Įmonėms šiandien keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tuo pačiu daugėja ir rizikų įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išsiieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo verslo patirtą žalą.
Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė sako, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų.
Anot I. Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos. Ji, ieškovo teigimu, verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandėrių. Kitoje byloje įmonė vadovo reikalavo atlyginti bendrovei Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą.
„Verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi. Šiandien akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims tikrai verta atkreipti dėmesį - juolab, kad reguliavimas šiose srityse yra pakankamai naujas, o teismų praktika dar nebūtinai pilnai susiformavusi ir aiški“, - pažymi I. Pelėdaitė.
Tvarumas: naujos pareigos ir rizikos
I. Pelėdaitės teigimu, visų pirma, vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Teisininkė pažymi, kad tvarumo sąvoką šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. ESG) aspektų.
„Pastaruoju metu Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliauja ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis“, - pažymi I. Pelėdaitė.
„Sorainen“ teisės firmos partnerė pažymi, kad 2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė - 20 mln. eurų.
„Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali sietini su vadovo atsakomybe“, - pažymi I. Pelėdaitė.
Teisininkės teigimu, augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių - pavyzdžiui, sunkumus pritraukiant kapitalą ar reputacijos krizę.
Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas: naujos atsakomybės sritys
Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Anot I. Pelėdaitės, skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
„Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą“, - pažymi I. Pelėdaitė.
Anot teisininkės, nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. I. Pelėdaitės teigimu, nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių.
„Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimtimi jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Vėlgi - šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo“, - sako I. Pelėdaitė.
Darbo sauga, sankcijos ir kitos atsakomybės sritys
Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Anot I. Pelėdaitės, Lietuvoje 2022 m. įsigaliojo nauji Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašai.
„Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigalioję Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija. Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, numatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių“, - pažymi I. Pelėdaitė.
Galiausiai, I. Pelėdaitės teigimu, šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomoms tarptautinės sankcijos.
„Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Žinoma, Lietuvos verslui yra aktualiausios dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti tam prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga. Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas, kai tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo“, - teigia I. Pelėdaitė.
Prevencija ir draudimas: kaip apsisaugoti
„Sorainen“ partnerės teigimu, akivaizdu, kad iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Ir nors geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse, tačiau vien to gali nepakakti. Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais.
Siekiant to išvengti ir suvaldyti rizikas vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.
Pastaruoju metu itin daug girdime apie tai, jog kurios nors įmonės vadovui paskirta bauda už tam tikrų pareigų neatlikimą, už kurį jie anksčiau baudžiami nebuvo, ar kad jie privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris turėjo supaprastinti patraukimą administracinėn atsakomybėn ir, pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę. Iki 6 000 eurų padidėjo ir maksimali galima bauda, kurią iš savo asmeninių lėšų turėtų sumokėti pažeidėjas. Kiti teisės aktai numato dar didesnes baudas.
Dauguma įmonių vadovų net nežino, kad už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda gali būti skirta būtent jiems, o ne įmonei. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje.
Vieną skaudžiausių pasekmių už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi numato Konkurencijos įstatymas. Už tai gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, ir papildomai bauda iki 14 481 eurų.
Tai yra tik labai maža dalis pažeidimų, už kuriuos gali būti baudžiami vadovai. Sąrašas gali būti papildytas atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklos specifiką ir konkrečiai jai taikomus reikalavimus. Taigi, vadovai turėtų atlikti namų darbus ir įdėmiai išstudijuoti jų įmonių veiklą reglamentuojančias taisykles. Įmonės veiklos procesų teisinis patikrinimas galėtų būti puiki alternatyva, kuri taip pat gali padėti išvengti atsakomybės ateityje.
