoje ir Velse įsigaliojo naujos taisyklės, papildžiusios jau anksčiau galiojusį draudimą vairuoti vartojus bet kokių narkotikų. Sukūrus naujus mobiliuosius narkotesterius, policija dabar gali tikrinti vairuotojus, juos sustabdžius tiesiog šalikelėje. Neblaivių vairuotojų programa Danijoje pradėta 2015 metais. Variklių užvedimą blokuojantys alkotesteriai naudojami prevencijos tikslais. Danijoje šiemet 1200 nubaustųjų už vairavimą apsvaigus nuo narkotikų jau pradėjo reabilitacijos kursus. Tai vienas iš privalomų reikalavimų nubaustiems asmenims norint atgauti vairavimo teises. Už 3 - 4 val. trukmės reabilitacijos kursus vairuotojai susimoka patys po 430 eurų.
Trys būdai, kaip išvengti draudimo vairuoti išgėrus | MAJ Law Ltd
Lietuva toliau konsultuosis ir semsis patirties saugaus eismo srityje iš saugaus eismo lyderės Europoje Švedijos: pasirašytas dvišalis memorandumas, kuriuo pratęsiamas bendradarbiavimas transporto politikos srityje ir siekiama gerinti eismo saugą, kad ateityje Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Memorandumą pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Švedijos infrastruktūros ministras Andreas Carlson. „Lietuva vertina Švedijos išskirtinius pasiekimus užtikrinant eismo saugą bei pastangas apsaugoti kiekvieną eismo dalyvį. Švedija eismo saugos srityje yra pasiekusi geriausių rezultatų Europos Sąjungoje, tad stebime jos pasiekimus tobulinant kelių infrastruktūrą bei keičiant eismo dalyvių elgseną. Švedija yra puikus pavyzdys ir svarbus partneris siekiant „Vizijos 0“ tikslų - kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus“, - sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Lietuva šia svarbia tema. Tikimės, kad atnaujintame dvišaliame memorandume numatytų priemonių dėka Švedijos patirtis ir toliau bus naudinga gelbstint gyvybes keliuose“, - sako Švedijos infrastruktūros ministras Andreas Carlson. Pasirašydamos memorandumą, Lietuva ir Švedija sutarė toliau plėtoti 2018 metais prasidėjusį šalių bendradarbiavimą saugaus eismo srityje. Pagrindinės šiame memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys - transporto politika, eismo sauga ir „Vizija 0“. Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas į naujos eismo įvykių duomenų bazės sukūrimą Lietuvoje, kuria bus siekiama kaupti tikslius, detalius eismo įvykių duomenis ir juos panaudoti parenkant saugaus eismo gerinimo priemones. Šalių veiksmus pagal šį memorandumą koordinuos ir planuos Susisiekimo ministerija ir Švedijos infrastruktūros ministerija. Vertinant 1 milijonui gyventojų tenkantį per metus žuvusiųjų keliuose skaičių, Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė - šis rodiklis Švedijoje pernai siekė 22, o Lietuvoje - 56. Atsižvelgdama į Švedijos pasiekimus, Lietuva itin domisi šios šalies patirtimi miestų eismo saugos sistemų ir „Vizijos 0“ strategijos rengimo srityje, taip pat savivaldžių automobilių vairavimo, elektromobilių plėtros, antialkoholinių variklio užraktų diegimo srityse. Tikimasi, kad pasirašytas memorandumas išplės Lietuvos ir Švedijos ekspertų bendradarbiavimo galimybes ir prisidės prie eismo saugos gerinimo. Kitą savaitę Vilniuje bus pasirašomas tarpinstitucinis memorandumas dėl valstybinės eismo saugumo programos ,,Vizija - nulis“ priemonių plano įgyvendinimo, kuriuo bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų ženkliai sumažinti žuvusiųjų šalies keliuose skaičių.
tags: #svedijos #istatymai #jei #pagauna #isgerusi #sunkvezimio