Sezono metu, tęsiantis darbams žemės ūkio bei statybų sektoriuose, sunkiasvorė technika iš laukų ar objektų neretai išvažiuoja purvinais ratais, taip užteršdama asfaltuotus kelius moliu, žemėmis ar kitais nešvarumais, kas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
„Anksčiau galvodavau, kas čia tokio, jei ant asfalto yra pridrabstyta žemių, bet kai vieną kartą su automobiliu slydau nuo kelio, supratau, kaip tai yra pavojinga. Tąsyk krito dulksna, ant kelio dangos nuo padangų buvo prikrėsta žemės, kuriai sušlapus kelias tapo čiuožykla, tai gerai, kad nevažiavau per greitai, priešingu atveju nežinau, kaip būtų baigęsi. Norėtųsi, kad lauką arę ar cukrinius runkelius vežantys ūkininkai būtų supratingesni ir prieš išvažiuodami iš laukų nusivalytų traktorių ratus“, - teigė dviejų metų vairavimo stažą turintis Elijus.
Ant kelio dangos esančios žemės, ypač palijus, didina riziką įvykti eismo nelaimėms, nes automobilis gali tapti nevaldomu, pradėti slysti.
Atsakomybė už kelio dangos teršimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 459 str. 9 d. - kelio dangą užteršusios transporto priemonės vairuotojui gresia bauda nuo 300 iki 560 eurų.
Telšių apskrityje nustačius, jog kelio dangą traktoriumi „John Deer“ užteršė pas ūkininką žemės ūkio darbus dirbantis vyras (gimęs 1981 m.), jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 459 str. 7 d. Vairuotojams patartina bent minimaliai nuvalyti sunkvežimių ar traktorių ratus, išvalyti žemėmis aplipusį padangų protektorių.
Pasak ūkininko, ši nelaimė persekioja ne jį vieną - pravažios technikos vairuotojai siautėja visoje Lietuvoje. Ypatingai suaktyvėja po lietaus - tada dirbami laukai tampa tarsi čiuožyklomis, kuriomis smagu lakstyti su technika.
Adrenalino mėgėjai javuose
„Atvažiuoja žmonės su visureigiais, keturračiais ir laukus maišo kiaurai išilgai. Jie net nežiūri, ar pasėta, ar auga augalai. Įvažiuoja pro vieną lauko galą, išvažiuoja per kitą. Smaginasi“, - sako K. Zulfijev ir tikina, kad tai toli gražu ne vienintelis kartas, kai nukenčia jo laukai.
Sezono, ar metų laiko, kada adrenalino mėgėjai įsisuktų į pasėlius nėra. Jie siaučia tiek vasarą, tiek žiemą. „Pas mus miškingas kraštas, laukai tarp miškų. Galbūt čia važinėja brakonieriai, ar kiti. Matau tik, kad ypatingai suaktyvėja po lietaus, kai laukai pažliunga ir galima slidinėti dirvoje. Jie nesupranta, kad patiria malonumą, už kurį turi sumokėti kiti“, - dėsto K. Zulfijev.
Jis sako, kad šį kartą, kai suniokota 20 ha, laukas buvo paruoštas sėjai ir parengtas neariminei žemdirbystei, kai sėjama tiesiog į ražienas, tik specialia technika padaroma vieta sėklai. Tokios technologijos tikslas kuo mažiau liesti žemę, kad nebūtų išlaisvinamas dirvoje sukauptas CO2, kas nutinka ariant. To reikalauja ir nauja ES žaliojo kurso politika. Po „drifto“ kai sugadinamas viršutinis dirvos sluoksnis, atsiranda provėžos, šio metodo naudoti nebegalima. Lauką reikia suarti ir išlyginti, kitaip nepasėsi. Šio lauko tvarkymas kainavo apie tūkstantį eurų.
„Tai ne pirmas kartas, kai laukai suniokojami. Tai tęsiasi keletą metų. Kartą mėginome kreiptis į policiją, mums pasakė, kad tai ne teisėsaugos struktūrų reikalas. Galim dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tam reikia turėti filmuotą medžiagą, kad įrodytum, kas kaltas. Įrašų neturime. Prie visų laukų pastatyti kameras neįmanoma“, - dėlioja K. Zulfijev.
