Baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla yra du pagrindiniai būdai, kaip Lietuvoje baudžiama už įstatyme numatytus nusikaltimus arba baudžiamąsias veikas. Nors abu šie procesai yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų.
Baudžiamasis įsakymas yra paprastinės procedūros teismo sprendimas, kuriuo asmuo baudžiamas už nusikaltimą be visapusiško teismo proceso. Baudžiamoji byla yra išsamus teismo procesas, kuriame nagrinėjama asmenų kaltė dėl įtariamo nusikaltimo. Baudžiamojo įsakymo procedūra yra kur kas paprastesnė ir greitesnė nei baudžiamosios bylos. Ši procedūra dažniausiai pradedama, kai policijos pareigūnas nustato, kad asmuo padarė mažesnę baudžiamąją veiką. Baudžiamosios bylos procedūra yra daug sudėtingesnė. Baudžiamojo įsakymo metu priimtas sprendimas paprastai yra bauda arba administracinė sankcija. Nors baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla abu yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų, susijusių su procedūra, sprendimo pasekmėmis ir apeliavimo galimybėmis.
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Proceso pradžia ir prokuroro pareiškimas
Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokuroras surašo ne kaltinamąjį aktą, o pareiškimą, kurį kartu su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoda teismui pagal teismingumą. Apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu informuojamas nukentėjusysis, kuris šį prokuroro sprendimą gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo pritarimas ar nepritarimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nereikalingas, bet siekiant proceso efektyvumo ir ekonomiškumo paprastai siekiama jį gauti.
Prokuroro pareiškime pateikiami kaltinamojo asmens duomenys, trumpai aprašomos jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodomi atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nustatantys baudžiamieji įstatymai, išvardijami duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodoma siūloma bausmės rūšis ir dydis bei išdėstoma dėl to išsakyta kaltinamojo nuomonė. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu teismo neįpareigoja.
Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teismo vaidmuo ir sprendimo priėmimas
Byla perduodama nagrinėti teisme, jei jis nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjant teisme. Teismas turi nutraukti baudžiamąjį procesą, jei nustato aplinkybes, dėl kurių procesas negalimas.
Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas turi priimti vieną tokių sprendimų - arba surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, arba perduoti bylą nagrinėti teisme tuo atveju, kai bylos aplinkybės nepakankamai aiškios ir abejones įmanoma pašalinti tik nagrinėjant bylą teisme (tokiu atveju bylos nagrinėjimas turi būti surengtas praėjus ne mažiau kaip 3 (trims), bet ne daugiau kaip 10 (dešimčiai) dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuorašo įteikimo kaltinamajam), arba nutraukti baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai teisėjas nustato, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas.
Teisėjo surašytas baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam.
Baudžiamojo įsakymo turinys ir pasekmės
Baudžiamajame įsakyme privalo būti sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu, nurodyta skiriamos bausmės rūšis, dydis, taip pat sprendimai dėl turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, draudimo naudotis specialia teise, kardomosios priemonės, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo.
Teismo priimtas baudžiamasis įsakymas turi būti įteikiamas kaltinamajam tiesiogiai ir pasirašytinai arba kitu baudžiamojo proceso normų nustatytu būdu.
Kaltinamasis gali išreikšti savo nesutikimą dėl paskirtos bausmės, kuri gali būti mažesnė arba didesnė už tą, kurios siekė prokuroras. Tuomet baudžiamasis įsakymas neįsigalioja ir turi būti rengiamas bylos nagrinėjimas teisme, kuris iš esmės vyksta pagal proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą, kuriuo pageidauja surengti bylos nagrinėjimo teismo posėdį teisme. Jei ši procedūra kaltinamojo įvykdoma, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios, o jei kaltinamasis jos nepasirenka - baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, bylos nagrinėjimą privalo surengti ne vėliau kaip po 10 (dešimt) dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Priėmęs nutartį dėl baudžiamojo proceso nutraukimo teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui.
tags: #teismo #baudziamasis #isakymas #baudos