Japonų gamintojas „Toyota“ giriasi, kad Europoje, A segmente, jiems neblogai sekasi.
Pernai jiems teko 6,6 proc. A segmento rinkos dalies ir pavyko parduoti daugiau nei 80 tūkst. „Aygo“ modelių.
Populiarumą jie aiškina paprastai: ryškus dizainas, nedideli taršos rodikliai ir gera įranga.
Galima pridurti, kad kone kasmet bendrovė išleisdavo kokių nors specialiųjų modelio versijų.
Toyota Aygo (AB10), gamintas nuo 2005 iki 2014 metų, yra pirmosios kartos kompaktiškas miesto automobilis, sukurtas ekonomiškoms kasdienėms kelionėms.
Bendradarbiaujant su „Peugeot“ ir „Citroën“, „Aygo“ buvo sukurta kaip alternatyva didesniems modeliams, pritaikyta miesto eismui ir lengvai manevruojama siaurose vietose.
Dizaino įkvėpimas iš Japonijos
Davidas Terai, vyriausiasis „Toyota Motor Corporation“ inžinierius, kūręs atnaujintą „Aygo“, atskleidė, kad kurdami automobilio dizainą „Toyotos“ specialistai įkvėpimo žvalgėsi japonų popkultūroje.
Pavyzdžiui, automobilio priekyje esantis savotiškas „X“ ženklas atsirado įdėmiau pasižiūrėjus į japoniškų komiksų - mangos - veikėjus, ypač vieną herojų, pavadintą „Astro Boy“.
Tai lėmė, kad atnaujintas modelis turi kitokių formų priekinį ir galinį buferius.
Japonai lygina paprastai: ankstesniame modelyje žymusis „X“ buvo dvimatis, o naujajame - jau trimatis.
„Toyota“ atstovai pabrėžia, kad iš toli naują „Aygo“ atpažinti galima iš jo LED žibintų tiek priekyje, tiek gale.
Be to, spalvų gamą papildė ypač ryški mėlyna („Rich Blue“) bei bijūno („Magenta Splash“) spalvos.
Atnaujintas interjeras ir technologijos
Naujovių yra ir automobilio salone: kitoks prietaisų skydelis, išorės spalvą atitinkanti apdaila ant durų, prie ventiliacijos angų, naujos medžiagos sėdynėms, juoda blizgi centrinės konsolės apdaila ir pan.
Prietaisų skydelyje - „Pioneer“ multimedijos sistema, leidžianti automobilį sujungti su išmaniuoju telefonu ir, pavyzdžiui, naudotis „Apple Car Play“ arba „Android Auto“, taip pat - diktuoti komandas balsu.
Kai kurie savininkai pastebi, kad interjeras minimalistinio stiliaus, tačiau jame yra visko, ko reikia kasdieniam vairavimui, pavyzdžiui, lietimui jautrus monitorius ir galinio vaizdo kamera.
Tačiau kiti atsiliepimai mini, kad interjeras nemalonus, taupyta ant medžiagų, kai kurie valdymo elementai nepatogūs, o mygtukai, kaip antai „Bluetooth“ valdymo, yra neįprastoje ir nepatogioje vietoje.
Vienas iš pastebėtų trūkumų - tai priekinių žibintų lempučių keitimas, kuris reikalauja daug pastangų ir mažų rankų.
Taip pat minimas vienas valytuvas, o prietaisų skydelio ciferblatai apibūdinami kaip labai paprasti ir pigūs.
Originalūs salono pečiuko valdymo elementai, nors ir originalūs, yra nepatogūs naudojimui.
Variklis ir eksploatacinės sąnaudos
Variklių gama, deja, skurdoka.
Automobilis turi 1 l darbinio tūrio benzininį 3 cilindrų variklį.
Pastarasis patobulintas, tad, lyginant su senąja karta, gavo papildomos galios - vietoje 51 kW, dabar variklio galia siekia 53 kW.
Tiesa, D.Terai prisipažino, kad šį bei tą teko paaukoti.
Buvo norima, kad automobilis gerai važiuotų žemais sūkiais, tad maksimalų sukimo momentą teko sumažinti 2 Nm - nuo 95 Nm iki 93 Nm.
Iki 100 km/val. automobilis pagreitina per 13,8 sek., o maksimalus išvystomas greitis - 160 km/val.
Gamintojas tikina, kad nediduko motoro sąnaudos - 3,8 l 100 km.
Tokios sąnaudos yra viena priežasčių, kodėl „Aygo“ turi vienintelį įmanomą variklį, o gamintojas nė neplanuoja hibridinės jo versijos.
Taavet Mill, „Toyota“ automobilių importuotojo į Baltijos šalis „Toyota Baltic AS“ produktų specialistas, aiškina: „Viena vertus, degalų sąnaudos ir taip nedidelės, todėl, tarkime, dyzelinis variklis ar hibridinė jėgainė labai sutaupyti nepadėtų.
Šiuolaikiniai mažlitražiai varikliai veikia tikrai efektyviai.