Ant kelių suvertė medžius
Seimo narys ūkininkas Kazys Starkevičius su keturratininkais kovą pradėjo dar pernai metais, kai šie pamėgo važinėtis po jo ir kaimynų laukus. „Tada mums padėjo viešumas. Be to, mes patys, ūkininkai, užtvėrėme takus, kuriais jie važinėjo po Jiesios draustinį - takus užvertėme medžius. Be to, susiorganizavome ir budėdavome. Jie mėgdavo važiuoti savaitgaliais, rengėme susitikimus su keturratininkais, kurių technika paprastai be numerių ir identifikuoti, kas važinėja, labai sunku“, - kaip pavyko išgyvendinti šiuos pažeidėjus aiškina K. Starkevičius ir spėlioja, kad kai atsirado nepatogumų, tiesiog susirado kitas trąsas.
Jis sako, kad po šių veiksmų šiemet buvo praktiškai ramu. Tik žiemą vieni pamėgino pavažinėti po apsnigtus laukus, tačiau pavyko rasti iš kurios sodybos išvažiavo keturratininkai. Su jais ūkininkai susitiko ir pakalbėjo. Daugiau žmonės po laukus nevažinėjo.
„Kai pradedi pokalbį jie stebisi, sako, kas čia tokio, nieko neatsitiks, juk užsnigta. Nesupranta, kad net per sniegą išvažinėti javai nebeatsigaus. Tačiau pagrasiname, kad kreipsimės ir bus skiriamos baudos, tai paveikia“, - aiškina K. Starkevičius ir skaičiuoja, kad jam pačiam tokie važinėtojai buvo padarę nuostolių už 500 eurų, pas kaimyną už 600.
Kenčia ir miškininkai
Pasak Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir už važinėjimą motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais, per 2021 metų III ketvirčius nubaudė 42 pažeidėjus (apie keturračių pažeidimus atskirai statistikos neturime, šie pažeidimai priskiriami prie lankymosi miškuose taisyklių pažeidimų).
„Valstybinių miškų urėdijos apsaugos pareigūnai neturi įgalinimų savarankiškai stabdyti keturračių, todėl šių pažeidimų prevencijai organizuojame bendrus reidus su policijos ir aplinkosaugos pareigūnais. Bendrų su kelių policiją ir Aplinkos apsaugos departamentu reidų metu daugiausiai nustatoma kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų (vairavimas be teisės vairuoti, neregistruotos transporto priemonės, pasibaigęs draudimas ar techninė apžiūra), už kuriuos pagal kompetenciją baudžia kelių policija. Pretenzijas dėl padarytos žalos aplinkai, kai važinėjant miškais naikinama miško paklotė, pagal kompetenciją teikia Aplinkos apsaugos departamentas“, - sutbilumus aiškina miškininkas.
Jis įvardina ir vietas, kurias labiausiai mėgsta keturratininkai: „Dažniausiai pažeidimus fiksuojame prie didžiųjų miestų ir smėlinguose pietryčių Lietuvos miškuose bei pelkinguose šiaurės ir vidurio Lietuvos miškuose. Taip pat nemažai tokio pobūdžio pažaidų padaroma pajūrio miškuose, kur vasarą būna daug miško lankytojų.“
Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Žala aplinkai už miško paklotės naikinimą ir žalojimą - 3 Eur už vieną kvadratinį metrą miško paklotės.
Kur dėti senas padangas?
Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažniausių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.
Paprastai padangas vairuotojai keičia automobilių servisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai. Prieš priduodant padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles rekomenduojame pasidomėti priėmimo tvarka ir tiksliais įkainiais.
Kitos automobilių atliekos
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
Neribotais kiekiais automobilių atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama. Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo pagal nustatytus reikalavimus sutvarkyti / perduoti sutvarkymui visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui griežtai draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti tik turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos.
Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas nusipirkęs žemės sklypą jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Už netinkamai atsikratytas padangas gresia baudos
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Anksčiau už šiuos pažeidimus buvo numatyta nuo 30 iki 4 300 eurų bauda. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“ atmintinėje.
Štai Telšiuose policija 150 eurų bauda nubaudė pas ūkininką dirbusį vairuotoją, kuris žemėmis užteršė kelio dangą.
