Transporto priemonės yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, padedanti žmonėms judėti, pasiekti darbą, mokyklą, susitikti su draugais ir tyrinėti pasaulį. Norint greičiau pasiekti kelionės tikslą, svarbu pasirinkti tinkamą transporto priemonę. Tačiau kartu su patogumu atsiranda ir iššūkių, tokių kaip vagystės ir transporto priemonių būklė.
Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ eksperto Mato Buzelio teigimu, vagys dažniau taikosi į naujesnių automobilių detales, kurias pardavę gali daugiau uždirbti. Nusikaltėlius domina tiek automobilių katalizatoriai, tiek ratlankiai ir net valstybiniai numeriai. Tačiau kaip apsisaugoti nuo tokių vagysčių?
21 a. transporto priemonės yra didžiausias naftos ir jos produktų vartotojas pasaulyje, teršia orą išmetamosiomis dujomis ir smulkiomis kietosiomis dalelėmis, teršia vandenis, kelia triukšmą, mažina laisvus plotus miestuose. Seniausia transporto rūšis - upių transportas - žinomas jau nuo akmens amžiaus, vėliau iš jo išsirutuliojo jūrų transportas. Sausumos transporto priemonės atsirado Šumere penktame tūkstantmetyje prieš Kristų kartu su sausumos keliais. Ilgą laiką transporto priemonėmis daugiausia buvo vežami kroviniai, kurių nebuvo galima pagaminti jų vartojimo vietoje. 16-17 a. daugelyje šalių pradėta reguliariai vežti keleivius ir paštą sausumos keliais. 19 a. viduryje paplito geležinkelių transportas. Plėtojantis geležinkelių tinklui labai sumažėjo kinkinių ir nešulinio transporto svarba. 19 a. pabaigoje atsirado ir ėmė plėstis automobilių ir naftotiekių transportas, 20 a. Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo mažėti geležinkelių transporto ekonominė reikšmė, jį ėmė nukonkuruoti automobilių ir oro transportas, nuosmukį patyrė ir keleivinis vandens transportas.
Dažniausiai vagiamos automobilio dalys
1. Šoniniai veidrodėliai ir veidrodėlių stiklas
Aukštesnės klasės automobilių veidrodėliai gali kainuoti šimtus eurų, todėl nieko keisto, kad šios prekės likvidžios bei domina vagis. Veidrodėliai gana dažnai apgadinami smulkiuose eismo įvykiuose, todėl juodojoje rinkoje tokių dalių pirkėjų netrūksta. Pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie sudaužę savo veidrodėlio stiklą, „pasiskolina“ jį nuo kito automobilio. Išimti veidrodėlio stiklą - paprastas ir pastangų nereikalaujantis darbas. Nuo veidrodėlių vagystės gali apsaugoti ant stiklo išgraviruotas automobilio VIN numeris. Toks automobilis bus mažiau patrauklus ilgapirščiams ir tikėtina, kad jie tokią transporto priemonę paliks ramybėje.
2. Priekiniai ir galiniai žibintai
Priklausomai nuo automobilio modelio, žibintų kaina gali siekti net ir kelioliką tūkstančių eurų. Dėl didelio parduodamų daužtų arba importuotų iš JAV automobilių srauto, žibintų paklausa naudotų dalių rinkoje labai stipri, o vagys neretai susivilioja lengvu grobiu. Pavogti žibintai ar kitos dalys nebūtinai gali atsidurti Lietuvos skelbimų portaluose, neretai jos išvežamos į kitas šalis. „Taupydami laiką, per kurį daromas nusikaltimas, vagys dažnai naudoja specialias metalo žirkles ir smarkiai apgadina automobilio sparnus, buferį, groteles ir variklio gaubtą. Tokiu atveju, patirti nuostoliai dar išauga“, - sako M. Buzelis. Automobilio žibintus, jei šie yra dažnai vagiami, taip pat rekomenduojama pažymėti, išgraviruojant ant jų VIN numerį. Nors tai nėra patikimas vagių atbaidymo receptas, tačiau tikimybė rasti automobilį be žibintų reikšmingai sumažės. Tiesa, prieš darydami tai, vairuotojai turi pasidomėti, kurioje vietoje reikėtų žibintus pažymėti, kad besimatantis kėbulo numeris nepakenktų apšvietimui.
3. Valstybiniai numeriai
Automobilių valstybiniai numeriai paprastai tampa kitų nusikaltimų atlikimo įrankiu. Tokią taktiką nusikaltėliai naudoja siekdami išvengti miestuose įrengtų stebėjimo kamerų ir suklaidinti policijos pareigūnus. Pasisavinę kito automobilio numerius vagys gali planuoti vagystes ar išvažiuoti iš degalų kolonėlės už benziną ar dyzelį nė nesumokėję. Valstybinius numerius pavogti nesunku, todėl vienintelis būdas apsaugoti savo automobilį - laikyti jį uždarame parkinge arba bent jau gerai apšviestoje vietoje. Vairuotojai, pastebėję, jog nėra bent vieno numerių ženklo, turėtų nedelsdami kreiptis į „Regitrą“, o po naujų numerio ženklų išdavimo policijai bus pranešta apie numerio ženklų praradimą.
