Nors KASKO draudimo išmokos ir nesąžiningų automobilių pardavėjų atvejai skiriasi, teismų praktika rodo tendenciją ginti nukentėjusiųjų interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje pirkėja siekė atgauti automobilio remonto išlaidas iš nesąžiningo pardavėjo. Kitoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškinosi draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį išmokėtos KASKO draudimo sumos, kai draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos.
Nesėkmingas automobilio pirkinys ir teismo sprendimas
Vilnietė Jolanta kreipėsi į teismą dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytos automobilio „Nissan Juke“ pirkimo-pardavimo sutarties. Moteris teigė, kad pardavėja jai nepateikė informacijos apie esminius automobilio trūkumus, nors skelbime ir pardavimo metu nurodė, kad automobilis yra tvarkingas. Apžiūros metu buvo pastebėta nulaužta vairuotojo durelių rankenėlė. Nors telefonu buvo informuota apie galimą sankabos defektą, jai buvo patikinta, kad ji tarnaus dar metus ar du. Praėjus 9 dienoms po automobilio įsigijimo, Jolanta pastebėjo didelį kiekį išmetamųjų dūmų. Autoservisas nustatė variklio purkštukų defektą, sankabos defektą, generatoriaus sankabinio guolio defektą. Taip pat paaiškėjo, kad variklio pagalvė nebuvo priveržta visais trim varžtais ir suplyšo dėl šios priežasties. Autoservisas taip pat nustatė, kad variklis buvo pakeistas, nes ant jo gaubto buvo užrašas „Džiukas“.
Nukentėjusioji informavo pardavėją apie nustatytus defektus. Ji teigė, kad keitė visas purkštukų elektrines dalis, nes jos neremontuojamos. Šie darbai kainavo 1270 eurų. Paaiškėjo, kad plovykla neįsipareigojo atlyginti už sulaužytą rankenėlę, todėl šį remontą pirkėja atliko pati. Automobilio defektams ištaisyti ieškovė išleido 1657 eurus, kuriuos kartu su bylinėjimosi išlaidomis prašė priteisti iš atsakovės.
Pardavėjos pozicija ir teismo argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad automobilis yra 2012 metų gamybos ir naudotas, todėl ieškovė turėjo įvertinti, kad perka jį iš neprofesionalaus pardavėjo ir prisiėmė riziką. Pardavėja teigė, kad automobilį įsigijo 2016 m. už 7900 eurų ir jai buvo žinoma, kad 2015 m. automobilis pateko į eismo įvykį Prancūzijoje. Ji pažymėjo, kad pardavimo dieną automobilio rinkos kaina buvo 6920 eurų, o ieškovei jis buvo parduotas už 4500 eurų, t. y. 2420 eurų pigiau. Pardavėja teigė, kad ieškovei buvo pasiūlyta nugabenti automobilį patikrai, tačiau ji tokio poreikio nematė. Ji taip pat nurodė, kad nepriklausomas ekspertas įvertino, jog durų rankenėlės yra šio tipo automobilių silpnoji vieta, todėl kompensuoti žalos nesutinka, nes automobilio kaina ir taip buvo ženkliai sumažinta. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta laikantis visų reikalavimų ir galiojanti iki 2022 m. sausio 25 d. Atsakovės teigimu, nėra įrodyta, kad gedimai egzistavo automobilio perdavimo metu ir buvo sąmoningai nuslėpti.
Liudytojas, vieno serviso vadovas, patvirtino, kad automobilis buvo atvežtas į servisą, atlikta diagnostika. Nustatyta, kad nedirba cilindras dėl sugedusių visų keturių purkštukų. Jis teigė, kad su tokiais rodikliais automobilis nepraeitų techninės apžiūros, nes jis techniškai netvarkingas ir dūmija. Taip pat nustatyta suplyšusi variklio pagalvė, nes ji nebuvo prisukta. Pastebėta, kad variklis buvo pakeistas, nes buvo su užrašu „džiukas“, o tai reiškia, kad jis buvo pakeistas. Tokiu žymėjimu paprastai žymimos senos detalės laužynuose. Vėliau buvo keičiama sankaba ir sankabinis guolis. Liudytojas patvirtino, kad visi keturi purkštukai iš karto negalėjo sugesti ir be oro paėmimo žarnos eksploatuoti automobilio negalima.
Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 1657 eurus žalos atlyginimo bei 1037 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
KASKO išmokos ir draudimo įmokų mokėjimo klausimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį draudiko išmokėtos sumos, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos. 2021 m. birželio 14 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d. Draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., tačiau įmoka sumokėta tik 2021 m. liepos 2 d. Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Draudikas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 EUR draudimo išmoką. 2022 m. rugsėjo 22 d. draudikas kreipėsi į draudėją dėl 60 proc. draudimo išmokos atlyginimo, nurodydamas, kad draudėjas praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminus.
Pirmosios instancijos teismas atmetė draudiko ieškinį, nurodydamas, kad tiek draudikas, tiek draudėjas nevisiškai tinkamai laikėsi bendradarbiavimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą ir priteisė draudikui iš draudėjo 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 2191,61 EUR, atsižvelgdamas į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Kasacinės instancijos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą. LAT akcentavo, kad, nustatant grąžinamos sumos dydį, gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos reikšmingos aplinkybės. LAT sutiko su apeliacinės instancijos vertinimu, jog 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas.
Drausk automobilį KASKO arba PRIVALOMUOJU draudimu – laimėk 2 BMW X6
Advokatė Renata Jankutė-Timofejenko pastebi, kad esminė LAT formuojamos praktikos mintis yra aiški: paaiškėjus, kad draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti visą draudiko išmokėtą išmoką arba jos dalį, o dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į individualias aplinkybes.