Transporto priemonės veikia sudėtingomis sąlygomis, kurias apibūdina platus darbinis diapazonas, kritinės temperatūros, oro drėgnumas, slėgis, nuolat augančios apkrovos, greitis ir eksploatacijos laikas. Įvairiomis sąlygomis veikiančių faktorių įtaka nustatoma normatyviniais dokumentais, techninėse užduotyse ir projektavimo etapuose.
Šiuolaikinė sudėtingų transporto priemonių gamyba neatsiejama nuo didelio bandymų skaičiaus, pradedant bandomaisiais pavyzdžiais ir baigiant bandomųjų gaminių serijomis. Bandymai neatsiejamai susiję su projektine, konstruktorine bei technologine veikla, kurios darbo imlumas ir gamybos paruošimo laiko sąnaudos sudaro apie 70 % viso proceso.
Bandymas - tai naujų žinių įsisavinimo praktinis metodas bei turimų žinių teisingumo patikrinimas. Nuo paprasto stebėjimo techninis bandymas skiriasi tuo, kad bandymo metu tiesiogiai dalyvaujama įvykių eigoje. Bandymas yra techninis veiksmas, kurio metu, taikant nurodytą metodiką, nustatoma konkretaus produkto, proceso ar paslaugos viena ar kelios charakteristikos.
Norint išvengti nuostolių, sukonstravus gaminį pirmiausia pagaminami bent keli jo egzemplioriai - bandomieji egzemplioriai (prototipas). Gaminys visapusiškai išbandomas. Nustačius defektus ir jų priežastis, tai pašalinama taisant konstrukciją, įrenginį ar procesą. Po šių veiksmų gaminio kokybė turėtų labai pagerėti, nes tokiu būdu kokybė siejama su gaminiu ir jo sandara.
Bandymo procese svarbiausią reikšmę turi šie techniniai veiksniai: planavimas, atlikimas (bandymo sąlygų nustatymas, matavimas ir kt.), rezultatų apdorojimas ir interpretavimas. Bet kokio bandymo metu turi būti sukuriamos sąlygos, ekvivalenčios gaminio naudojimo sąlygoms (apkrovos, aplinka ir pan.). Dažnai sąlygos sugriežtinamos, tada būna sugriežtinti bandymai.
Nepaisant bandymų greitumo, vienu metu gali veikti gausybė poveikių derinių. Jeigu būtų bandoma su visais poveikių deriniais, bandymo apimtis bei kaina būtų itin didelė ir nepriimtina. Bandymų planavimo uždavinys yra nustatyti tiek ir tokius derinius, kad bandymas būtų ir ekonomiškas, ir reprezentatyvus.
Svarbiausia bandymų dalis yra matavimas. Jo metu techninėmis priemonėmis nustatoma fizikinio dydžio reikšmė. Norint teisingai atlikti reikalingus matavimus, matavimo metodai ir priemonės turi atitikti metrologinius reikalavimus.
Sudėtingų techninių sistemų eksperimentinių bandymų tikslas - maksimaliai atspindėti ir priartinti bandymų bei eksploatacines charakteristikas, atlikti konstrukcinių-technologinių sprendimų bei sistemos darbingumo patikrą, kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti gaminio pagrindinių parametrų, funkcijų bei charakteristikų nukrypimus. Pagal pirminius eksperimentinius bandymų rezultatus sprendžiama apie projektavimo bei konstravimo darbų išbaigtumą, sistemos patikimumą ir kokybinius rodiklius.
Techninis progresas ne tik didina transporto priemonių sudėtingumą, bet jam reikia vis gilesnio skverbimosi į šių objektų esmę, tarpusavio sąveiką, taip pat vis didesnio tikslumo matuojant šių objektų parametrus. Be to, vis dažniau tampa sudėtinga parametrus tiesiogiai išmatuoti. Techniniai bandymai patenka į tokią praktinės veiklos sritį, kur siekiama gauti kuo daugiau ir kuo tikslesnių žinių apie transporto priemonės techninius parametrus bei dėsningumus.
Kadangi transporto priemonėje bet kuris objektas yra susijęs su kitais objektais dauguma ryšių, tai gali susiklostyti tokia situacija, kad šie ryšiai ne visada bus nustatomi ir kontroliuojami. Dėl to reikia stengtis iki minimumo mažinti nekontroliuojamą prietaisų ar žmogaus įtaką tiriamajam objektui. Nors problema labai sudėtinga, dažnai ją galima išspręsti. Tam būtina: bandymus atlikti daug kartų; tobulinti prietaisus ir sistemas, didinti jų tikslumą; atlikti griežtą tiriamąjį objektą veikiančių faktorių apskaitą; taikyti techninio bandymo matematinius modelius.