4. Vairas
Ekonominės klasės automobilio vairo kaina gali siekti keliasdešimt eurų, tačiau prabangaus „Porsche“ ar „Mercedes-Benz“ vairas gali kainuoti ir pusantro tūkstančio eurų. Į Lietuvą įvežama daug smarkiai apgadintų automobilių iš JAV bei kitų šalių, todėl vairas yra paklausi prekė. Vienintelis būdas sumažinti vairo vagystės tikimybę - palikti automobilį saugioje vietoje. Tačiau net daugiabučių požeminėse aikštelėse paliktų gerai įrengtų automobilių vairai gali būti pavogti.
5. Salono detalės
Nors automobilio salono detalės vagiamos rečiau nei žibintai ar veidrodėliai, tarp ilgapirščių jos irgi populiarios. Dažniausiai vagys taikosi į prabangesnių automobilių salonus, o vogtos prietaisų skydo apdailos dalys arba sisteminiai blokai vėliau parduodami apgadintus automobilius remontuojantiems asmenims arba išgabenamos tokiam pačiam tikslui į užsienį.
6. Ratlankiai
Ant kaladžių ar plytų stovintis automobilis - nesenstanti Lietuvos vagių klasika. Ratų nuėmimas gali užtrukti, todėl vagys paprastai renkasi nejudriose gatvėse pastatytus automobilius, kurie palikti neapšviesti. „Gražūs automobilio ratlankiai yra geidžiama prekė, todėl surasti jiems pirkėją niekada nebus sudėtinga. Patikimiausias būdas išvengti nemalonaus rytinio siurprizo - naudoti specialius apsauginius varžtus ar veržles, kurios neleis atsukti rato naudojant įprastus įrankius. Žinoma, automobilio statymas į saugesnę vietą gali taip pat padėti išvengti tokio nemalonumo“, - aiškina M. Buzelis.
7. Katalizatoriai
Katalizatoriuose naudojami brangieji metalai - platina, paladis ir rodis, kurie itin vertinami metalo supirkėjų. Pardavę katalizatorių, vagys gali tikėtis uždirbti bent keletą šimtų eurų. Ypatingai atidūs turėtų „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių vairuotojai, nes būtent šios markės hibridiniai automobiliai dažniausiai tampa nusikaltėlių taikiniu. Nemažai vairuotojų siekdami apsisaugoti nuo vagių, patys išpjauna savo automobiliuose sumontuotus gamyklinius katalizatorius ir pasirenka pigesnes jų versijas.
Transporto priemonių istorijos tikrinimo svarba
Transporto priemonės istorijos patikrinimas yra pagrindinis elementas, su kuriuo kiekvienas turėtų susipažinti įsigyjant automobilį ir kitas transporto priemones. Šios praktikos nepaisymas gali sukelti rimtų finansinių pasekmių. Transporto priemonės istorijos ataskaita - tai dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie konkrečios transporto priemonės istoriją. Nuo pirmosios registracijos ir apžiūrų datos, per duomenis apie galimą žalą, iki informacijos apie savininkų pasikeitimus ir naudojimą (pvz., ar ji buvo naudojama kaip taksi). Dokumentų autentiškumas ir transporto priemonės teisėtumas yra garantija, kad automobilis nėra vogtas ir nėra įtrauktas į tokių transporto priemonių registrus.
Viena blogiausių patirčių perkant naudotą automobilį - vėliau sužinoti, jog jis buvo vogtas. Taip pat, kai kurie vairuotojai nežino, jog jų automobilis anksčiau teikė taksi paslaugas arba priklausė automobilių nuomos punktui. Automobilių pirkėjai turėtų žinoti, jog retkarčiais šio tipo transporto priemones galima atpažinti. Vienas žinomiausių skiriamųjų bruožų - specifinė, taksi paslaugas teikiančių mašinų kėbulo spalva.
Retkarčiais tokie, pernelyg pigūs egzemplioriai atvyksta iš Jungtinių Valstijų ar kitų regionų, pasižymi suklastota rida arba turi užslėptų pažeidimų, dėl kurių sugeba sukurti puikios kainos iliuziją. Vis dėlto, žema automobilio kaina ne visuomet reiškia, jog pardavėjas ruošiasi pirkėją apgauti.
