Toyota gamybos sistema (TPS, Toyota Production System) yra vientisa socialinė-techninė sistema, sukurta Toyota, apimanti jos valdymo filosofiją ir praktiką. Tai valdymo sistema, kuri organizuoja automobilių gamintojo gamybą ir logistiką, įskaitant bendravimą su tiekėjais ir klientais. Ši sistema yra svarbus platesnio, bendrinio „lean manufacturing“ (liesos gamybos) modelio pirmtakas. Iš pradžių vadinta „Just-in-time production“ (gamyba „pataikiu laiku“), ji grindžiama Toyota įkūrėjo Sakichi Toyodos, jo sūnaus Kiichiro Toyodos ir inžinieriaus Taiichi Ohno sukurtais principais.
Lean sistema yra procesų valdymo pasauliniame lygyje („World Class”) metodinis pagrindas. Metodika gimė Japonijoje po II pasaulinio karo ir pradžioje buvo žinoma, kaip Toyotos gamybos sistema (TPS, Toyota Production System). Terminas „Lean” (lieknas) atsirado JAV maždaug apie 1990 metus, kai jį pirmą kartą panaudojo J. Womack ir D. Jones. Lean sistema didele dalimi prisidėjo prie Japonijos ekonominio suklestėjimo.
Taiichi Ohno faktiškai sukūrė Toyota kompanijos „pačiu laiku“ gamybos sistemą, šiandien žinomą, kaip Toyota gamybos sistema arba Lean Manufacturing, o knyga „Toyota gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos“ yra realus tos sistemos aprašymas. Knygoje nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti; dabar ją kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
Toyota Service Management (TSM) - tai visos Europos programa, pagal kurią Toyota teikia apdovanojimus atstovybėms, puikiai įgyvendinusioms Toyota gamybos sistemos principus, vykdant efektyvius darbo, valdymo ir klientų aptarnavimo procesus. Pripažinimo sąlyga - nuoseklus Toyota Kaizen vertybių įgyvendinimas, padedantis išlaikyti aukštus Toyota standartus.
Pagrindiniai Toyota gamybos sistemos tikslai ir principai
Pagrindiniai TPS tikslai yra pašalinti per didelę apkrovą (muri) ir nenuoseklumą (mura), bei eliminuoti švaistymą (muda). Didžiausias poveikis vertės tiekimui pasiekiamas kuriant procesą, gebantį sklandžiai tiekti reikiamus rezultatus; kuriant procesą be „mura“ (nenuoseklumo). Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad procesas būtų pakankamai lankstus be streso ar „muri“ (per didelės apkrovos), nes tai sukuria „muda“ (švaistymą). Galiausiai, taktiniai švaistymo mažinimo arba muda eliminavimo patobulinimai yra labai vertingi.
„Jei nė vienas iš mūsų neturės drąsos ir ryžto sugriauti įsigalėjusius įsitikinimus, įskaitant ir asmeninius, atsiliksime ir neturėsime ateities.“ - sakė buvęs „Toyota“ vadovas Hiroshi Okuda.
The Toyota Production System has long been recognised as a way to eliminate waste and achieve high efficiency. However, its essence is to make work easier and less burdensome for workers, with a focus on creating meaningful work.
Viena iš pagrindinių Toyota sistemos fundamentalių nuostatų yra „gaminti tai, ko reikia, tiek, kiek reikia, tada, kai to reikia“, tačiau yra ir kita dalis - „mažesnėmis sąnaudomis“.
Ši knyga nėra „diegimo vadovėlis“, tai labiau Toyotos Gamybos Sistemos filosofijos pristatymas. Joje aptariama ir Toyotos vystymosi istorija, ir TGS įrankių atsiradimas, su paaiškinimais kodėl būtent tokie patobulinimai buvo daromi. Knygoje daug dėmesio skiriama darbuotojų įtraukimui į tobulinimo procesą, ir akcentuojamas įmonės įsipareigojimas darbuotojas - „niekas nebus atleistas dėl išaugusio gamybinio efektyvumo“. Neįmanoma užtikrinti darbuotojų įsitraukimo neužtikrinus „darbo vietos saugumo“.
