Seni ir techniškai nesutvarkyti taksi automobiliai kelia realų pavojų keleivių saugumui. Specialistai įspėja - sėsdami į senus ir dažnai nuvažinėtus taksi automobilius, žmonės rizikuoja gyvybe, nes juose nėra privalomos oro pagalvės ar kitos avarijos atveju didesnį saugumą garantuojančios priemonės.
Į specialistų perspėjimus verta įsiklausyti. Šiais metais Lietuvoje įvyko jau kelios nelaimės, paženklintos taksi keleivio ir vairuotojo krauju. Naujas, saugus ir šiuolaikiškas taksi Lietuvoje - labiau išimtis negu taisyklė. Daugelis mašinų yra 10, 15 ar net 20 metų senumo. Tokiose transporto priemonėse šiuolaikiškų saugumo priemonių nerasi nė su žiburiu.
Keleiviai, sėsdami į pasenusius taksi automobilius, gerokai rizikuoja, nes tikimybė avarijos atveju išvengti rimtų sužalojimų - itin menka. Tiesa, retas apie tai susimąsto. Žmonėms kur kas svarbiau estetinė transporto priemonės išvaizda ir nedideli taksometro rodmenys.
Techninė taksi automobilių būklė ir saugumo trūkumai
Lietuvoje griežtų apribojimų taksi automobiliams nėra. Svarbiausia, kad per techninę apžiūrą mašinos atitiktų lengvajam transportui keliamus reikalavimus. Tuo metu specialiosios saugos priemonės tokiems automobiliams neprivalomos. Taksi įmonių veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos neketina artimiausiu metu inicijuoti teisės aktų pakeitimų, draudžiančių vežti keleivius senomis mašinomis. Tam, anot straipsnio, priešinasi ir daugelio taksi bendrovių vadovai.
Nors visi taksi automobiliai kas pusę metų privalo pereiti techninę apžiūrą, beveik pusei nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis patvirtino, kad apie 40 proc. taksi automobilių per apžiūrą neatitinka techninių reikalavimų. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai - šviesos, stabdžių, variklio ir važiuoklės problemos. "Statistika rodo, kad taksi automobilių parkas Lietuvoje faktiškai negerėja. Dominuoja senos mašinos, todėl ir rezultatas toks", - akcentavo G.Šlėderis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas, Lietuvos automobilių inžinierių sąjungos narys Robertas Pečeliūnas neslėpė, kad dauguma taksi automobilių potencialiai kelia grėsmę keleivių saugumui. Saugaus eismo specialistas pabrėžė, jog transporto priemonėse, kuriomis vežami žmonės, aktyvios ir pasyvios saugos sistemos turėtų būti privalomos. "Niekas netikrina, ar taksi mašinose yra oro pagalvės ir kitos saugos sistemos, garantuojančios didesnį keleivių saugumą. Jei Lietuvoje nuolat akcentuojama saugaus eismo problema, reikėtų griežčiau kontroliuoti, kokiais automobiliais vežiojami keleiviai. Dabar situacija tokia, kad žmonės vežami mašinomis, kurių vieta - metalo lauže."
Vieša paslaptis, jog daugelis į Lietuvą atgabenamų nenaujų automobilių buvo patekę į eismo įvykius. Seni taksi - taip pat ne išimtis. Ekspertų teigimu, dažniausiai per avarijas apgadintų automobilių laikomosios kėbulo konstrukcijos po remonto praranda atsparumą, todėl per eismo įvykį keleiviams skirta erdvė deformuojama taip, kad likti gyviems ar išvengti sunkių traumų beveik neįmanoma. Nors naudoto automobilio dokumentuose ir parašyta, kad jis aprūpintas šiuolaikiškomis saugos priemonėmis, dar nėra garantijų, jog po avarijos jos gerai funkcionuoja. Mat pardavėjai, prieš parduodami nenaujas mašinas, dažnai jas sutvarko tik išoriškai, o pažeistas saugos sistemas palieka likimo valiai. "Remontuojant apdaužytus automobilius saugos priemonės privalo būti pakeistos naujomis, tačiau naudotų mašinų pardavėjai į tokius reikalavimus dažniausiai žiūri pro pirštus."