VIN (Vehicle Identification Number) yra unikalus 17 simbolių kodas, identifikuojantis daugumą automobilių. VIN numeris naudojamas transporto priemonių istorijai sekti, pavyzdžiui, remontą, techninius patikrinimus ir avarijas. Vin numeris dedamas ant elementų, visam laikui susijusi su kūnu. Paprastai jį galite rasti vairuotojo pusėje, paslaugų knygoje, variklio pusėje ir įvairiose kitose vietose, kurią dažnai lemia automobilio prekės ženklas.
Centrinis transporto priemonių registras yra duomenų bazė, kurioje yra informacija apie visas registruotas transporto priemones. Norint iš pradžių suprasti transporto priemonės istoriją, labai svarbu patikrinti automobilį ar kitą transporto priemonę Centriniame transporto priemonių registre. Automobilio istorija gali atskleisti svarbią informaciją, pavyzdžiui, didelę žalą, kuri galėjo turėti įtakos konstrukcijos vientisumui. Visos transporto priemonės istorijos supratimas padeda įvertinti, ar pardavėjo siūloma kaina yra adekvati. Automobiliai su švaria istorija paprastai yra verti daugiau nei tie, kurie turi daug apgadinimų, remonto ar serviso atšaukimų. Transporto priemonės istorija leidžia patikrinti, ar automobilis nebuvo pavogtas ir ar visi jo dokumentai tvarkingi. Tai gali apsaugoti pirkėją nuo teisinių pasekmių ateityje.
"Žalia rodyklė": Perkame naudotą automobilį. Kaip patikrinti jo istoriją?
Kokių automobilių dažniausiai vogė prieš beveik dešimtmetį?
2017 metais Delfi surinko duomenis iš draudimo bendrovių ir nustatė, kokių markių ir modelių automobiliai dažniausiai vagiami Lietuvoje. Remiantis „Lietuvos draudimo“ 2017 metais pateiktais duomenimis, vagys labiausiai taikėsi į lietuvių pamėgtus vokiškus automobilius. BMW markės automobiliai vagiami dažniausiai, toliau eina „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes Benz“ automobiliai. Taip pat ilgapirščius domina ir japoniškų markių transporto priemonės - „Toyota“ ir „Honda“. Pirmą vietą tarp dažniausiai vagiamų automobilių užėmė 3 serijos BMW automobiliai. Antroji taip pat atitenka BMW, tik jau 5 serijos. Trečioje dažniausiai vagiamų automobilių vietoje buvo „VW Golf“. Ketvirtoje - „BMW X5“ modelis, na, ir penktąją vietą dalijosi net keturi automobilių modeliai, tai yra „Honda CR-V“, „Mercedes Benz S-Class“, „Toyota Corolla Verso“ ir „Toyota RAV4“. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2017 metais dažniausiai nuo vagių kenčiančių automobilių penketuko lyderiais dažniausiai buvo 3 ir 5 serijos BMW automobiliai. Antroje vietoje puikuojasi VW automobiliai, tokie kaip „VW Passat“, „VW Touareg“ ir „VW Touran“. Trečioji vieta atiteko „Toyota Corolla Verso“ ir „Toyota Prius“ automobilių modeliams. Ketvirtoje dažniausiai vagiamų automobilių vietoje yra „Mercedes-Benz“ markės automobiliai, o penktoje - „Audi“. Anot draudimo bendrovių, labiausiai vagiami buvo 8-10 metų senumo automobiliai.
Naujausių automobilių techninės apžiūros rezultatai
Švedijos transporto administracija (Transportstyrelsen) paskelbė dviejų milijonų 2025 m. Analizė apėmė ne senesnius nei dešimties metų lengvuosius automobilius, t. y. 2014-2024 metų modelius. Jei nauji automobiliai turėtų būti geresni už savo pirmtakus, tai turėtų atsispindėti apžiūros statistikoje. Du prekių ženklai akivaizdžiai atsilieka nuo likusių konkurentų - ir, deja, ne teigiama prasme. „Dacia“ pirmauja liūdnai pagarsėjusiame reitinge - 48 % automobilių neišlaikė patikros arba gavo įspėjimą. Iškart po Rumunijos prekės ženklo seka „Tesla“ - 39 % automobilių susiduria su problemomis. Tai, kad beveik keturi iš dešimties „Tesla“ automobilių nepraeina techninės apžiūros, švelniai tariant, stebina, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją dėl modernumo ir technologinės pažangos. Palyginimui, vidutinis visų tirtų prekių ženklų rezultatas buvo 23 % automobilių su problemomis.