Dauguma žmonių tenkinasi švaistymo, kurį visi pripažįsta kaip švaistymą, pašalinimu. Žmonės susitaikė su tam tikromis problemomis, tapo rutinos įkaitais ir atsisakė problemų sprendimo praktikos.
Visos pripažintos atstovybės sėkmingai išanalizavo savo darbo sritį ir nustatė aspektus, kuriuos galima optimizuoti ir patobulinti siekiant užtikrinti procesų veiksmingumą, efektyvų išteklių naudojimą ir kokybišką klientų aptarnavimą.
TSM apdovanojimas - tai puikus visos komandos įvertinimas, galiojantis vienerius kalendorinius metus.
Istorija ir įkvėpimas
Toyota gamybos sistema vadinama svarbiausiu gamybos pramonės išradimu nuo tada, kai Henry Fordo Model T automobiliai pradėjo riedėti nuo surinkimo linijos.
Toyota pasisėmė įkvėpimo šiai sistemai ne iš Amerikos automobilių pramonės (tuo metu didžiausios pasaulyje), o aplankiusi prekybos centrą. Idėją gaminti „pataikiu laiku“ (Just-in-time) pirmasis sugalvojo Kiichiro Toyoda, Toyota įkūrėjas. Klausimas buvo, kaip įgyvendinti šią idėją. Skaitydamas aprašymus apie Amerikos prekybos centrus, Ohno pamatė prekybos centrą kaip modelį tam, ką jis bandė pasiekti gamykloje. Klientas prekybos centre pasiima norimą prekių kiekį nuo lentynos ir jas perka. Parduotuvė papildo lentyną pakankamu kiekiu naujos produkcijos, kad užpildytų lentynos erdvę.
Lean sistema atsirado Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo. Tuomet ji buvo vadinama „Toyota“ gamybos sistema, nes ši kompanija pasinaudojo to meto procesų valdymo metodais, juos modifikavo ir papildė naujais, dar nebandytais, sprendimais.
Pirmieji TPS principai kilo iš Toyota įkūrėjo Sakichi Toyodos. Jo staklių išradimai buvo skatinami noro palengvinti motinos darbą ir įtraukti kokybę į produktą.
Toyota pradėjo dalintis TPS su savo dalių tiekėjais 1990-aisiais. Dėl susidomėjimo programa iš kitų organizacijų, Toyota pradėjo siūlyti instrukcijas kitiems pagal šią metodiką. Toyota netgi „dovanojo“ savo sistemą labdaros organizacijoms, teikdama savo inžinerijos personalą ir technikas ne pelno siekiančioms organizacijoms, siekdama padidinti jų efektyvumą ir taip galimybes padėti žmonėms.
Taip pat yra pavyzdžių, kai organizacijoms, keletą mėnesių praktiškai bandžiusioms taikyti atskirus Lean įrankius, pritrūksta kantrybės. Kartais, tokiais atvejais kompanijos vadovybė daro išvadas: „Mes pabandėme diegti Lean sistemą, bet pas mus ji neveikia.“
Pagrindiniai TPS komponentai
Širdyje TPS yra Jidoka ir Just-In-Time (Pataikiu laiku) koncepcijos. Taikydami šias koncepcijas, galime efektyviai gaminti produktus pagal klientų paklausą.
Jidoka
Jidoka - tai japonų terminas, kuris gali būti verčiamas kaip „automatizavimas su žmogiškuoju prisilietimu“ arba „intelektualus automatizavimas“. Tai metodas, leidžiantis greitai nustatyti ir ištaisyti bet kokias problemas, kurios galėtų lemti nekokybiškus produktus. Bet kuriuo metu ar gamybos proceso etapu mūsų darbuotojai gali „patraukti andon“; tiesiog sustabdyti gamybos liniją, kad išvengtų problemų, kurias vėliau rastų kiti. Per šio mąstymo taikymą, automatizuotos procesų ir mašinos yra nustatomos taip, kad automatiškai aptiktų problemą ir saugiai sustotų. Tai leidžia atlikti patikrinimą ir bet kokius reikiamus pakeitimus.