Nuomonės ir siūlymai dėl taksi automobilių amžiaus
Siūlymą važinėti naujais arba apynaujais automobiliais smulkieji vežėjai vertina skeptiškai ir sako, kad sunkmečiu pakeisti senas mašinas naujomis nėra net teorinių galimybių. Be to, naujų automobilių įsigijusios taksi įmonės būtų priverstos didinti paslaugų įkainius, o tai, taksistų nuomone, pražudytų ir taip vos kvėpuojantį verslą.
Tačiau prieš keletą mėnesių įsteigtos Vilniaus taksi darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Antanas Bagdonas teigė, jog draudimas vežti keleivius senais automobiliais - sveikintina iniciatyva. Jo nuomone, seni taksi automobiliai ne tik kelia grėsmę žmonių saugumui, bet ir gadina miesto vaizdą. A.Bagdonas nesiryžo spręsti, koks "amžiaus cenzas" turėtų būti taikomas keleivius vežančioms mašinoms. "Šiuo metu dauguma taksi automobilių yra senesni nei 10 metų. Mieste zuja ir nemažai 15-20 metų mašinų. Tokios transporto priemonės negali būti saugios, be to, jos tikrai nepuošia ir nereprezentuoja miesto", - pasakojo Vilniaus taksi darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
A.Bagdonas nesutinka su daugelio taksi įmonių vadovų nuomone, kad pakeitus senus automobilius naujais paslaugų įkainiai drastiškai pakiltų. Pasak pašnekovo, neleidus pirkti senų mašinų, keli taksi vairuotojai esą galėtų dirbtų pamainomis vienu, bet nauju automobiliu. "Toks sprendimas būtų naudingas visiems - ir keleiviams, ir taksistams."
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis konstatavo, kad dėl taksi automobilių senumo turėtų spręsti savivaldybės, tačiau šios atsimuša, esą atitinkami teisės aktai - ministerijos reikalas. Susisiekimo ministras neneigė, jog taksi automobiliams vis dėlto reikėtų taikyti "amžiaus cenzą", tačiau nesiryžo spėlioti, kada toks sprendimas galėtų būti priimtas. "Puikiai matau, kokiais automobiliais šiandien vežami keleiviai. Reta mašina yra nauja, turinti patikimas saugumo sistemas. Kita vertus, suprantu ir taksi įmonių poziciją - versti jas šiuo sunkiu laikotarpiu atsisakyti senų automobilių ir pirkti naujus būtų ne kas kita kaip smulkaus verslo žlugdymas", - kalbėjo E.Masiulis. Susisiekimo ministras neatmetė galimybės, kad ateityje toks draudimas galėtų būti įteisintas.
Nelaimės ir jų pasekmės
2023 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismas nuteisė 31 metų Alytaus gyventoją A. R., kuris vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, žuvo žmogus bei nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala. A.R. skirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams. Jis įpareigotas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir 1 tūkst. eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, jog 2022 m. vasario 11 d. A. R. vairuojamas BMW automobilis, važiuodamas Alytuje, susidūrė su priešais atvažiuojančiu ir kairėn sukančiu taksi automobiliu ,,Mercedes-Benz“. Eismo įvykio metu nesunkiai nukentėjo BMW automobilio keleivė. Automobilio ,,Mercedes-Benz“ vairuotojas, patyręs daugybinius lūžius, galvos smegenų traumą, kitus sužalojimus, komos būsenos buvo išgabentas į ligoninę. Taksi vairuotojas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio, mirė.
Teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat ekspertų išvadomis, konstatavo, jog automobilis BMW prieš pat susidūrimą važiavo dideliu greičiu (tikėtina, 128 km/h), ir jeigu būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, susidūrimo būtų buvę galima išvengti. Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas A. R.
