Didžiuliais mėlynais mūsų pasaulinio vandenyno greitkeliais vyksta beveik 90 % pasaulinės prekybos, o didžiuliai laivai plaukia tarptautiniais vandenimis dieną ir naktį. Nors šios jūrų magistralės yra būtinos mūsų pasaulinei ekonomikai, jos taip pat kelia potencialią grėsmę mūsų vandenynų ekosistemoms, kai įvyksta avarijos. „The Ocean Foundation“ atidžiai stebime laivybos incidentus, kurie kelia grėsmę jūrų aplinkai, taikydami praeities nelaimių pamokas, kad išvengtume katastrofų ateityje ir sumažintume žalą aplinkai, kai jos įvyksta.
Naftą ir jos produktus gabenančių tanklaivių avarijos beveik visada tampa ne tik laivybos, bet ir ekologinėmis katastrofomis. Ši pamoką išmokome dirbdami su laivybos sauga po avarijos Selendang Ayu Aleutuose 2004 m. gruodį. Taip pat žinome, kad ši nelaimė būtų buvusi dar blogesnė, jei nebūtume pakeitę pasaulinės laivybos praktikos po ankstesnių nelaimių, susijusių su degalų gabenimo laivais. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje didesni kuro tanklaiviai, tokie kaip Stena Immaculate, buvo sukurti siekiant sumažinti didžiulio krovinio praradimo ir nuskendusio riziką. Kartais šių nelaimių sidabras yra geresnis pasiruošimas kitai nelaimei ir netgi jos prevencija.
Istoriniai naftos išsiliejimo atvejai
Tanklaiviai yra svarbiausios (greta naftotiekių) naftos ir jos produktų gabenimo priemonės. Pirmasis tanklaivis, pavadintas „Zoroaster“, buvo pastatytas 1878 m. Švedijos Geteborgo mieste, „Motala Verkstad“ laivų statykloje. Tanklaivį eksploatavo viena Rusijos imperijos bendrovė. XX a. tanklaivių statyba ir naftos prekybos apimtys labai išaugo, ir pasaulio vandenynus ėmė skrosti milžiniški laivai.
Torrey Canyon avarija (1967 m.)
Torrey Canyon tanklaivio avarija - 1967 m. kovo 18 d. Didžiosios Britanijos pietvakariuose (apie 24 km nuo Kornvalio krantų) įvykusi tanklaivio SS Torrey Canyon avarija, dėl kurios į aplinką išsiliejo 117 000 tonų naftos - visas tuo metu plukdomas kiekis. Tai vienas didžiausių naftos išsiliejimo atvejų pasaulyje ir didžiausias Didžiosios Britanijos istorijoje. Nafta užteršė apie 225 km pakrantės ruožą Kornvalyje bei mažesniu mastu Bretanės pakrantes. Labiausiai pastebima žala buvo padaryta jūriniams paukščiams. Iš Kuveito naftą gabenęs tanklaivis „Torrey Canyon“ 1967 m. sudužo prie Didžiosios Britanijos krantų. Prie Europos krantų vienas pirmųjų didelių tokio pobūdžio incidentų įvyko 1967 m. kovo 18 d. Tąsyk prie Didžiosios Britanijos krantų nelaimę patyrė tanklaivis „Torrey Canyon“, plaukiojęs su Liberijos vėliava. 297 m ilgio ir 38 m pločio tanklaivis gabeno 120 tūkst. tonų naftos krovinį iš Kuveito. Kai dėl navigacijos sistemos klaidos laivas nukrypo nuo kurso, kapitonas nusprendė rizikuoti ir toliau plaukti neplanuotu, pavojingu maršrutu tarp Britanijos kranto ir nedidelių priekrantės salų. Netikėtai tanklaivio kelyje sąsiauryje pasirodė nedidelis žvejybos laivas. Stengdamasis išvengti susidūrimo, tanklaivis pasuko į šalį ir rėžėsi į povandenines uolas. Korpusas lūžo pusiau, nafta ėmė lietis į jūrą, žuvo vienas jūrininkas. Išsiliejusi nafta užteršė didžiulę jūros akvatoriją, Velso ir Prancūzijos pakrantes. Žuvo daugybė jūros gyvių, mažiausiai 15 tūkst. paukščių.
