Logistika, kaip mokslas ar veiklos sritis, susiformavo karinėse struktūrose, bet šiandien ji naudojama beveik visur. Logistika yra ne tik siaurąja žodžio prasme įvairių daiktų pristatymas iš taško A į tašką B, bet ir gana sudėtingi projektai, kai į vieną grandinę sujungiama daugybė įvairių transporto rūšių, operatorių bei procesų. Transportuojant krovinius dažnai nežinome, kurį iš esamų gabenimo būdų pasirinkti ir į kokias kategorijas skirstyti savo krovinį. Todėl svarbu išanalizuoti, ką vadiname kroviniais, kokie yra galimi krovinių gabenimo ir pakavimo būdai.
Krovinio samprata ir klasifikacija
Krovinys yra tam tikra transporto priemone gabenamas siuntinys. Šiuos krovinius galima gabenti įvairiomis sąlygomis, skirtingomis transporto priemonėmis, todėl norint išsiaiškinti tikslingas ir būtinas sąlygas krovinio gabenimui, pirmiausia, yra būtina krovinius klasifikuoti. Kroviniai klasifikuojami pagal tas savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, pavyzdžiui: krovos būdą, taros rūšį, masę, gabaritus, pavojingumą.
Piltiniai kroviniai gali būti skysti ir pusiau skysti. Skysti ir dujiniai kroviniai gabenami specialioje taroje, metalinėse talpose, induose, balionuose, stiklinėje taroje. Jų linijiniai matmenys atitinka to tūrio, kurį jie patalpinti, matmenis. Šių medžiagų kiekiai gali būti apskaičiuojami pagal jų tūrio masę.
Taip pat kroviniai gali būti skirstomi pagal krovinio vieneto masę:
- Vienetiniai normalios masės kroviniai iki 250 kilogramų;
- Padidintos masės kroviniai nuo 250 kilogramų iki 30 tonų;
- Sunkiasvoriai kroviniai nuo 30 tonų ir daugiau.
Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į keturias grupes:
- a) nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai);
- b) pavojingi (pagal gabaritus);
- c) dūlkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, bitumas);
- d) pavojingi.
Krovinio pakavimas
Norint tinkamai gabenti krovinį, jį būtina supakuoti, tai yra, naudoti specialią pakavimo medžiagą, dėžes, cisternas ir kt. Krovinių pakuotė turi patenkinti krovinių persiuntimo proceso etapų reikalavimus - transportavimo, perkrovimo ir sandėliavimo. Pakuotė privalo patenkinti pagrindinius reikalavimus: apsaugoti nuo šalutinių poveikių, racionalizuoti pakrovimo ir iškrovimo darbus bei informuoti pirkėją. Pakuotės skiriasi pagal tai, kokia funkcija yra svarbiausia. Jos privalo apsaugoti krovinius nuo statinių apkrovų ir korozinės terpės. Smūgių ir vibracijos padeda išvengti amortizuojančios ir svyravimus slopinančios medžiagos. Siekiant apsisaugoti nuo krovinių grobstymo, naudojamos specialios pakuotės. Optimali krovinių pakuotė suteikia galimybę transportavimo vienetus stambinti - paruošti transportinius paketus.
Krovinių gabenimo būdai ir transporto priemonės
Lietuva, dėl patogios geografinės padėties ir turėdama neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, yra svarbi prekybos tarp Rytų ir Vakarų partnerė. Lietuvos Respublikos teritoriją kerta I (Šakiai - Mockava), IXD (Šumskas - Kybartai) transporto koridoriai.
Geležinkelių transportas
Lyginant su kitomis transporto šakomis, geležinkelių transportas užima daugiau nei 60% krovinių gabenimo rinkos. 1999 m. Lietuvos geležinkeliais vežamų tranzitinių krovinių apyvarta, palyginti su 1998 m., padidėjo 10,7%. Krovinių vežimas geležinkelių transportu sudaro pagrindinę komercinės veiklos dalį. Vežamų apimtims ir krovinių apyvarta priklauso nuo daugelio veiksnių. Didžiausią įtaką jiems turi pramonės ir žemės ūkio produkcijos apimtis ir struktūra, gamybos jėgų pasiskirstymas ir tarprajoniniai ryšiai, produkcijos tiekimo ir realizavimo organizavimas ir specializacija, vežimų planavimo kokybė, susisiekimo kelių plėtra ir krovinių paskirstymas įvairioms transporto rūšimis. Krovinių vežimų struktūra apibūdina vieną arba kitą krovinį pagal bendrą vežtų krovinių kiekį ir krovinių apyvartą. Geležinkelių transportui krovinių apyvartos struktūra turi svarbią reikšmę, nes nuo jos priklauso vagonų parko sudėtis ir keliamoji galia, vidutinė traukinio masė, krovimo darbų mechanizavimo priemonės, įtaisų kroviniams stotyse talpinti konstrukcija ir kt. Krovinių struktūra ir vežimo sąlygos turi įtakos savikainai bei pajamoms. Svarbiausi geležinkelių privalumai prieš kitas transporto rūšis yra geležinkelių pritaikymas vežti didelės apimties krovinius dideliais atstumais. Jam nereikia daryti pertraukų važiuojant.