Techninių apžiūrų duomenys leidžia tiksliai nustatyti, kurie komponentai vairuotojams kelia daugiausia problemų. Pasirodo, kad problemiškiausi naujų automobilių komponentai yra priekiniai žibintai - dėl šios priežasties daugiau nei 64 000 automobilių gauna įspėjimus arba jiems atsisakoma atlikti techninę apžiūrą. Toliau sąraše yra vilkimo kablys (beveik 30 000), pakabos šarnyrai (daugiau nei 26 000) ir padangos (daugiau nei 20 000).Įdomu tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, priekinių žibintų problemų padaugėjo beveik 18 %. „Dacia“ atveju problemos pasiskirsto daugelyje kategorijų. Prekės ženklui ypač prastai sekasi priekinių žibintų srityje - dėl šios priežasties skundžiamasi vienas iš dešimties automobilių, palyginti su vos 3 % visų prekių ženklų. Kita vertus, „Tesla“ automobiliai pirmiausia turi problemų su rūko žibintais ir priekiniais žibintais, taip pat su vilkimo kabliais, vairo mechanizmais ir stabdžiais. Viena iš prastų „Tesla“ rezultatų priežasčių gali būti tradicinių techninės priežiūros intervalų trūkumas. Reguliariai atliekant techninę priežiūrą, daugelis gedimų aptinkami ir pašalinami dar prieš techninės priežiūros patikrą.
Kitame reitingo gale yra prekių ženklai, kurių automobiliai techninę apžiūrą atlieka beveik nepriekaištingai. „Volvo“ atvejis įdomus - prekės ženklas ne visada laimi savininkų pasitenkinimo apklausose dėl patikimumo, tačiau techninių apžiūrų metu pasirodo išskirtinai gerai. „Volvo“ taip pat yra vienas iš nedaugelio prekių ženklų, kurių rezultatai, palyginti su praėjusiais metais, nepablogėjo.
Transporto priemonių techninės apžiūros ekspertai nurodo kelis veiksnius, kurie gali paaiškinti našumo sumažėjimą. Antras veiksnys - ekonominė padėtis. Kalbant apie stabdžius, elektrinių ir hibridinių automobilių populiarumas kelia papildomų iššūkių. Energijos atgavimas reiškia, kad tradiciniai stabdžiai naudojami rečiau, o tai, paradoksalu, gali lemti greitesnį jų susidėvėjimą dėl korozijos. Didėjantis transporto priemonių, ypač hibridinių ir elektrinių transporto priemonių, svoris taip pat apkrauna pakabos komponentus, įskaitant valdymo svirtis ir šarnyrus. Tyrimas atskleidžia dar vieną, gana akivaizdžią koreliaciją: senesni automobiliai dažniau susiduria su techninės apžiūros problemomis. 2024 m. pagaminti automobiliai atšaukiami tik 9 % atvejų, tuo tarpu 2015 m. modelių - 29 %, o 2014 m. - 40 %.
Dažniausiai naudojamos transporto priemonės
Aut. transpòrtas (lot. transportare - pervežti) - transporto priemonės, kurios varomos varikliais ir juda sausuma, vandeniu arba oru. Pagal kelius, kuriais vežami kroviniai ir keleiviai, skiriama sausumos (automobilių transportas, geležinkelių transportas, įskaitant metropoliteną, vamzdynų transportas, kinkinių transportas, nešulinis, dviračių ir kitas), vandens (jūrų transportas, upių transportas) ir oro transportas (civilinė aviacija), pagal teikiamų paslaugų pobūdį - krovininis ir keleivinis, pagal transporto priemonių nuosavybę - privatus ir viešasis transportas, pagal paskirtį - bendrojo naudojimo, specialusis (komercinis) ir asmeninis (gyventojų lengvieji automobiliai, motociklai, dviračiai, valtys, jachtos, lėktuvai ir kita).
Vežti geležinkeliais saugu ir pakankamai greita, traukiniais galima vežti daug krovinių ir keleivių, įvairiomis oro sąlygomis. Šio transporto trūkumai - būtinos geležinkelių linijos, jis dažnai yra monopolizuotas, o vežant krovinius tarptautiniais maršrutais juos reikia perkrauti, nes įvairių šalių geležinkelių linijos yra nevienodo pločio.
Automobilių transportas greitas, lankstus ir universalus, šio transporto priemonių pasaulyje yra daugiausia, kai kurios iš jų specializuotos, pritaikytos tam tikrų rūšių kroviniams vežti. Automobiliai dažniau nei kitų rūšių transporto priemonės yra gyventojų privati nuosavybė ir gali būti naudojami bet kada pagal jų poreikius. Automobiliais galima važiuoti bet kokiu maršrutu, pristatyti krovinius tiesiai jų gavėjams - įmonėms ar gyventojams (nuo durų iki durų), todėl automobiliais dažniausiai pristatomi kroviniai vežti didesniais kiekiais jūrų, upių, geležinkelių, oro transporto priemonėmis ir po to kitame regione ar šalyje paskirstant juos gavėjams mažesniais kiekiais. Automobilių transporto trūkumai - maža automobilių talpa (dėl to patiriamos didžiausios vieno keleivio vežimo sąnaudos), priklausomybė nuo oro sąlygų, dažnos eismo spūstys ir avarijos, t. p. ypač didelis ekologinis kenksmingumas (miestuose automobiliai yra oro taršos ir triukšmo pagrindinis šaltinis). Efektyviausiai automobiliai naudojami važiuojant trumpais atstumais (iki 200 km), miestuose.