Amoco Cadiz avarija (1978 m.)
Dar šiurpesni buvo Ispanijoje statyto, amerikiečių kompanijai „Amoco“ priklausiusio ir su Liberijos vėliava plaukiojusio tanklaivio „Amoco Cadiz“ avarijos, įvykusios 1978 m. kovo 16 d., padariniai. Šis 334 m ilgio laivas su naftos iš Saudo Arabijos ir Irano kroviniu plaukė į Nyderlandų Roterdamo uostą. Netoli Prancūzijos, Bretanės pusiasalio, ties įplaukimo į Lamanšo sąsiaurį vieta, sugedo laivo valdymo mechanizmas. Buvo skubiai reikalingas buksyras, kuris padėtų didžiuliam laivui pasiekti uostą. Tinkamas laivas „Pacific“, priklausantis vienai Vokietijos bendrovei, kaip tik buvo netoliese, Prancūzijos Bresto uoste. Tačiau buksyro įgula labai ilgai ir skrupulingai derino savo veiksmus su bendrovės būstine Hamburge, vėliau ėmė derėtis su skęstančio laivo kapitonu dėl sumos, kurią gautų už darbus, o per tą laiką įsismarkavo labai rimtas štormas. „Amoco Cadiz“ inkarai neatlaikė, ir tanklaivis ėmė greitai dreifuoti kranto link. Kai „Pacific“ valdanti bendrovė suderėjo su į bėdą patekusio laivo valdytoju 2 mln. JAV dolerių, pagaliau buvo pradėti gelbėjimo darbai. Tačiau kritiškai svarbus laikas jau buvo prarastas: jūroje įsišėlo audra. Lynas, kuriuo pavyko tanklaivį prikabinti prie buksyro, nutrūko. Per 3 valandas buvo pritvirtintas antras lynas, bet ir jis neatlaikė. Galiausiai vakare nevaldomas tanklaivis rėžėsi į uolėtą pakrantę, į jūrą plūstelėjo nafta. Jos išsiliejo itin daug - net 223 tūkst. tonų. Vėjas ir vandens srovės sparčiai skleidė naftos dėmę. Ji užklojo milžinišką plotą - beveik 400 km pakrantės. Valyti teko ilgai ir sunkiai, darbai kainavo 460 mln. to meto Prancūzijos frankų. Įvertinti didžiulę žalą, padarytą gamtai, buvo kur kas sunkiau. Surengti tanklaivio „Amoco Cadiz“ gelbėjimo operaciją 1978 m. buvo pavėluota ilgai derantis dėl atlygio už darbus.
Exxon Valdez avarija (1989 m.)
