Lietuvos Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kurios suteikia galimybę asmenims, turintiems leidimą naudoti ilgalavamzdžius ginklus, įsigyti ir naudoti priedėlį - duslintuvą. Šie pakeitimai, įsigaliosiantys 2025 m. liepos 1 d., žymi reikšmingą pokytį ginklų kontrolės srityje ir atveria naujas galimybes medžiotojams, šauliams ir kariams.
Istorinė Perspektiva: Duslintuvai Kaip A Kategorijos Ginklų Priedėliai
Iki šiol galiojusiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme duslintuvai buvo priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams ir šaudmenims. Tai reiškė, kad juos galėjo įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, tokie kaip valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, juridiniai asmenys, užsiimantys ginklų gamyba, taisymu ar tyrimais, taip pat Lietuvos bankas ir kiti įstatyme nustatyti subjektai. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. teisę įsigyti ir laikyti duslintuvus taip pat įgijo šaulio tarnybai skirti asmenys.
Naujos Galimybės: Duslintuvai Medžiotojams, Kariams ir Šauliams
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad sprendimas leisti plačiau naudoti duslintuvus yra ypač svarbus dabartinėje geopolitinėje situacijoje, suteikiant galimybę šauliams ir kitiems asmenims, galintiems panaudoti šiuos priedėlius esant reikalui. Jis taip pat akcentavo, kad duslintuvai mažina šaudymo triukšmą, sprendžiant problemas tarp bendruomenių ir sportuojančiųjų, ypač šaudyklose, esančiose arti gyvenamųjų vietovių.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, remdamasis savo patirtimi kaip buvęs kariškis, kurio klausa yra pažeista, tvirtino, kad duslintuvai apsaugo klausą ne tik medžiotojams ir sportininkams, bet ir kariams bei šauliams. Jis neabejojo, kad tai nedarys žalos.
Teisinis Pagrindas Naujoms Taisyklėms
Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad naktinius taikiklius ir duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys leidimą laikyti ir (ar) leidimą nešiotis šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai, medžioklei ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms pritarė 98 Seimo nariai, prieš balsavo 3, o susilaikė 15.
Įsigaliojimas ir Papildomi Pakeitimai
Pakeitimai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Šie pakeitimai vertinami kaip vieni iš reikšmingiausių per pastaruosius metus, nes jie išplečia medžiotojų teises, sudaro sąlygas naudotis šiuolaikiniu medžioklės inventoriumi ir supaprastina ginklų apyvartos taisykles. Be minėtų pakeitimų, įstatyme taip pat reglamentuojamos importo, eksporto, transportavimo ir prekybos sąlygos A kategorijos ginklams, reikalaujant policijos išduotos licencijos arba rašytinio sutikimo. Taip pat aiškesnė tvarka nustatyta ginklų paveldėjimo atveju, leidžiant per 30 kalendorinių dienų realizuoti ginklą per teisę turinčius subjektus, jei paveldėtojas nenori ar negali gauti leidimo. Fiziniai ir juridiniai asmenys iš ES galės teisėtai prekiauti B, C ir D kategorijų ginklais, jų priedėliais bei šaudmenimis, jei turės atitinkamą licenciją ar sutikimą, tačiau A kategorijos ginklų mainai išlieka draudžiami. Naujos taisyklės taip pat apibrėžia ginklų įvežimo, išvežimo ar tranzito tvarką, numatant atvejus, kai leidimas nėra būtinas ir kai reikia papildomų sutikimų, ypač A kategorijos ginklams.
Duslintuvai Automobiliuose: Teisiniai Aspektai Lietuvoje
Nors Seimo sprendimas liečia ginklų priedėlius, svarbu nepamiršti ir transporto priemonių duslintuvų. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai transporto priemonių keliamam triukšmui. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 415 straipsnį, už transporto priemonės naudojimą, kurios keliamas triukšmas viršija nustatytas normas, numatyta administracinė atsakomybė. Techninės apžiūros metu tikrinamas išmetimo sistemos atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams, įskaitant triukšmo lygį. Jei automobilio keliamas triukšmas viršija normas, techninė apžiūra nebus atlikta.
Vairuotojai, kurie ryžtasi važinėti be duslintuvo ar su modifikuota išmetimo sistema, dažnai tai daro dėl noro padidinti variklio galią, suteikti automobiliui sportiškumo ar išsiskirti iš minios. Tačiau tokie veiksmai gali sukelti triukšmo taršą ir pažeisti teisės aktus. Alternatyvos, tokios kaip sportinės išmetimo sistemos su homologacija ar elektroniniai garso generatoriai, leidžia pagerinti automobilio garsą nepažeidžiant įstatymų.
Išvados
Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliosiantys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai leis teisėtai naudoti duslintuvus medžiotojams, kariams ir šauliams, prisidedant prie saugumo ir praktinių įgūdžių tobulinimo. Tuo tarpu transporto priemonių srityje išlieka griežti triukšmo kontrolės reikalavimai, skatinantys naudoti tik sertifikuotas ir homologuotas išmetimo sistemas.
tags: #tiesioginis #duslintuvas #ar #legalu