Techniniuose bandymuose plačiai taikomos analogijos. Pasitelkus analogiją, mažiau ištirto objekto nagrinėjimui galima pritaikyti žinias apie geriau ištirtą objektą, naudojantis jų bendrais bruožais. Analogija glaudžiai susijusi su modeliavimu. Galima teigti, kad bet kuriam bandymui reikia didesnio ar mažesnio modeliavimo, nes modeliuojamas ne tik pats tiriamasis objektas, bet ir įvairios jo egzistavimo bei sąveikos sąlygos.
Bandymo metu nustatomų sąlygų dirbtinumas ir lemia modeliuojančiąją funkciją. Kartais, atliekant fizinį transporto priemonių bandymą, sunku išsiversti be modeliavimo. Norint sudaryti bandomojo objekto matematinį modelį, būtina aiškiai suprasti jo struktūrą, atskirų elementų veikimą, jų tarpusavio sąveiką, reakciją į bandymo sąlygų pakeitimus.
Jei, atliekant bet kurį techninį bandymą su konkrečiais objektais ir eksperimentui skirtais prietaisais, netaikoma eksperimento metodologija, vargu ar galima gauti reikiamus rezultatus, arba reikiami rezultatai gaunami ne pačiu trumpiausiu ir patikimiausiu keliu. Labai naudinga ištirti patį bandymą, t. y. rasti ir nusakyti esminius, pačius svarbiausius bruožus.
Atliekant bet kokį bandymą stengiamasi mažinti kintamųjų skaičių, didinti rezultatų tikslumą, kontroliuoti arba pašalinti išorinių kintamųjų įtaką. Visada būtina sudaryti bandymo planą. Bandymo metu reikia išsiaiškinti visus sutrikimus. Bet kurio bandymo metu būtina analizuoti gautus rezultatus ir pateikti jų interpretaciją, nes be to visas eksperimentas netenka prasmės.
Nemažą įtaką rezultatams gali turėti bandymo atlikimo tvarka. Paprastai, bandant, keičiamas vienas dydis, kiti laikomi pastoviais. Santykiniai matavimai dažnai būna paprastesni ir tikslesni. Matavimo tikslumas, kurio siekiame bandymo metu, priklauso nuo galutinio tikslo. Jeigu neaišku, kokio tikslumo reikės, siekiama didžiausio galimo tikslumo. Tikslūs matavimai leidžia patikrinti teorines prielaidas.
Pradžioje daromi parengiamieji bandymai. Tuo siekiama: susipažinti su eksperimentu, jo metodika, ypatumais, įgyti reikalingų įgūdžių; patikrinti aparatūros veikimą; nustatyti tinkamiausius kintamųjų pokyčio intervalus; įvertinti galimas paklaidas ir klaidas.
Matuojant kokį nors dydį, matavimus patartina kartoti. Pakartotinis matavimas padeda: išvengti atskaitymo ir užrašymo klaidų; suteikiama galimybė įvertinti atsitiktinę paklaidą. Ypač matavimus reikia kartoti tada, kai gaunamas didelis rezultatų išsibarstymas.
Įvertinant rezultatus reikia atkreipti dėmesį, kad nebūtų daromos šios klaidos: iš gautų rezultatų visumos paimamas vienas be jokio pagrindimo; imamas vidurkis labai skirtingų rezultatų, neišsiaiškinus šių skirtumų priežasčių.
Gaunami bandymo rezultatai tvarkomi ir įvertinami eksperimento metu, nes neužmirštos eksperimento peripetijos, eksperimento metu gali atsirasti nesutapimų, kuriems išsiaiškinti reikės pakartotinių matavimų arba visos eksperimento eigos pakeitimo, sudėtingas įrenginys išardomas anksčiau, negu bus įvertinti viso bandymo rezultatai.
Norint kokybiškai atlikti bandymą, reikia išsiaiškinti, kaip geriausia vykdyti vieną ar kitą jo etapą. Pagal paskirtį bet kurios sudėtingos sistemos bandymai gali būti skirstomi į:
- kokybinių parametrų tyrimus (tikslumas, pastovumas, patikimumas, greitaeiga, galingumas ir t. t.);
- konstrukcinių parametrų tyrimus (stiprumas, standumas, hermetiškumas ir t. t.);
- eksplatacinių parametrų tyrimus (judėjimo greitis, degalų sąnaudos, keliamoji galia ir t. t.).
Bandymų laboratorijos
Norint, kad laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatai būtų pripažįstami kitose organizacijose bei tarptautiniu mastu, laboratorijų organizacija, įranga bei procesai turi atitikti tam tikrus vienodus reikalavimus. Bendruosius bandymo laboratorijoms keliamus reikalavimus reglamentuoja standartas LST EN ISO/IEC 17025:2005 (General requirements for the competence of testing and calibration laboratories I: Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai).