Šiaurės Amerikos pakrantėse panašią katastrofą sukėlė 1989 m. kovo 23 d. prie JAV krantų sudužęs amerikiečių tanklaivis „Exxon Valdez“. Tai vienas garsiausių tokio pobūdžio incidentų. Jo metu prie pietinių Aliaskos krantų išsiliejo net 48 tūkst. tonų naftos, ja buvo užterštas ilgas pakrantės ruožas ir 2,5 tūkst. kv. km jūros. Valdizo uoste pripildytas Aliaskoje išgautos naftos laivas pajudėjo Kalifornijos link. Uosto locmanas palydėjo tanklaivį siauru sąsiauriu, o atviroje jūroje laivo kapitonas Džozefas Džefris Heizelvudas plaukė savarankiškai. Tą vakarą jis buvo išgėręs ir visą laivo valdymą patikėjo padėjėjui. Šis buvo labai pervargęs, prarado budrumą ir itin kliovėsi navigacijos sistema. Dėl pakeliui pasitaikiusių didžiulių ledo lyčių buvo nuspręsta kiek pakeisti kursą, o vėliau grįžti prie pirminio maršruto. Tačiau „Exxon Valdez“ rėžėsi į povandenines uolas. Jūrai, pakrančių gamtai ir ūkiui buvo padaryta didžiulė žala. Į teismą kreipėsi rekordinis skaičius - daugiau nei 38 tūkst. - ieškovų. Tarp jų buvo ir Aliaskos valstijos administracija, pakrančių miestų ir miestelių savivaldybės, aplinkosaugos agentūros, žvejai, pakrantėse namus ar vasarnamius turintys žmonės. Kompanija „Exxon“ turėjo atlyginti 287 mln. JAV dolerių žalą ir sumokėti 5 mlrd. dolerių baudą. Vėliau apeliaciniai teismai šias sumas gerokai sumažino. Būtent po „Exxon Valdez“ katastrofos JAV buvo priimta daug įstatymų ir kitų dokumentų, sugriežtinusių laivų statybos nei navigacijos saugumo reikalavimus. Laivo kapitonas gavo solidžią piniginę baudą ir buvo teismo sprendimu įpareigotas atlikti visuomenei naudingus darbus - dalyvauti avarijos likvidavimo darbuose, rinkti šiukšles, dirbti labdaros valgykloje. 2009 m. jis viešai atsiprašė Aliaskos gyventojų dėl „Exxon Valdez“ katastrofos.
Kitos didelės naftos išsiliejimo avarijos
Yra ir kitų reikšmingų naftos išsiliejimo atvejų, kurie sukėlė didžiulę žalą aplinkai:
- Persijos įlanka (1991 m.): Irako pajėgos sunaikino šimtus naftos gręžinių ir tanklaivių, į Persijos įlanką išsiliejo mažiausiai 4 mln. barelių naftos.
- Atlantinis imperatorius ir Egejo kapitonas (1979 m.): netoli Trinidado ir Tobago susidūrė du tanklaiviai, į jūrą išsiliejo 90 mln. barelių naftos. Ši avarija tapo didžiausiu naftos nutekėjimu iš tanklaivių per visą istoriją.
- ABT vasara (1991 m.): tanklaivis sprogo už maždaug 1,5 tūkst. kilometrų nuo Angolos pakrantės, išsiliejo 80 mln. barelių naftos.
- MT Haven (1991 m.): Italijos pakrantėje, iškraunant naftą, kilo gaisras ir sprogimai, į jūrą išsiliejo apie 40 tūkst. tonų naftos.
- Globe Asimi (1981 m.): graikų tanklaivis sudužo ties Klaipėdos uosto prieigomis, išsiliejo daugiau nei 16 tūkst. tonų mazuto.
- Volgoneft-212 ir Volgoneft-239 (2023 m.): du Rusijos tanklaiviai nuskendo Kerčės sąsiauryje, išsiliejo apie 4300 tonų mazuto ir naftos produktų.
Naftos išsiliejimo poveikis – dokumentinis filmas apie jūrų apsaugą
Didžiausios naftos išsiliejimo nelaimės pagal kiekį
Štai keletas didžiausių naftos išsiliejimo nelaimių pasaulyje pagal išsiliejusios naftos kiekį:
| Nelaimė | Kiekis (mln. barelių) | Apytikslis kiekis (mln. tonų) | Kaip tai nutiko |
|---|---|---|---|
| Persijos įlanka (1991 m.) | 4 | ~0.64 | Irako pajėgos sunaikino naftos infrastruktūrą. |
| Deepwater Horizon (2010 m.) | 4.9 | ~0.78 | Naftos platformos sprogimas Meksikos įlankoje. |
| Atlantic Empress ir Aegean Captain (1979 m.) | 2.1 | ~0.33 | Dviejų tanklaivių susidūrimas. |
| Fergana Valley (1992 m.) | 2 | ~0.32 | Naftos vamzdyno sprogimas Uzbekistane. |
| ABT Summer (1991 m.) | 1.5 | ~0.24 | Tanklaivio sprogimas ir nuskendimas Angolos pakrantėje. |
Pastaba: Kai kuriais atvejais išsiliejusios naftos kiekis gali skirtis priklausomai nuo šaltinio.