Antra vertus, pavyzdžiui, hibridinė jėgainė pabrangintų automobilį, kurio pirkėjų segmentas itin jautriai reaguoja į kainos augimą.“
Tačiau kai kurie vartotojai pastebi, kad 1.0 litro benzininis variklis su 3 cilindrais dirba gana garsiai ir netolygiai, o prie sankryžos atrodo, kad automobilis bando užgesti.
Nors variklis ir eiklus, paspaudus akceleratorių jis iškart šokteli, tačiau vėliau greitėjimas tampa vangus.
Kai kurie savininkai mini 1.4 dyzelinį variklį, kuris traukia vos vos ir norėtųsi geresnės garso izoliacijos.
Nepaisant to, automobilis laikomas patikimu ir nereikalaujančiu didelių investicijų.
Viena iš savininkių teigia, kad jos dukra 2 metus vairavo „Aygo“ ir per tą laikotarpį nebuvo jokio rimto remonto, tik starteris, važiuoklė ir vožtuvai.
Kitas savininkas mini, kad automobilis su 90 000 km rida dabar jau virš 200 000 km, ir per 5 metus niekas nesugedo.
Žiemą automobilis labai greitai pašyla - per 5 minutes arba 3 km.
Vairuojant 100 km/h girdisi vėjas, todėl garso izoliacija galėtų būti geresnė.
Taip pat minimas variklio gaudimas greičio ruože tarp 105-110 km/h, kuris neturi įtakos automobilio eksploatacijai.
Dėl automobilio ekonominės klasės, taupoma visur, kur įmanoma.
Pavarų dėžės: mechaninė ar robotizuota?
Nedidelis motoras komplektuojamas su dviem skirtingomis pavarų dėžėmis: 5 laipsnių mechanine ir robotizuota automatine.
Vartotojai, išbandę robotizuotą automatinę pavarų dėžę „X-shift“, pastebi, kad ji gali būti per lėta, grubi ir triukšminga, ypač norint judėti greičiau ir staigiau.
Mudu su kolega pirmiausia bandome ją kaip reikiant pakankinti.
„Toyota“ inžinieriai tikina, kad pavarų dėžę patobulino.
Dabar ji greitesnė, o prabangiausiai įrengtame „Aygo“ netgi galima pavaras keisti svirtelėmis prie vairo.
Kaip bebūtų, labiausiai trūksta pavarų dėžės reakcijos, kai spaudžiamas akceleratoriaus pedalas.
Jį nuspaudus ilgą laiką tiesiog nevyksta nieko, o tuomet automobilis šoka į priekį.
Dar prasčiau jaučiamės važiuodami atbulomis: čia, kai reikia įsisprausti į nedidelę erdvę, tas šoktelėjimas atgal gali ir ne juokais išgąsdinti.
Susižvalgę su kolega nusprendžiame, kad robotizuotos pavarų dėžės nepasiilgome.
Tačiau kalbėdamiesi su ženklo atstovais sutinkame, kad tokia pavarų dėžė tikrai tiks važinėjantiems ramiau ir norintiems iš 1 l darbinio tūrio variklio išspausti „paskutinių sulčių“.
Beje, nervingumas ir lėta pavarų dėžės reakcija į akceleratoriaus paspaudimus priverčia, bent pradžioje, važiuoti neefektyviai.
Miesto sąlygomis, šokdami į priekį, tai pristabdydami, sugebame pasiekti 8 l 100 km degalų sąnaudas.
Išvažiavus į greitkelį šis skaičius ima mažėti ir pasiekia 6 l 100 km.
Greičiausiai, važiuojant ilgiau, vidutines degalų sąnaudas pavyktų sumažinti dar labiau, tačiau robotizuotą pavarų dėžę turintis „Aygo“ neprilygsta turinčiam mechaninę - su juo pasiekėme 4,3 l 100 km benzino sąnaudas.
Vienas savininkas mini, kad mechaninės pavarų dėžės svirtis yra ilga, o tikslumas, tokios klasės automobiliui, yra normalus.
„Toyota Aygo 1.0 mpi 68 AG“ automatinė pavarų dėžė (2011 m.) bandomasis važiavimas ir įsibėgėjimas 0–100 km/h | 4 tūkst. km #192
„Tikras miestietis“
Atnaujinto modelio bandymus „Toyota“ surengė Danijoje, Kopenhagoje.
Tokį pasirinkimą jie paaiškino paprastai: Kopenhagoje dėl ankštų erdvių ir gausybės dviratininkų išsitekti dideliems automobiliams labai sunku, be to, vengiant milžiniškų mokesčių, stengiamasi pirkti mažesnius, pigesnius automobilius.
Galbūt tai yra priežastis, kodėl Kopenhagos gatvėse pamėginę suskaičiuoti pamatytus „Aygo“, netrukus pametėme skaičių.
Pirmiausia sėdome į ryškios, rėkte rėkiančios „pasižiūrėkite į mane“, „Magenta Splash“ spalvos automobilį, turintį mechaninę pavarų dėžę.
Nors iš lauko „Aygo“ atrodo ganėtinai nedidelis automobilis, įsitaisyti čia nėra sudėtinga.