Šis tarptautinis standartas nustato bendruosius kompetencijos reikalavimus, taikomus darant tyrimus, bandymus ir (arba) kalibruojant, įskaitant tyrinių, mėginių, bandinių, pavyzdžių (toliau - tyrinys, bandinys) ėmimą. Jis apima tyrimus, bandymus ir kalibravimą, daromus taikant standartinius, nestandartinius ir laboratorijos sukurtus metodus.
Šis tarptautinis standartas taikytinas visoms organizacijoms, darančioms tyrimus, bandymus ir (arba) kalibruojančioms. Šis tarptautinis standartas taikytinas visoms laboratorijoms, nepaisant koks darbuotojų skaičius ar daromų tyrimų, bandymų ir (arba) kalibravimo apimtis. Kai laboratorija neatlieka vieno ar keleto darbų, išvardytų šiame standarte (tyrinių, bandinių ėmimo, naujų metodų projektavimo ir kūrimo), laboratorijai netaikomi šio standarto atitinkamų skyrių reikalavimai.
Įvertinant bandymų laboratorijų techninę kompetenciją, paprastai reglamentuojama:
- darbo organizavimas;
- kokybės sistema;
- laboratorijos personalas;
- bandymams naudojami įrenginiai, matavimo priemonės, etalonai, etaloniniai bandiniai;
- bandymų metodai ir jų atlikimo tvarka;
- darbo su bandomaisiais objektais tvarka;
- bandymo rezultatų registravimas;
- patalpos ir bandymų aplinka.
Darbo organizavimas
Jeigu laboratorija neturi juridinio asmens statuso, o yra įmonės ar įstaigos sudėtyje, tai ji turi būti savarankiškas tos įmonės ar įstaigos padalinys. Turi būti darbuotojai, atsakingi už kokybės sistemą. Kiekvienas darbuotojas turi turėti konkrečią veiklos sritį, už kurią visiškai atsako.
Kokybės sistema
Bandymų laboratorija privalo turėti kokybės sistemą, atitinkančią jos atliekamų darbų sritį ir apimtis. Dokumentai, reglamentuojantys kokybės sistemos elementus, įrašomi į kokybės vadovą.
Laboratorijos personalas
Laboratorija turi turėti reikiamos kvalifikacijos specialistų, kurie atliktų laboratorijai priskirtus bandymus. Jie turi nuolat tobulintis. Duomenys apie kvalifikaciją, patyrimą ir mokymąsi turi būti įregistruojami.
Įrenginiai ir matavimo priemonės
Laboratorija turi turėti bandymų įrenginius ir matavimo priemones, reikalingus atlikti bandymams. Šie įrenginiai turi atitikti bandymo metodus nustatančių dokumentų reikalavimus. Visi įrenginiai ir matavimo priemonės turi būti atestuoti, patikrinti arba kalibruoti. Pamatinius ir darbinius etalonus tikrina valstybiniai metrologijos centrai arba LST įgaliotos įmonės ar įstaigos.
Darbo su bandomaisiais objektais tvarka
Turi būti nustatyta gaunamų bandomųjų objektų priėmimo, parengimo, laikymo, grąžinimo ir nurašymo tvarka. Jie turi būti saugomi nuo sugadinimo.
Bandymų rezultatų registravimas
Turi būti nustatyta bandymų pirminių rezultatų skaičiavimo ir registravimo tvarka. Verta turėti pakankamai informacijos, kad būtų galima bandymus pakartoti. Bandymų protokolai turi būti saugomi nustatytą laiką, prireikus garantuojamas informacijos slaptumas.
Patalpos ir bandymų aplinka
Patalpų plotas, darbo sąlygos (temperatūra, apšvietimas, drėgnumas, vibracija ir kt.) turi atitikti bandymų metodikos, saugos darbu ir aplinkos apsaugos reikalavimus, statybos ir higienos normas. Aplinka turi būti tokia, kad nedarytų įtakos bandymų rezultatams. Turi būti prižiūrima, kad bandymų patalpose nesilankytų pašaliniai asmenys.
Bandymų tipai
Bandymo metu nustatomos gaminio charakteristikos, apibūdinančios jo atliekamas funkcijas, taip pat ir kitus reikalavimus. Gaminiai yra labai įvairūs, o drauge įvairios ir funkcijos, charakteristikos bei rodikliai. Tai reiškia, kad bandymo įranga ir matavimo priemonės turėtų būti taip pat labai įvairios. Tačiau tarp rodiklių yra nemaža tipinių. Tokiais atvejais naudotini esami bandymų įrenginiai. Jei produktai būna specifiniai, tai ir bandymų priemonės būna originalios. Tokiais atvejais bandymo kaina išauga.