Naftos išsiliejimo pasekmės
Naftos išsiliejimas kelia grėsmę, kad toksiškos medžiagos gali patekti į trapias jūrų ekosistemas. Reaktyviniai degalai išgaruoja lėtai - tikimės, kad ankstyvieji pranešimai apie kai kurių išdegimų ir likusių dalių sulaikymą yra tikslūs. Abu laivai gabeno bunkerio kurą varikliams paleisti. Bunkerių kuras yra bendras sunkiojo mazuto (HFO), naudojamo laivams varyti, terminas. Kuras yra tirštas ir tankus ir kelia grėsmę jūrų gyvybei, palyginti su labiau rafinuotu kuru. Išsamus pradinis įvertinimas „Wise Laboratories“ tyrėjai sudarė pirmąją išsamią naftos užterštumo bazinę liniją visoje Meksikos įlankoje. Šios išvados buvo labai svarbios norint suprasti plačiai paplitusius ir ilgalaikius Deepwater Horizon katastrofos padarinius Meksikos įlankos ekosistemai. Kalbant apie vienetą, gabenimas išlieka vienu efektyviausių būdų gabenti prekes visame pasaulyje. Laivybai tobulėjant ir tampant mažiau teršiančia ir dar efektyvesne, tikimės, kad technologijos ir tvirtos vykdymo sistemos sumažins susidūrimų jūroje ir kitų nelaimingų atsitikimų skaičių. Susidūrimas Šiaurės jūroje ir BP Deepwater Horizon katastrofos metinės primena, kad nepaisant technologinės pažangos, mūsų vandenynas išlieka pažeidžiamas staigių aplinkos nelaimių.
Labiausiai pastebima žala buvo padaryta jūriniams paukščiams. Žuvo daugybė jūros gyvių, mažiausiai 15 tūkst. paukščių. Valyti teko ilgai ir sunkiai, darbai kainavo 460 mln. to meto Prancūzijos frankų. Įvertinti didžiulę žalą, padarytą gamtai, buvo kur kas sunkiau. Jūrai, pakrančių gamtai ir ūkiui buvo padaryta didžiulė žala. Į teismą kreipėsi rekordinis skaičius - daugiau nei 38 tūkst. - ieškovų. Tarp jų buvo ir Aliaskos valstijos administracija, pakrančių miestų ir miestelių savivaldybės, aplinkosaugos agentūros, žvejai, pakrantėse namus ar vasarnamius turintys žmonės. Buvo pradėta avarijos padarinių likvidavimo operacija. Apie pusę mazuto surinkta ir perdirbta, likęs išsisklaidė vandenyje, susigėrė į smėlį. Paplūdimiuose buvo iškasta ir į sąvartynus išvežta daugiau kaip pusę milijono tonų smėlio. Žemyninės dalies pakrantėje Krasnodaro srityje nuo tada surinkta 30 000 tonų nafta užteršto smėlio, sakė ministras, kurį cituoja naujienų agentūra TASS. Pakrantė stebima 220 km ruože. Tačiau regione girdisi skundų, kad institucijos veikia per lėtai. Užterštas smėlis, aplinkosaugininkų duomenimis, dažnai nėra tinkamai šalinamas. Yra pranešimų, kad užterštu smėliu pripildyti maišai nėra išvežami, plyšta ir viskas vėl patenka atgal į jūrą. Be kita ko, nukentėjo dėl savo smulkaus smėlio mėgstamas paplūdimys Anapos kurorte.