Jūromis kroviniai vežami lėčiausiai, bet pigiausiai (po vamzdynų transporto), šio transporto priemonės (laivai) yra labai talpios ir nepakeičiamos vežant krovinius į kitus žemynus ir salas. Jūrų transportas gali veikti tik ten, kur įrengti jūrų uostai, be to, žiemą kai kurie uostai užšąla ir netinka navigacijai. Upių laivai mažesni ir lėtesni nei jūrų, daugelis upių žiemą užšąla, todėl upėmis dažnai plaukiojama nereguliariai, daugiausia vidutinio nuotolio maršrutais vežamos statybinės medžiagos, akmens anglys, rūdos, mediena, kiti kroviniai, kurių nereikia pervežti skubiai.
Oro transporto priemonės yra greičiausios, bet brangiausios, lėktuvų talpa nedidelė, todėl jis tinkamiausias vežti keleivius daugiau kaip 1000 km nuotoliu, t. p. greitai gendančius produktus, ypač vertingus krovinius, skubų oro paštą (oro transportu pervežama mažiau kaip 0,3 % visų pasaulio krovinių svorio, bet jie sudaro apie 35 % visų rūšių transporto krovinių vertės).
Vamzdynų transportas yra tik krovininis, pigiausias, nereikalauja daug aptarnaujančio personalo, svarbiausi kroviniai - nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, vanduo, kiti skysčiai ir dujos, kurie gali būti nenutrūkstamai bet kokiu oru transportuojami ilgu nuotoliu su minimaliais nuostoliais, todėl vamzdynų transporto ekonominė reikšmė sparčiai didėja.
Transportas dalyvauja visų ekonomikos šakų produkcijos gamyboje - į gamybos įmones pristatomos žaliavos, medžiagos, kuras, o pagaminta produkcija paskirstoma jos pardavėjams ir vartotojams. Transportas yra teritorinio darbo pasidalijimo pagrindas, leidžia išdėstyti gamybą toliau nuo produkcijos vartotojų, palaiko ryšius tarp ekonomikos šakų, regionų, valstybių, skatina prekybą, turizmą, gyventojų migraciją. Transportas geriau išplėtotas išsivysčiusiose šalyse nei Trečiojo pasaulio valstybėse, kuriose dažnai vyrauja viena ar dvi transporto rūšys, o kitos yra labai atsilikusios, daug automobilių kelių neturi kietos dangos ir yra neišvažiuojami lietinguoju laikotarpiu, jūromis šių šalių krovinius dažniausiai veža užsienio laivynas.
Mažiau galios turinčių transporto priemonių saugumas
„Šios transporto priemonės yra techniškai ribotos - jų galia ir greitis gerokai mažesni nei lengvųjų automobilių, bet tai dar nereiškia, kad dėl to jos savaime yra saugesnės. Net važiuojant nedideliu greičiu, patekus į eismo įvykį galima rimtai susižaloti, o nepamirškime, kad kai kurie jaunuoliai transporto priemones mėgsta „pačipuoti“, kad pašalintų gamyklinius greičio apribojimus“, - sako 32 metus vairavimo instruktoriumi dirbantis Tomas Rinkevičius. Ekspertai atviri - transporto priemonės, į kurias sėda vairavimo patirties dar neturintys jaunuoliai, dėl savo konstrukcijos dažnai yra mažiau saugios nei įprasti automobiliai. Be to, visų rizikų deramai neįvertina ir patys vairuotojai. Ekspertai atkreipia dėmesį į didžiausias rizikas bei pataria, kaip vairuoti saugiau.
Negalingos, bet ar saugios?