Kelių transporto priemonės keliamoji galia gali siekti iki 10 tonų arba iki 24 tonų. Krovininėje transporto priemonėje kroviniai išdėstomi ir tvirtinami bei gabenami remiantis bendraisiais krovinių išdėstymo ir tvirtinimo reikalavimais, eismo saugumo reikalavimais ir kitomis krovinių vežimo ir krovinių gabenimo sąlygomis.
Geležinkelių transportas pasižymi tuo, kad greitai pristato krovinius dideliais atstumais, jo veiklą mažai įtakoja gamtinės sąlygos. Vagonuose galima vežti įvairaus tipo krovinius - nuo smulkių biriųjų medžiagų, skysčių iki didelių prekių. Taip pat, kaip ir gabenant krovinius vandens transportu, susidaro maži transportavimo kaštai. Geležinkeliu galima pristatyti prekes iki pat prekių gavėjo sandėlių.
Vandens transportas
Ši transportavimo rūšis apima jūrų bei upių transportą. Jūrų transporto paslaugos pasižymi žemais transportavimo tarifais, nes vienu laivu gabenama didelė krovinio masė. Taip pat jūrų transportui būdingas aukštas darbo našumas, nes krovos darbai yra mechanizuoti, darbai mažai priklauso nuo gamtinių sąlygų, jie atliekami nepertraukiamai. Be to, jūrų transportas pasižymi mobilumu, nes jo neriboja susisiekimo kelių kryptys. Krovinio gabenimas jūrų transportu turi ir trūkumų: krovinys turi būti patikimai įpakuotas ir apsaugotas nuo gamtos jėgų poveikio; vandens lygis upėse įvairiais metų sezonais būna nevienodas, tenka statyti užtvankas bei šliuzus, kas brangiai kainuoja.
Kelių transportas
Šis būdas apima geležinkelių, automobilių bei vamzdynų keliais gabenamus krovinius. Automobilių transportas pasižymi dideliu manevringumu, leidžia pristatyti krovinius „nuo durų iki durų“, bet jo keliamoji galia yra ribota, o dideli atstumai ir intensyvus eismas gali lemti didesnius kaštus.
Techninių - eksploatacinių vežimo rodiklių skaičiavimas
Krovinių vežimas yra sudėtingas procesas, kurio metu atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir vagonų komercinė apžiūra, krovinių perkrovimas iš vagonų į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas išsklaidymo punktuose ir kt. Be to, atliekamos operacijos, kurios atsiranda dėl krovinio taisyklių, krovinių tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo, vežimo planavimo klaidų.
Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą. Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorinį spaudą. Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojamas Vietinių siuntų važtos dokumentų komplektas.
Visi, į stotį atvykstantys ir iš jos išvykstantys, pakrauti vagonai būtinai apžiūrimi komerciniu požiūriu, siekiant aptikti ir pašalinti komercinius gedimus, gresiančius traukinių eismo saugumui ir vežamų krovinių saugai. Kai aptinkamas vagonas su komerciniais gedimais, gresiančiais traukinių eismo saugumui ir vežamo krovinio saugai, surašomas Bendrasis aktas.
Krovinių pristatymas nustatytais terminais yra vienas iš pagrindinių geležinkelių įsipareigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežti krovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas iki sveikų parų. Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino.
Nustatyta laiko norma (0,5 paros) šioms papildomoms operacijoms: priėmimas arba perdavimas krovinių iš kelių transporto, kurie vežami tiesioginiu-mišriu geležinkelis-kelių transportas susisiekimu; krovinių perdavimas ekspedicinei transporto įmonei arba priėmimas iš jos; peradresavimas. Perkrovimui iš vieno pločio kelio į kitą pločio kelią pridedama viena para.
Bendrasis krovinio pristatymo laikas ir kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant transporto priemonės pasirinkimą, maršruto planavimą, krovinio pakavimą ir dokumentacijos parengimą. Krovinių gabenimo techniniai ir eksploataciniai veiksniai yra svarbūs siekiant užtikrinti efektyvų ir saugų krovinių pristatymą.
Pavyzdžiui, mandarinų krovinio gabenimo iš Varšuvos į Kauną logistiniai sprendimai apima maršruto planavimą, tinkamiausios transporto priemonės pasirinkimą (pvz., refrižeratorius), optimalaus pakavimo būdo nustatymą, reikiamų dokumentų parengimą ir kainos skaičiavimą. Kiekvienas šių veiksnių turi įtakos bendram pristatymo laikui ir išlaidoms.
| Transporto priemonė | Keliamoji galia (tonomis) |
|---|---|
| Krovininis automobilis | 10 |
| Krovininis automobilis | 24 |
tags: #transporto #priemones #ikrovumas #referatas