Pažymėtina, kad tai - ne pirma tokia „Volgoneft“ klasės tanklaivio katastrofa. 2007 m. tas pats laivas sudužo Kerčės sąsiauryje ir į jūrą pateko 1 600 tonų mazuto, kuris užteršė dešimtis kilometrų pakrantės. Tačiau naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni. Naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni. Teigiama, kad pagrindinė avarijų versija - įgulos klaidos ir per didelė laivų korpusų apkrova audrų metu. Tai šešėlinis laivynas, kuris ne veltui vadinamas šešėliniu, nes tai seni laivai, kurie jau nebenaudojami arba yra ties eksploatavimo nutraukimo riba, jų eksploatavimo laikas jau pasibaigęs...Rusija juos aktyviai perka savo naftai gabenti, nes Europos šalys ir kitos pasaulio šalys taiko sankcijų politiką ir draudžia šiems laivams įplaukti į jų uostus, neleidžia jų apdrausti, todėl jie naudojasi šešėliniu laivynu ir perka juos fiktyvioms bendrovėms.
Visgi pasaulyje didžiausias ekologines katastrofas, susijusias su naftos gavyba ir transportavimu, sukelia ne tanklaivių avarijos, o incidentai naftos gavybos platformose. Pavyzdžiui, 1979 m. šalia Meksikos krantų po tokios nelaimės nafta liejosi į jūrą beveik metus. Į aplinką pateko net 460 tūkst. tonų šio skysčio. O 2011-aisiais Meksikos įlankoje netoli JAV krantų įvykus avarijai platformoje „Deepwater Horizon“ žuvo 13 žmonių, nafta liejosi į jūrą 152 paras. Didžiulių nelaimių būna ir toli nuo jūros esančiose žemyninėse naftos verslovėse. Bene didžiausias naftos išsiliejimas į aplinką, gręžinių gaisrai vyko 1991-aisiais, Persijos įlankos karo metu.
Socialinių tinklų nuotrauka/Tanklaivis „Volgoneft-212“. Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas Ukainos nacionaliniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad šie Rusijos laivai „Volgoneft 212“ ir „Volgoneft 239“ buvo naudojami kaip tanklaiviai, tačiau iš tikrųjų tai buvo karinės klasės laivai. „Oro sąlygos, kurios tuo metu buvo jūroje, nebuvo tokios, kokiomis jie galėjo būti atviroje jūroje. (...) Čia, kaip visada, rusai pažeidė viską, ką galėjo pažeisti“, - pažymėjo jis. Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo, šiuo metu tęsiasi audrų sezonas, kuris baigsis tik 2025 m. pavasario viduryje, o tai reiškia, kad agresorių šalių institucijoms bus sunku išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, o Rusijos gelbėtojams nebus lengva ištraukti tanklaivių nuolaužas iš vandens.
Naftos išsiliejimo poveikis – dokumentinis filmas apie jūrų apsaugą
Dėl vyravusių vakarų vėjų Krymo pusiasalis pradėjo nebegali būti paveiktas. Tačiau ir čia pietinėje pakrantėje pastebėta naftos dėmių. Tai leis panaudoti daugiau vyriausybės išteklių, technikos ir lėšų likviduojant nelaimės padarinius, ketvirtadienį sakė nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas. Gruodžio 15 d. per audrą Kerčės sąsiauryje tarp Rusijos žemyninės dalies ir Maskvos aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio incidentus patyrė du tanklaiviai. Vienas tanklaivių lūžo. Rusijos institucijų vertinimu, į jūrą išsiliejo apie 3 000 tonų naftos. Žemyninės dalies pakrantėje Krasnodaro srityje nuo tada surinkta 30 000 tonų nafta užteršto smėlio, sakė ministras, kurį cituoja naujienų agentūra TASS. Pakrantė stebima 220 km ruože. A. Kurenkovas sakė, kad dirba 10 000 žmonių. Tačiau regione girdisi skundų, kad institucijos veikia per lėtai.
tags: #tanklaiviu #per #avarijas #issilieja #nafta