Lietuvoje mopedus ir keturračius su AM kategorijos teisėmis galima vairuoti jau nuo 15 metų. Tai - mažo galingumo transporto priemonės, kurių maksimalus greitis siekia iki 45 km/val., variklio tūris - ne daugiau nei 50 cm³, o galia - iki 4 kW. Šiek tiek galingesni mikroautomobiliai tampa prieinami vairuoti nuo 16 metų, įgijus B1 kategorijos pažymėjimą. Instruktoriaus teigimu, didelę riziką lemia šių priemonių konstrukcija ir ribotos saugumo sistemos. „Lengvieji automobiliai turi tvirtą kėbulą, kuris avarijos metu apsaugo vairuotoją ir keleivius. Mopedai tokio rėmo neturi, o keturračių ar mikroautomobilių konstrukcijose dažnai naudojamos pigesnės medžiagos - plonesnis metalas ar net plastikas. Tad nenuostabu, kad rimtesnio susidūrimo metu tokia transporto priemonė gali tiesiog subyrėti“, - sako instruktorius. Be to lengvieji automobiliai turi gausybę papildomų saugumo priemonių - stabdžių sistemas (ABS, ESP), oro pagalves, naujesni modeliai - juostų laikymosi, saugaus atstumo palaikymo ar avarinio stabdymo sistemas. Tuo tarpu mopedai ir keturračiai dažniausiai apsiriboja tik bazinėmis funkcijomis, todėl svarbu naudoti ir asmenines apsaugos priemones. Šiandien galima įsigyti ne tik šalmą, bet ir specialias striukes su integruotomis oro pagalvėmis - dėl saugumo jas galima dėvėti ir mikroautomobiliuose, jei juose nėra oro pagalvių, priduria instruktorius.
Mitas, kad jas suvaldyti lengviau
Nors mopedus, keturračius ir mikroautomobilius renkasi ir suaugusieji, dažniausiai šios transporto priemonės pristatomos kaip puiki pirmoji transporto priemonė jaunimui - dėl mažesnių gabaritų ir, neva, paprastesnio valdymo. Tačiau ar tikrai jas valdyti lengviau, ypač netikėtose, nestandartinėse situacijose? „Dažnai juokaujama, kad tokias mažas mašinėles lengva apversti ar kad jas gali nupūsti stipresnis vėjas - bet iš tiesų tai yra tiesa. Dėl mažo svorio šios transporto priemonės reikalauja ypatingo atsargumo posūkiuose. Jei greitis per didelis, o manevras - staigus, apvirtimo rizika tampa labai reali“, - pasakoja instruktorius. Be to, tokie stiprūs vėjai ir nenuspėjamos oro sąlygos, kokias dažnai matėme šį pavasarį, mikroautomobilius veikia kur kas labiau nei įprastus lengvuosius automobilius, priduria ekspertas. Ypač pavojinga tokiu oro mikroautomobiliu važiuoti per tiltus, kur patenkama į vėjo srautą ne tik iš šonų, bet ir iš apačios bei viršaus. Tokiais atvejais geriau susilaikyti nuo kelionių lengvomis transporto priemonėmis ir objektyviai įsivertinti savo vairavimo įgūdžius. Būtent todėl, kad šias priemones valdyti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, praktika yra būtina. O jos, kaip pastebi instruktorius, jauniesiems vairuotojams dažnai dar trūksta.
Saugumą lemia ne pažymėjimas, o sąmoningumas
Norint vairuoti mikroautomobilius nuo 16 metų ir gauti B1 kategorijos teises, reikia išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Tuo metu AM kategorijos teisėms, su kuriomis leidžiama vairuoti mopedus ir keturračius nuo 15 metų, pakanka išlaikyti teorijos egzaminą. Tai reiškia, kad paauglys į gatvę išvažiuoti gali neturėdamas realios patirties. Vis dėlto, kaip pabrėžia instruktorius, problema slypi ne tik teisiniuose reikalavimuose, bet ir pačių jaunuolių požiūryje bei brandume. Tai jis pastebi mokydamas 16-mečius vairuoti motociklus. „Vienas mano mokinys po užsiėmimų motociklų aikštelėje, prieš pirmą kartą išvažiuodamas į miestą rimtai paklausė: „Instruktoriau, kiek gyvybių turiu?“. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip pokštas, bet tai atspindi realybę - nemaža dalis jaunimo tiesiog nesuvokia, kokiame intensyviame ir pavojingame eisme teks dalyvauti. Jie dažnai pervertina savo gebėjimus“, - sako T. Rinkevičius. Pasak jo, jaunuoliai teorines žinias iškala puikiai, tačiau trūksta praktinių įgūdžių ir, svarbiausia - atsakomybės. Būtent todėl jam sunku įsivaizduoti, kaip bendrame eisme gali dalyvauti 15-mečiai, niekada nesitreniravę vairuoti net ir paprastesnės transporto priemonės. Didelę įtaką, anot instruktoriaus, daro ir tėvų požiūris. Jų pokalbiai su vaikais apie atsakingą dalyvavimą eisme bei rūpestis gali paskatinti ir nepilnamečius rimčiau žiūrėti į savo pirmųjų transporto priemonių vairavimą.
„Todėl, šešiolikmečiui su motociklu išvažiuojant į miestą, visada kviečiu tėvus įsėsti į mano automobilį, į keleivio vietą, ir kartu lydėti jaunuolį, kad tėvai patys pamatytų, kaip jų vaikas elgiasi realiame eisme. Nori dalyvauti labai nedidelė dalis, o tie, kurie ryžtasi, neretai susiima už galvos“, - pasakoja instruktorius.