2023 m. rugsėjo 24 d. apie 10 val. 32 min. Vilniuje, Nemenčinės pl. ir Saulėtekio al. sankirtoje, susidūrė šeši lengvieji automobiliai, tarp jų ir taksi automobilis „Toyota Prius“. Per eismo įvykį žuvo automobilio „Opel Astra“ vairuotoja ir kartu važiavusi keleivė. Sužeisti 4 žmonės: taksi vairuotojas ir vežta keleivė, automobilio „Volvo XC90“ vairuotoja, bei automobilio „Land Rover“ keleivė. Tragiškąją avariją plačiai nušvietė žiniasklaida, liudininkai pasakojo, kad dideliu greičiu į kitas transporto priemones atlėkė ir rėžėsi „Yandex“ atributika pažymėto taksi automobilio vairuotojas.
2023 m. rugsėjo 29 d. apie devintą ryto Kalvarijų gatvėje taksi susidūrė su elektromobiliu. Po avarijos taksi keleivis buvo praradęs sąmonę, vyriškį išvežė medikai. Nelaimė įvyko taksi automobiliui „Toyota“ sukant į kairę į degalinę. Taksistas nepamatė priešpriešiais autobusų juosta važiuojančio elektromobilio „Nissan“. Anot taksisto, gale sėdėjęs keleivis buvo praradęs sąmonę, todėl buvo išvežtas į ligoninę.
2023 m. rugsėjo 29 d. apie 12.07 val. Švitrigailos gatvėje susidūrė taksi ir SAAB automobilis. Į nelaimės vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai dizainerį Aleksandrą Pogrebnojų, kuris važiavo taksi, išvežė į ligoninę.
2023 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, Jūrininkų prospekte, taksi automobilis „Mercedes“ nestabdydamas atsitrenkė į prie šviesoforo stovinčius automobilius. Po susidūrimo taksi automobilis atsidūrė ant skiriamosios juostos. Paaiškėjo, kad taksi vairuotojas Juozas S., gim. 1954 m., yra neblaivus - jam nustatytas lengvas girtumas (1,18 prom.). Taksi keleivis Renatas E., gim. 1977 m., dėl krūtinės traumos buvo išvežtas į ligoninę.
Keleivių atsakomybė ir draudimas
Bendrovės „Ekipažas“ vadovas Andrejus Plisko teigė, kad kiekvienas taksi vairuotojas, dirbantis pagal individualią veiklos pažymą, privalo asmeniškai drausti automobilį. Įmonė nėra atsakinga už tai, kad visi taksi automobiliai turėtų keleivių draudimą. "Bet kokiu atveju, jei yra sužalotas žmogus eismo įvykio metu, yra privaloma iškviesti policijos pareigūnus ir tokius įvykius toliau tiria policija. Nukentėjęs žmogus turėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir ten turi būti nustatytas konkretus sužalojimas. Tuomet nukentėjusysis gydosi ir renka duomenis, gal, pavyzdžiui, negalėjo eiti į darbą ir prarado pajamas, bet viskas turi būti pagrįsta dokumentais. Visas prarastas pajamas ir gydymo išlaidas atlygina kaltininko draudimo kompanija, kurioje yra apsidraudęs vairuotojas pagal vairuotojų ir transporto priemonių privalomosios civilinės atsakomybės draudimą. Pagal dabar galiojančias ES direktyvas, priklausomai nuo situacijos, asmens patirtos žalos autoįvykio metu atlyginimas gali siekti net iki 5 milijonų eurų."
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad čekis yra garantas taksi avarijos atveju gauti kompensaciją už gydymą. "Buvo toks autoįvykis, kai sužaloti keleiviai tikrai ilgai bylinėjosi - bilieto neturėdamas labai sunkiai įrodysi, kad buvai mikroautobuse", - perspėja specialistai.
Saugos diržų svarba
Daugelis keleivių, ypač sėdintys gale, nesegi saugos diržų. Dažniausi pasiteisinimai - skubėjimas, trumpos važiavimo atkarpos, diržų varžymas ar paprasčiausias pamiršimas. Tačiau saugos diržas gali išgelbėti ne tik jus, bet ir prieš jus sėdinčius keleivius. Gale saugos diržo neprisisegęs keleivis ne tik gali lengvai iškristi pro stiklą, bet ir mirtinai sužaloti priekyje sėdintį žmogų. Staigaus stabdymo metu ar įvykus susidūrimui, neprisisegusio vaiko "smūgio svoris" išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas taranuos maždaug 45 kartais didesne jėga.
