1975 m. balandžio 4 d. ties Žaslių geležinkelio stotimi įvykusi traukinio „Vilnius-Kaunas“ avarija iki šiol išlieka didžiausia traukinio katastrofa Lietuvos istorijoje. Ši nelaimė, įvykusi penktadienio, Atvelykio, popietę, nusinešė daugybės žmonių gyvybes ir paliko neišdildomą žaizdą šalies atmintyje.
Avarija įvyko 17:35 vietos laiku stoties rytiniame ruože. D1 serijos dyzelinis traukinys, pagamintas Vengrijos gamykloje „Ganz-MAVAG“, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvažiavo apie 16.30 val. Traukinys buvo sausakimšas - namo grįžo daug studentų po paskaitų ir darbininkų, dirbusių sostinėje.
Važiuodamas 70 km/h greičiu (Žasliuose traukinys neturėjo sustoti), jis atsitrenkė į krovininio traukinio cisterną su degalais, kuri buvo per daug išsikišusi iš šalutinio kelio. Pirmasis vagonas, kuriame buvo mašinistas, apvirto, antrasis nuriedėjo nuo bėgių krisdamas ant pirmojo ir abu užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo tarp cisternos ir griovio, ketvirtasis irgi nuriedėjo nuo bėgių. Kilo didelis gaisras.
Nelaimės aplinkybės ir tragedijos mastas
Nelaimė įvyko 1975 m. saulėtą balandžio 4 d. popietę Žaslių geležinkelio stoties teritorijoje. Buvo penktadienis, Atvelykis. 16.30 val. iš Vilniaus į Kauną išvažiavęs traukinys nr. 513 buvo pilnas - po paskaitų važiuojantys studentai skubėjo pas tėvus, o dirbantys Vilniuje - atgal į namus. Pro Žaslius važiavęs greitasis keleivinis traukinys čia nė neturėjo sustoti - raudoni šviesoforų žiburiai nedegė, kelias turėjo būti laisvas. Važiuodamas 70 km/val. greičiu traukinys judėjo Kauno link. Tačiau 17.35 val., likus dvidešimčiai metrų iki Žaslių geležinkelio stoties, keleivių pilnas traukinys rėžėsi į krovininio traukinio, stovėjusio ant atsarginio kelio, vagoną-cisterną su benzinu.
Pasak istorinių šaltinių ir liudininkų, krovininio traukinio galas buvo per daug išsikišęs iš atsarginio kelio - maždaug metras cisternos buvo pagrindinių bėgių dalyje. Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o kibirkštys sukėlė ugnį.
Pirmasis keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis nuriedėjo nuo bėgių ir apipiltas benzinu iš cisternos užsidegė, bet daliai keleivių iš jo pavyko išsigelbėti. Trečiasis vagonas įstrigo benzino cisternoje ir jį visą pasiglemžė liepsnos, kurios neleido priartėti ir išgelbėti vagone buvusių žmonių - įkalinti keleiviai sudegė.
Ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetinius rūbus. Vien į Kaišiadorių centrinę ligoninę per pirmąją valandą po gaisro buvo atvežta apie 80 apdegusių žmonių. Trečiasis vagonas sudegė visiškai, žuvo visi ten buvę keleiviai.
Oficialiai buvo skelbiama vos apie 20 žuvusių ir 39 sužeistus, nors gaisro metu sudegė visas traukinys. Neoficialiais duomenimis, aukų buvo kur kas daugiau. Iki mūsų dienų tai didžiausia geležinkelio avarija Lietuvoje.
Pagalba nukentėjusiems
Traukinio katastrofa įvyko pro šalį ėjusių Žaslių medžio apdirbimo įmonės darbuotojų akyse, kurie puolė gelbėti įstrigusiųjų. Netrukus į nelaimės vietą padėti susirinko ir kiti Žaslių gyventojai. „Visi žmonės, kurie čia gyveno, bėgo į tą avarijos vietą. Aš išbėgau iš kambario ir žiūriu, kad prieš mūsų namą atvaryti keturi vagonai, ir iš tų vagonų plūste plūsta žmonės per šlaitą, ritasi, bėga į kelią, į autostradą“, - per katastrofos 40-mečio minėjimą pasakojo žaslietė Leonora Markevičienė.
„Visi išsigandę buvo, visi paklaikę. Žmonės tyliai traukėsi iš tos baisios vietos. Vėliau atvažiavo greitosios, tuos, kurie buvo silpnesni, greičiau paėmė, kurie stipresni - vėliau. Stabdė mašinas keliu važiuojančias ir į tas mašinas krovė keleivius, ligonius, juos gabeno į ligonines. Atvažiavo greitosios iš Kauno, iš Vilniaus, iš Kaišiadorių, iš Žaslių - visos buvo užimtos, labai daug ligonių buvo, labai daug išvežė.“
Apie tai, kas dėjosi Žaslių ligoninėje, pasakojo į ligoninę tada iškviesta Alina Mišliuvienė. „Žmonės vieni klykė, kiti raudojo, dar kiti lakstė, iškėlę rankas. Personalas jau teikė pagalbą, mes puolėm padėti, vežėm į Kauną sunkiausius ligonius. Pradėjom vežti iš vakaro ir baigėm tą visą darbą tik ryte, 10 val. Vežėme nepaprastai sunkius ligonius, buvo žmonės su nutrauktomis galūnėmis, ištikti komos, patyrę trauminį šoką - jauni žmonės, matomai studentai. Jau nebuvo klyksmų, tik dejonės. Tas degančio žmogaus kvapas liko mano atmintyje - jį atskirčiau iš tūkstančio kvapų. Aš buvau tada 22 metų“, - atsiminė moteris.
Įvykus avarijai vieni kitiems padėti bandė ir keleiviai - taip savo gyvybę paaukojo ne vienas jaunuolis, tarp jų ir žaslietis Arvydas Garnys, išgelbėjęs tris vaikus.
Nutylėtas tragedijos mastas
Sovietmečiu įvykusios katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami, todėl nekeista, kad ir žinia apie šią nelaimę visuomenę pasiekė iškraipyta. Siekiant išvengti tarptautinio dėmesio, tarybų valdžia oficialiai paskelbė, kad žuvo tik 20 žmonių. Apie patį įvykį laikraštis „Tiesa“ informavo po poros dienų ir vos keliomis eilutėmis: „Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr. 513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems.“
Verta paminėti, kad oficialiais duomenimis, sužeisti buvo 39 žmonės, bet vien į Kaišiadorių ligoninę per pirmąją valandą buvo atvežta apie 80 sunkiai sužeistų, stipriai apdegusių žmonių.
LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino kelio meistrą ir dispečerį, kuris nusprendė, kad keleivinis traukinys Žasliuose galėjo aplenkti krovininį. Dispečeris buvo nuteistas 13 metų, o meistras - trejus metus kalėti.
Atminimo ženklai
1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti. 1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti. 2004 m. rugpjūčio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių.
Ką reiškia keliauti į pragarą | 1975 m. Žaslių stoties traukinių avarija | Kas iš tiesų nutiko?
Šie paminklai primena apie didžiausią Lietuvos geležinkelių istorijos tragediją ir pagerbia žuvusiųjų atminimą.