Draudimo aspektai ir žalos vertė
Tiek mopedams, keturračiams, tiek B1 kategorijos mikroautomobiliams galioja prievolė juos drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. „Kasmet sudarome apie 170 šių transporto priemonių draudimo sutarčių, maždaug trečdalis klientų papildomai renkasi ir pagalbos kelyje paslaugą. Dažniausiai jų vairuotojai - nepilnamečiai. Nors šio transporto eismo įvykių fiksuojame palyginti nedaug, vos keletą per metus, dėl trapios konstrukcijos jų metu padaroma žala neretai siekia tūkstantį eurų ir daugiau“, - pasakoja ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas. Jo teigimu, didžiausią žalą dažniausiai sukelia susidūrimai su kitomis transporto priemonėmis keliuose: dėl trapios konstrukcijos daugelis modelių tiesiog subyra ir dažnu atveju jų nebeverta remontuoti. Vidutinė išmokama žala siekia apie 1 500 eurų, bet būna ir tokių atvejų, kai nuostoliai peržengia 8 000 eurų ribą. Draudimo ekspertas taip pat pabrėžia, kad mopedams, keturračiams ir mikroautomobiliams, kaip ir visoms kitoms transporto priemonėms, draudimo įmokos dydis priklauso nuo daugybės veiksnių - vairuotojo amžiaus, patirties, registracijos vietos, eismo pažeidimų istorijos bei techninių transporto priemonės parametrų. Tačiau, jei priemonę vairuoja nepilnametis, rizika automatiškai laikoma didesne ir tai atsispindi draudimo sąlygose bei kainodaroje.
Kaip dalyvauti eisme saugiau?
Ekspertai vieningai sutaria - praktika ir suvokiama atsakomybė vairuojant šias lengvąsias transporto priemones yra būtina, todėl, net jei niekas nereikalaja praktinio egzamino, rekomenduoja prieš dalyvaujant realiame pasipraktikuoti. „Pirmieji važiavimai neturėtų vykti didmiesčių gatvėmis, tarp intensyvaus srauto. Patariu pradėti savaitgalį, kai eismas ramesnis, pasirinkti užmiesčio kelius ar net žvyrkelius - taip lengviau išmokti valdyti transporto priemonę, pajusti jos reakcijas, stabdymo ir įsibėgėjimo ypatumus. Jei planuoja vairuoti nepilnametis, geriausia kad jį iš pradžių prižiūrėtų suaugęs šeimos narys“, - sako vairavimo instruktorius. Taip pat svarbu nepamiršti laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį, ypač įsijungiant į pagrindinį kelią ar važiuojant iš šalutinio. Mopedai ir mikroautomobiliai įsibėgėja lėtai, todėl prieš manevrą būtina realistiškai įsivertinti, ar tikrai spėsite saugiai įsilieti į srautą. Taip pat rekomenduojama vengti nereikalingų manevrų - „nenardyti“ tarp juostų, nekeisti jų be būtinybės. Kuo mažiau rizikingų judesių - tuo didesnė saugumo tikimybė.
Metinė automobilių rida
Portale Autogidas.lt atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis respondentų automobilį naudoja sąlygiškai mažai - 58 proc. jų teigė nuvažiuojantys iki 20 tūkst. Iš viso internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 277 žmonės. Jų buvo klausiama, kiek kilometrų per metus nuvažiuoja automobiliu, o atsakydami jie turėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų: iki 10 tūkst., 10-20 tūkst., 20-30 tūkst. Apklausa atskleidė įdomų dalyką. Nors Lietuvoje bene du trečdalius parko sudaro dyzeliniai automobiliai, respondentai teigė važiuojantys palyginti mažai kilometrų - trys penktadaliai per metus įveikia mažiau nei 20 tūkst. Apklausos respondentai dažniausiai rinkosi atsakymo variantą, kuriame pažymėta 10-20 tūkst. metinė rida - tiek kasmet nuvažiuojantys teigė 39 proc. vairuotojų. Dar 19 proc. rinkosi variantą „Iki 10 tūkst. km“. 20-30 tūkst. km per metus įveikiantys nurodė 23 proc. apklaustųjų, daugiau nei 30 tūkst. - 19 proc.