Būdingos charakteristikos ir rodikliai:
- technologinių įrenginių - tikslumas, našumas;
- maisto pramonės mašinų - higienos rodikliai;
- variklių - galia, naudingumo koeficientas;
- chemijos pramonės mašinų - sauga, ekonomiškumas;
- žemės ūkio mašinų - atsparumas trukdžiams;
- statybinių medžiagų - stiprumas.
Daugelį produktų grupių ir atskirų produktų charakteristikų, kurias reikia nustatyti bandymo būdu, reglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos standartai.
Transporto priemonių bandymai skirstomi pagal:
- tiriamąjį objektą;
- paskirtį;
- bandymo metodus.
Įprastai bandomi serijinės gamybos pavyzdžiai, maketai, naujos ar modernizuotos transporto priemonės, baziniai modeliai ar jų modifikacijos, transporto priemonės ar jų mazgai po kapitalinio remonto.
Laboratorinių darbų metodikos nurodymai
Knygoje pateikiami laboratorinių darbų aprašymai, apimantys teorinę dalį ir darbų atlikimo metodiką. Aprašytos pagrindinės degalų, alyvų ir kitų techninių skysčių savybės ir jas apibūdinantys rodikliai, jų nustatymo priemonės ir metodai.
Leidinys skirtas sausumos transporto inžinerijos krypties automobilių transporto, transporto technologinių įrenginių ir geležinkelių transporto specializacijų studentams, studijuojantiems transporto priemonių ir stacionarių variklių degalus, variklių ir kitų agregatų, mechanizmų bei mazgų alyvas ir tepimo medžiagas. Knyga tinka ir transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto specialistams.
Transporto priemonės gali būti pačios įvairiausios: nuo žemės ūkio technikos, tokios kaip traktorius su priekaba ar sėjamąją su derliaus nuėmimo mašina, iki miesto transporto, kaip autobusas ar net kabrioletas. Jūrose ir vandenynuose yra transporto priemonės, kurios gali plaukti, o ore - tos, kurios gali skristi.
Knyga atrodo kaip vizualinis žodynas - ryškios nuotraukos ir įvairių transporto priemonių pavadinimai. Čia yra net tas transportas, kuriuo valdo vaikai - paspirtukai, dviračiai, rogės, ledu pasivažinėjimai, riedlentės ir riedučiai.
Norint padėti mažyliams ugdyti dėmesį, atmintį, kalbą ir išradingumą, knygoje yra klausimų: kuo tu važiuoji žiemą, o kuo vasarą? Kokia mašina veža smėlį į statybvietę?
Reikalavimai transporto vadybininkams
Transporto vadybininkų pasiruošimo profesinės kompetencijos egzaminui susisteminta mokomoji literatūra apima visus teisės aktus ir kitą informaciją, iš kurios sudaryti Lietuvos transporto saugos administracijos egzamino pagrindinės dalies klausimai.
Leidinyje pateikiama informacija, susijusi su kelių transporto veiklos licencijavimu, leidimų ir kitų dokumentų vežti keleivius tarptautiniais maršrutais išdavimu ir apskaitos tvarka, pinigų deklaravimu, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo bei apskaitos vedimo reikalavimai, pateikiamas INTERBUS susitarimas, ASOR susitarimas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009.
Taip pat pateikiami 2017 m. sausio 1 d. redakcijos Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) A ir B techniniai priedai, I ir II tomai.
Transporto vadybininkų pasiruošimo profesinės kompetencijos egzaminui susisteminta mokomoji literatūra apima visus teisės aktus ir kitą informaciją, iš kurios sudaryti Lietuvos transporto saugos administracijos egzamino krovinių vežimo vidaus maršrutais dalies klausimai.
Transporto vadybininkų pasiruošimo profesinės kompetencijos egzaminui susisteminta mokomoji literatūra apima visus teisės aktus ir kitą informaciją, iš kurios sudaryti Lietuvos transporto saugos administracijos egzamino krovinių vežino tarptautiniais maršrutais dalies klausimai.
Tai Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu reikalavimai, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m.).
Kaina - 45 Eur (kaina atsiimant Mokymo centre) + atsiuntimas 5 Eur. Knygas per autobusų siuntų skyrių ar kurjerius išsiunčiame Jūsų nurodytu adresu.
Kaina - 60 Eur (kaina atsiimant Mokymo centre) + atsiuntimas 5 Eur. Knygas per autobusų siuntų skyrių ar kurjerius išsiunčiame Jūsų nurodytu adresu.
Kaina - 9 Eur (kaina atsiimant Mokymo centre) + atsiuntimas 3 Eur.
tags: #transporto #priemoniu #konstrukcines #ir #eksploatacines #medziagos