Priekines sėdynes atsistūmus iki galo, erdvės atsiranda tiek pat, kaip „premium“ segmento visureigyje (tiesa, sėdintys gale kojų nebeturi kur dėti).
Elgiantis kukliau, į „Aygo“ lengvai telpa du suaugusieji ir vienas du vaikai.
Tiesa, viena problema iškyla dar nespėjus pajudėti.
Įsitaisius patogiai prie vairo, atsistūmus sėdynę tiek, kiek norisi, ir susireguliavus vairą taip, kad nevargtų rankos, pasiekti valdiklių, skirtų šoninių veidrodėlių reguliavimui, beveik neįmanoma.
Norint patogiai juos susireguliuoti, tenka lenktis į priekį, o atsilošus atgal - vėl nieko nematyti.
Su tokiu pat nepatogumu susiduria ne tik vienas, bet ir kiti bandyme dalyvaujantys kolegos.
Tačiau tai vienintelis rūpestis, dėl kurio akimirką susimąstome.
Lito variklis klusniai murkia, pavarų dėžė sklandžiai veikia, prireikus - galios pagreitėjimui užtenka, nors „Aygo“ toli gražu ne sportinis automobilis.
Žinoma, justi, kad, pavyzdžiui, automobilio duryse ne tiek daug garsą izoliuojančios medžiagos, stinga prabangesnių medžiagų čiupinėjant apdailos detales, visgi savotiškas asketizmas automobilį padaro lengvesnį ir, svarbiausia, pigesnį.
Galima sakyti, kad automobilis yra pakankamai talpus, kad jame susėstų 4 žmonės ir dar tilptų keletas nedidelių ar vienas didelis lagaminas.
Miesto sąlygomis tai superinis variantas: parkuotis paprasta, o prie sankryžos galima netgi palengtyniauti su didesniais automobiliais.
Automobilis laikosi kelyje puikiai, važiuoja stabiliai ir patikimai, per kelio nelygumus nesokineja.
Vairas kiek nejautrus ir „sunkus“, kas gali nepatikti moterims, tačiau patiks važiuojant užmiestyje.
Automobilis nedidelis, todėl lengvai pasiekiami visi mygtukai ir reguliatoriai.
Taip pat minimas automobilio dizainas, nors ir pabandytas padaryti išraiškingas, tačiau šiuolaikinėse gatvėse jis paskęsta ir neturi kažkokio ypatingo žavesio.
Kai kurie savininkai pastebi, kad bagažinė labai maža, o atsidaro tik galinis stiklas, todėl bagažinės slenkstis labai aukštas, o anga į skyrių labai siaura.
Visgi, nepaisant kai kurių trūkumų, „Toyota Aygo“ yra paprastas, patikimas miesto automobilis, tinkantis kasdienėms kelionėms.
Kainos ir komplektacijos
Lietuvoje visiškai naujas standartinę įrangą turintis „Aygo“ kainuos apie 10 990 eurų (brangiausia versija atsieis 15 920 eurų).
„Toyota“ sukūrė keturis skirtingus automobilio įrangos lygius.
„X“ raide pažymėtas turintis standartinę įrangą, „x-play“ - kiek turtingesnis, didesnio skersmens ratlankiais, kėbulo spalva dažytais veidrodėliais, „x-cite“ žymimas modelis su daugiau technologijų, pavyzdžiui, galinio vaizdo kamera, ir „x-clusiv“ - įrengtas prabangiausiai.
Be to, tarp ypatingų versijų - mėlynų akcentų turinti „x-grade“ versija.
Beje, „Aygo“ siūlomas dviejų tipų: įprastas ir „Eco“.
Pastarojo pavarų dėžės paskutinės pavaros „ilgesnės“, automobilis turi „Start & Stop“ funkciją, geriau riedančias padangas.
„Volkswagen Up!“ yra vienas iš konkurentų šiam modeliui.
„Toyota Aygo“ (2005 - 2014) yra puikus pasirinkimas vairuotojams, ieškantiems mažo, ekonomiško ir patikimo miesto automobilio.
Jo privalumai - kompaktiškumas, žemos eksploatacijos sąnaudos ir patikimumas - daro jį puikiu pasirinkimu kasdienėms miesto kelionėms.
Pirkdami naudotą automobilį - būtinai patikrinkite jo istoriją!
| Įrangos lygis | Kaina (eurais) |
|---|---|
| X (standartinė) | ~10 990 |
| X-play | Aukštesnė nei X |
| X-cite (su galinio vaizdo kamera) | Aukštesnė nei X-play |
| X-clusiv (prabangiausias) | ~15 920 |
Tikslai ir ateities vizija
„Toyota“ užkariauti pasaulio su nediduku automobiliu nesirengia.
Bendrovė prisipažįsta, kad norėtų Europoje A segmente būti tarp penkių, parduodančių daugiausia.
Tad per šiuos metus, viliamasi, pavyks parduoti maždaug 85 tūkst. naujų „Aygo“ bei rinkoje užimti maždaug 6,7 proc. dalies.
tags: #toyota #aygo #2006 #atsiliepimai