Andon (行灯) (Anglų kalba: didelė apšviesta lenta, naudojama informuoti pamainos vadovus apie problemą konkrečioje stotyje.
Just-In-Time (Pataikiu laiku)
Just-In-Time reiškia gaminti tik tai, ko reikia, tada, kai to reikia, ir reikiamu kiekiu, kiekviename gamybos etape. Tai reiškia, kad siekiame nuoseklios kokybės, tolygaus gamybos srauto ir supaprastinto dalių tvarkymo. Tai reikalauja, kad gamybos linija būtų aprūpinta visomis tinkamomis dalimis. Kai dalys yra naudojamos, naujas sandėlis pristatomas tinkamu laiku ir reikiamu kiekiu, vengiant trikdžių ar gamybos proceso sulėtėjimo. Kanban sistema yra Just-In-Time proceso pagrindas.
„Gaminti tai, ko reikia, tiek, kiek reikia, tada, kai to reikia“.
Jei niekada anksčiau nenagrinėjote Just-In-Time („pačiu laiku“) metodo, tai jums bus įvadas į jį, žemiausias jos suvokimo lygis. Jei esate įsigilinę į jį, pamatysite, kaip rutuliojosi Ohno mintys, suvoksite šį metodą aukštesniu lygiu. O jei esate nagrinėję japonų valdymo kultūrą, tai joje rasite dar daugiau...
Kanban sistema yra Just-In-Time proceso pagrindas.
Lean sistema ir Toyota gamybos sistema: skirtumai
Daugelis ne tik girdėjo, bet ir išbandė pas save organizacijose, jų leksikone išgirsi tokius žodžius, kaip muda, kaizen, asaichi, gemba, PDCA, 5S, jidoka ar pokayoke. Dalis tų vadovų netgi gali papasakoti, kodėl jie yra „unikalūs ir kitokie“, ir kodėl tas LEAN‘as jiems netinka. Beje, daugeliui LEANo naudotojų ir priešininkų ši metodika yra tapati Toyotos Gamybos Sistemai (Toyota Production System). Bet LEAN ir TPS nėra tapatu. Tą aš supratau vienos Apribojimų Teorijos konferencijos metu, kai per pertrauką buvo proga pasikalbėti su Toyota įmonės darbuotoju. Kai aš jam pasakiau, kad mes Lietuvoje irgi gerai žinome jų (Toyotos) LEANą, jis labai piktai atsikirto, kad Toyota Production System NĖRA tapatu LEAN. Kadangi jo anglų kalba nebuvo labai aiški, todėl jo paaiškinimų apie tai, kad ne kaštai svarbiausia, kad ne tą vakariečiai gerina, nelabai supratau, bet jo emocija padarė įspūdį. Todėl grįžęs nusprendžiau pasinagrinėti, o kur gi tas skirtumas. Ir pradėjau nuo „originalių šaltinių“ - dar kartą perskaičiau TGS pagrindinio ideologo Taiichi Ohno knygą „Toyotos Gamybos Sistema“. Ir jau pirmame puslapyje pamačiau esminį skirtumą tarp LEANo (kaip jį pateikia dauguma konsultantų) ir Toyotos Gamybos Sistemos.
„Mūsų tikslas - nustatyti visas išlaidas, kurios nėra būtinos, ir jas eliminuoti“ (Taiichi Ohno).
Knygoje „Toyota gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos“ nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti; dabar ją kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
TPS taikymas ir tobulinimas
Knygoje „Toyota gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos“ nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti; dabar ją kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
Lean yra nuolatinė geriausio kolektyvinės veiklos modelio paieška, t.y. nuolatinis organizacijos tobulinimo procesas, kuris kartu yra ir kiekvieno tokios organizacijos darbuotojo tobulinimo procesas.