„Ant kelio dangos esančios žemės, ypač palijus, didina riziką įvykti eismo nelaimėms, nes automobilis gali tapti nevaldomu, pradėti slysti. Derliaus nuėmimo darbus vykdančiam ūkininkui priminta, kad išvažiuodamas iš dirbamų plotų, jis turėtų užtikrinti eismo saugumą - pasirūpinti, kad sunkiasvore transporto priemone nebūtų teršiama kelio danga. Vairuotojams patartina bent minimaliai nuvalyti sunkvežimių ar traktorių ratus, išvalyti žemėmis aplipusį padangų protektorių.
Baudų skyrimas ir administravimas
Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Tai priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri atlieka pažeidimo apdorojimą. Jei tai fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), bauda dažniausiai ateina greičiau.
Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar jei reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius.
Patikrinti, ar gavote baudą, galite prisijungęs prie epolicija.lt sistemos, arba gausite pranešimą paštu ar per e. paslaugas.
Bauda už greičio viršijimą Lietuvoje galioja tol, kol ji nesumokėta, arba kol nesibaigia priverstinio vykdymo terminas, kuris yra 5 metai. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Skundą dėl baudos galite pateikti per nustatytą terminą, jei nesutinkate su sprendimu.
Bendrosios KET pažeidimų ir baudų nuostatos
Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs chuliganiškas vairavimas - visi šie veiksmai užtraukia atitinkamas administracines nuobaudas.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tokie reikalavimai gali būti išreiškiami ir naudojant specialiais ženklais pažymėtą automobilį su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas galimas padarius tam tikrus KET pažeidimus, kurie trukdo saugiam eismui, kelia grėsmę ar kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Ant automobilio ženklas - bendra masė 8 tonos. Veža 40 tonų ir gadina gatvės dangą, kokia bauda gresia? Numatyta bauda nuo 240 iki 560 eurų. Be to, jei per didelis krovinys sukelia žalą kelio dangai, gali būti reikalaujama atlyginti ir nuostolius. Taip pat svarbu pažymėti, kad transporto priemonės gali būti sulaikytos iki sumokant baudą ar padengiant žalą.
Vairavimas be teisių ir su atimta teise vairuoti
Vairavimas neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus) užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Asmenys, vairavę be teisių, vairuotojo pažymėjimą gali įgyti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo padarymo dienos.
Vairavimas, kai teisė vairuoti yra atimta arba sustabdyta, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 Eur. Dažnai skiriamas papildomas teisės atėmimo laikotarpis (nuo 6 mėn. iki 1 metų), o už pakartotinį pažeidimą gali būti konfiskuota transporto priemonė.
Jei vairuotojas tiesiog „pamiršo“ vairuotojo pažymėjimą namuose, jam gresia 10 - 12 Eur bauda. Tačiau už vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui arba be galiojančios medicininės pažymos taikoma bauda nuo 30 iki 50 Eur.
Važiavimas per ženklus ir greičio viršijimas
Važiavimas per kelio ženklą „Plyta“ (įvažiuoti draudžiama) į kiemą, stovėjimo aikštelę ar kitą teritoriją, nesukeliant pavojaus kitiems, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau įvažiavimas į kelią, skirtą eismui priešinga kryptimi, traktuojamas kaip pavojingas vairavimas ir užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų bei privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kelio ženklas „Eismas draudžiamas“ (tuščias raudonas apskritimas baltu fonu) draudžia važiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus tam tikras išimtis. Jo nepaisymas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 Eur.
Baudos už greičio viršijimą yra diferencijuojamos pagal viršytą greitį: iki 10 km/h - įspėjimas; 11-20 km/h - 12-30 Eur; 21-30 km/h - 30-90 Eur; 31-40 km/h - 120-170 Eur; 41-50 km/h - 170-230 Eur; daugiau nei 50 km/h - 450-550 Eur ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Pradedantiesiems vairuotojams (mažiau nei 2 metų stažas), motociklų, krovinių automobilių ir autobusų vairuotojams taikomos griežtesnės teisės atėmimo taisyklės viršijus greitį.
Automatinis greičio fiksavimas dažniausiai reiškia, kad baudos pranešimą gauna automobilio savininkas. Vidutinio greičio matuokliai matuoja ne momentinį greitį, o laiką, per kurį įveiktas ruožas.
Oro valymas dėl nesąžiningo transporto taršos poveikio
tags: #transporto #policija #ukininkai #baudos