Bankroto procesas yra sudėtingas ir daugialypis teisinių bei ekonominių veiksmų kompleksas, kurio pagrindinis tikslas - apsaugoti kreditorių interesus, patenkinant jų finansinius reikalavimus. Tačiau šio proceso metu gali kilti įvairių situacijų, kai pažeidžiamos ne tik įmonės, bet ir fizinių asmenų teisės. Viena iš tokių situacijų gali būti teismo skirtos baudos panaikinimas bankroto byloje.
Visų pirma, svarbu suprasti, kad bankroto bylos iškėlimo tvarka ir pagrindai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK). Nors JANĮ nenumato išsamios bankroto bylos iškėlimo tvarkos, vadovaujamasi CPK nustatytomis taisyklėmis. Paprastai bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas gali nuspręsti nagrinėti jį teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Bankroto bylos iškėlimo pasekmės ir su tuo susijusios sankcijos
Nutartis iškelti bankroto bylą turi reikšmingų pasekmių įmonei ir jos vadovams. Viena iš tokių pasekmių yra ta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nutartimi gali būti nutraukiamas įmonės veikimas. Be to, teismas gali skirti baudą už pareigos nevykdymą. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi skyrė bankrutuojančios UAB „XO Invest“ buvusiam vadovui A. Ž. 10 Eur baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki pareigos įvykdymo, dėl to, kad jis nepateikė teismo įpareigojimų.
Tačiau svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių taikymą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Šiuo atveju, buvęs bankrutuojančios UAB „XO Ivest“ vadovas A. Ž. atskirajame skunde prašė panaikinti jam skirtą baudą, teigdamas, kad negali įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti dokumentus, nes jų neturi, ir kad įmonė jo vadovavimo laikotarpiu veiklos nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. Ž. nurodomos priežastys dėl negalėjimo pateikti juridinio asmens dokumentų nemokumo administratorei nėra objektyvaus pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino jam paskirtos baudos. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į A. Ž. motyvus, sumažino paskirtą baudą iki 5 Eur už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kita vertus, nagrinėjant bylas, susijusias su bankroto administravimo išlaidų atlyginimu, svarbu nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius, prisiimdamas administruoti įmonę, prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau pagal ĮBĮ 10 straipsnį, administratorius gali kreiptis tik dėl savo lėšomis apmokėtų teismo bei administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo, o ne dėl negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) formos.
Teisminio proceso stadijos ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas
Bankroto bylos nagrinėjimo esmės stadijoje vienas iš pagrindinių uždavinių yra tiksliai apibrėžti nemokios įmonės kreditorių ratą. Kreditoriniai reikalavimai gali būti pareiškiami visiems įmonės kreditoriams, nepaisant sutarties įvykdymo datos. Teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus teismo paskirtam administratoriui.
Tvirtinti kreditorinius reikalavimus yra teismo prerogatyva. Spręsdamas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, teismas turi būti aktyvus ir imtis iniciatyvos renkant įrodymus. Sprendžiant skolos buvimo ar nebuvimo faktą, turi būti vertinami ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus turimi buhalterinės apskaitos dokumentai. Tik teismui nutartimi patvirtinus kreditoriaus reikalavimą, jis įgyja procesines teises.
Pirmosios eilės kreditoriais pripažįstami darbuotojai ir kiti asmenys, kurių reikalavimai susiję su darbo santykiais ar produkcijos pardavimu, siekiant užtikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį. Kiti reikalavimai tenkinami antra eilė.
Jei teismas priima nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą, ši stadija pasibaigia. Tačiau, jei nutartis yra apskųsta ir ją panaikina apeliacinės instancijos teismas, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Svarbu suprasti, kad bankroto procesas yra skirtas apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių interesus. Kreditoriai, manydami, kad bankroto procesas vyksta netinkamai, gali naudotis įstatymų numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, teikti pasiūlymus, kreiptis į kreditorių susirinkimą ar skųsti teismo sprendimus.
Pateikiame trumpą informacinę lentelę apie galimus bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir pasekmes:
| Pagrindas bankroto bylai kelti | Pasekmės | Papildomos pastabos |
|---|---|---|
| Įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais | Draudžiama vykdyti finansines prievoles, gali būti nutraukta įmonės veikla | Viešas paskelbimas apie nemokumą |
| Nepateikimas teismo įpareigojimų | Gali būti skiriama bauda | Baudos dydis priklauso nuo pareigos nevykdymo trukmės |
| Nepakankamas turto kiekis teismo ir administravimo išlaidoms padengti | Atsisakymas kelti bankroto bylą (galimas supaprastintas procesas) | Siekiama užtikrinti administratoriaus teisę į tinkamą atlygį |
Apibendrinant, prašymas panaikinti baudą bankroto byloje yra įmanomas, jei yra pakankamai svarbios ir objektyvios priežastys, dėl kurių nebuvo įvykdyti teismo įpareigojimai. Tačiau teismas visada vertina situaciją individualiai, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas.
tags: #tenkintas #prasymas #panaikinti #bauda #bankroto #byloje