Vienas pirmųjų Lean sistemos kūrimo žingsnių būna 5S (susitvarkymo) sistemos sukūrimas. Kitos darbo kryptys pasirenkamos pagal situaciją. Brandžiose Lean kultūrose svarbiausias dalykas yra visų organizacijos darbuotojų dalyvavimas nuolatiniame savo veiklos tobulinime.
Japonijoje Lean sistema (TPS) neretai yra suvokiama tiesiog, kaip teisinga vadybos praktika.
Populiarus, tačiau klaidingas įsitikinimas yra, kad sukurti Lean sistemą reiškia suprasti šios metodikos sprendimus ir instrumentus (pvz, 5S, vertės kūrimo srautas, kanbanai ir t.t.) ir juos „įdiegti”.
TPS taip pat taikoma biuro darbui. Čia Jidoka yra visiškai priimta, siekiant paaiškinti ir užtikrinti, kad kiekviena užduotis atitiktų mūsų vidinių klientų poreikius. Tai reiškia, kad mažiau laiko skiriama pakartotiniam darbui ar kitai nevertingai veiklai. Biure mes ieškome išmanių būdų, kaip užtikrinti kokybę mūsų procesuose, taikydami intelektualų automatizavimą mūsų supaprastintiems darbo procesams. Be to, Just-In-Time koncepcija yra demonstruojama mūsų nuolatiniu siekiu sutrumpinti užduočių įvykdymo laiką.
Knygoje „Toyota gamybos sistema“ nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti; dabar ją kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
Jei esate įsigilinę į jį, pamatysite, kaip rutuliojosi Ohno mintys, suvoksite šį metodą aukštesniu lygiu. O jei esate nagrinėję japonų valdymo kultūrą, tai joje rasite dar daugiau...
Toyota Motor Corporation pirmą kartą oficialiai apibūdino TPS 1992 m., o 1998 m. ši knygelė buvo peržiūrėta. Įžangoje buvo pasakyta: „TPS yra išteklių taupymo sistema, eliminuojant švaistymą. Sistemoje dalyvaujantys žmonės išmoksta nustatyti medžiagų, pastangų ir laiko sąnaudas, kurios nesukuria vertės klientams, ir be to, mes vengėme „kaip tai padaryti“ požiūrio. Knygelė nėra vadovas. Greičiau tai yra mūsų gamybos sistemos pagrindinių koncepcijų apžvalga. Tai priminimas, kad ilgalaikė našumo ir kokybės pažanga yra įmanoma visada ir visur, kai vadovybė ir darbuotojai yra vieningi įsipareigojime teigiamiems pokyčiams.“
Šiuo metu ją taiko įvairių šalių pažangios gamybos, paslaugų, sveikatos priežiūros ir viešojo sektoriaus organizacijos.
Taiichi Ohno „Workplace Management“ (2007) 38 skyriuose aprašo, kaip įgyvendinti TPS.
Kaip „Toyota“ pakeitė mūsų gamybos būdą
Brandžiose Lean kultūrose svarbiausias dalykas yra visų organizacijos darbuotojų dalyvavimas nuolatiniame savo veiklos tobulinime.
Japonų OMRON kompanija yra geras pavyzdys. OMRON TAYO gamykloje dirba daug neįgalių darbuotojų, tačiau jie puikiai tobulina savo veiklą.
Knygoje „Toyota gamybos sistema. Tolyn nuo masinės gamybos“ nuosekliai aprašoma, kaip atsirado šios sistemos poreikis, kaip ji buvo pradėta kurti ir diegti; dabar ją kopijuoja kompanijos visame pasaulyje.
Ši knyga yra, taip sakant, žodžiai iš pirmų lūpų.
Suprasti Toyota gamybos sistemos esmę reiškia suprasti, kaip efektyviai organizuoti darbą, eliminuoti švaistymą ir nuolat tobulėti.