Visų pirma, keistai didelis mažai važiuojančių vairuotojų skaičius. Tokia rida gali būti pateisinama išskirtiniam, projektiniam automobiliui, kuris išvažiuoja ne kiekvieną dieną, o žieminių padangų neretai išvis neturi. Kitas variantas - antrieji šeimos automobiliai. Jeigu pagrindinis kiekvienais metais įveikia bent 20 tūkstančių kilometrų, tai antrasis, dažnu atveju naudojamas tik vieno šeimos nario kelionėms mieste, po 10 metų eksploatacijos išties gali būti parduotas kaip važiavęs tik į bažnyčią ir atgal. Trečias variantas - kai kurios šeimos išties nuvažiuoja nedaug kilometrų savo turimu automobiliu. Kad ir kokia bebūtų priežastis, tokia rida kai kuriems automobiliams nėra sveika. Jeigu 10 tūkst. km per metus nuvažiuoja benzininis modelis, tuomet viskas gerai. Tačiau dyzeliniams gali būti problemų - ypatingai jeigu automobilis modernesnis ir jame yra DPF filtras, kuris užsikiša iš jo išvalymui būtinos ilgesnės kelionės. To nedarant, nepraeis nei 100 tūkstančių kilometrų, kai išmetimo sistemai reikės didelio ir brangiai kainuojančio remonto. Be to, važinėjant trumpais atstumais kur kas greičiau išsikrauna akumuliatorius - benzininiam automobiliui tą pajusti sunkiau, tačiau dyzelinio užkūrimui galios, ypatingai šaltuoju sezonu, reikia daug daugiau. Nenustebkite, jeigu 10 tūkst. km per metus nuvažiuojantis dyzelinis automobilis po dešimtmečio bus parduodamas kaip važiavęs tik į bažnyčią ir atgal.
Automobilių priežiūra ir jos svarba
Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“. Autoserviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas aiškina, kad šiandien, kaip ir prieš kelis dešimtmečius, pakankamai dažnai automobilio priežiūra susirūpina per mažai, vos 15-20 proc., vairuotojų. „Kuo modernesnis automobilis, tuo jį prižiūrėti lengviau, nes pati sistema vairuotojui praneša, kas ne taip ir ką daryti. Šiuolaikinis automobilis genda daug rečiau nei ankstesni modeliai ir nuvažiuoti juo galima taip pat daugiau. O pats vairuotojas gali net ir variklio dangčio nemokėti atidaryti ir vis tiek daug metų išlaikyti automobilį techniškai tvarkingą. Reikia tik būtinai sekti automobilio sistemos signalus“, - sako R.
Populiariausi „Bolt“ platformos automobiliai
Žvelgiant į populiariausius pavėžėjimo platformos „Bolt“ automobilius trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose favoritai aiškūs: „Toyota Prius“ yra populiariausias „Bolt“ automobilis Vilniuje ir Kaune bei penktas populiariausias Klaipėdoje, o „Volkswagen Passat“ - antras pagal populiarumą Vilniuje ir Kaune bei pirmas Klaipėdoje. „Automobilių populiarumą kuria ne vien jų techninės savybės, bet didele dalimi ir žodžių keliavimas iš lūpų į lūpas. Kai tik „Toyota Prius“ pasirodė, tai kai kam atrodė keistas dizainas už pakankamai didelę kainą. Bet palaipsniui pasimatė koks jis patikimas mieste ir dabar yra pavėžėjų kompanijų, kurios naudoja tik „Toyota Prius“. Na o „Volkswagen Passat“, galima juokauti, yra lietuvių liaudies automobilis - ekonomiškas, pigiai remontuojamas, turi daug vietos vežimėliui ar lagaminams“, - vertina „R2L“ direktorius R.
Kaip pavėžėjai užtikrina transporto priemonių patikimumą?
„Bolt“ platforma savo vairuotojams leidžia naudoti ne senesnius kaip 2004 m. „Pavėžėjas privalo būti patikimas visais įmanomais aspektais, bet svarbiausia, žinoma, jis privalo užtikrinti žmonių saugumą. Klientai turi teisę sėsti į pavėžėjo automobilį nesvarstydami, ar jis techniškai tvarkingas.Įdomu tai, jog „Bolt“ vairuotojų tarpe yra ir itin naujus, 2016-2018 m. periode pagamintus, automobilius vairuojančių žmonių. „Nemaža dalis „Bolt“ vairuotojų yra tiesiog vairavimo entuziastai, kuriems tai iš dalies yra kaip hobis. Turime nuosavų įmonių vadovų, prie platformos prijungiančių visai naujus „BMW“ ar „Mercedes-Benz“ limuzinų klasės automobilius, prabangius visureigius ir t.t., nes jie šia veikla mėgaujasi. Tad aukštą kokybę išlaikyti ne visuomet yra iššūkis“, - aiškina A.
Iš kur atsiranda skirtumai tarp miestuose populiariausių automobilių?
„Toyota Prius“ yra brangesnis už daugelį kitų sąrašų modelių, ir natūralu, jog kuo didesnis miestas ir kuo ilgesnės kelionės jame, tuo pavėžėjams labiau apsimoka investuoti.
tags: #dazniausiai #naudojamos #transporto #priemones