Civilinė byla Nr. Proceso Nr. 2011 m. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Adus“ vadovui V. E. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas paskirti UAB „Adus“ vadovui V. E. baudą ar areštą, nurodydamas, kad UAB „Adus“ vadovas nevykdė jo teisėto reikalavimo pateikti duomenis apie UAB „Adus“ turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei apie trečiųjų asmenų įsiskolinimą (b. l. CPK 645 str. nustatyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
Jeigu įmonė susiduria su sunkumais ir vadovas pavėlavo kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir dėl to kreditoriams atsirado žala, nemokumo administratorius galės reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo; vadovas galės netekti teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose nuo 1 iki 5 metų. Apie tai paskelbiama ir viešai. Nemokumo administratorius, neretai siekia, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. O tai sukelia papildomas neigiamas pasekmes asmeniui, kurį teismas pripažins dėl to atsakingu. Čia vadovas gali būti baudžiamas tiek kaip skolininkas (BK 208 str.), tiek kaip žmogus, tarkim, įvykdęs tyčinį įmonės bankrotą (BK 209 str.). Nusikalstamas įmonės bankrotas arba buvimas nesąžiningu skolininku, vadovui gali užtraukti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba netgi laisvės atėmimą nuo 2 iki 7 metų. Vadovui už kreditorių teisių pažeidimą (pvz. Darbdavys - gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksną. Darbdaviui atstovaujantis asmuo - įmonės vadovas. Su darbuotoju darbdavys privalo sudaryti darbo sutartį ir apie darbo santykių pradžią pranešti Socialinio draudimo valdybai. Darbdavys, nesudaręs darbo sutarties raštu arba nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, yra baudžiamas finansine sankcija nuo 868 iki 2.896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Antras svarbus įpareigojimas, darbdavio, kaip įmonės atstovo, pareiga darbuotojui užtikrinti saugias darbo sąlygas. Klaidinanti reklama tai, kas patenka į įstatymo apibrėžimą (LR reklamos įstatymas, 5 straipsnis).Įstatyme yra numatyti kriterijai ir atvejai, kai konkretus kažkoks atvejas pripažįstamas kaip klaidinančia reklama. Klaidinančios reklamos kriterijai vertinami pagal poveikį vartotojui ir jo ekonominį elgesį, nes kartais reklama gali būti klaidinanti bet neturėti jokio poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui. Kartais nebūtina įvardinti konkurentą ar jo produktą, bet jeigu vartotojas pamatęs reklamą jam asociojuojasi su konkurento produktu - tai jau gali būti pažeidimas. Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50% šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris turėjo supaprastinti patraukimą administracinėn atsakomybėn ir, pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę. Taip pat buvo numatyta, kad baudos gali būti skiriamos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, valdybos nariams ar specialias funkcijas atliekantiems asmenims. Iki 6 000 eurų padidėjo ir maksimali galima bauda, kurią iš savo asmeninių lėšų turėtų sumokėti pažeidėjas. Kiti teisės aktai numato dar didesnes baudas. Pažeidimus nagrinėja ir baudas skiria beveik 100 įvairių departamentų, inspekcijų ir kitų tarnybų, ir jos baudas skiria vadovams, paprastai net nesigilinant, kas yra atsakingas už tam tikrą darbą. Už kokių pareigų neatlikimą vadovams gali būti skiriamos baudos? Dauguma įmonių vadovų net nežino, kad už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda gali būti skirta būtent jiems, o ne įmonei. Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo ypač suaktyvėjusį valstybės institucijų siekį patraukti atsakomybėn būtent vadovus. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Ir, pagaliau, Konkurencijos taryba pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl buvusio vienos įmonės direktoriaus su prašymu 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 eurų baudą. Nors sunku būtų išvardyti visus atvejus, kada vadovams gali būti skiriamos baudos, pateiksime trumpą sąrašą atvejų ir naujovių, kurie gali tapti siurprizu. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už: Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus; Elektroninių ryšių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimus; Nelegalų darbą (skirtumas nuo anksčiau galiojusios tvarkos, jog dabar atsakomybė nėra siejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi); Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (į tai vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui įmonėms atsirado naujų pareigų, už kurių nevykdymą gali būti baudžiami vadovai); Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimą nuo darbo; Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus; Sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymą (tai yra naujovė, nes anksčiau nebuvo numatyta tokia atsakomybė); Registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimus (anksčiau atsakomybė buvo numatyta tik už registravimosi bendrame mokesčių mokėtojų registre tvarkos pažeidimus, o dabar ir už PVM); Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimus (anksčiau buvo baudžiama tik už vėlavimą sumokėti GPM); Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimus (pavyzdžiui, už visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą laiku); Kreditorių teisių pažeidimus (pavyzdžiui, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui); Nesiėmimą priemonių laiku spręsti AB ir UAB įstatinio kapitalo sumažinimo klausimą, kad būtų panaikintas dėl nuostolių susidaręs AB ar UAB nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo skirtumas; Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus; Daiktų grąžinimo ir keitimo reikalavimų pažeidimus; LR Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos, taip pat fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne LR, suteikiamų paskolų neįregistravimą Lietuvos banke pagal Lietuvos banko įstatymą; Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pareigų pažeidimus; Statistinių duomenų teikimo tvarkos pažeidimus; Juridinio asmens, jo filialo/atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo/atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo JAR tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo tvarkos pažeidimus; Valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, jog neturime duomenų, kad bent viena Lietuvos įmonė būtų nubausta už susirašinėjimą ne lietuvių kalba; Koncentracijos priežiūros reikalavimų pažeidimus (koncentracijos pranešimo nepateikimas laiku, įgyvendinimas be leidimo, koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimas). Vieną skaudžiausių pasekmių už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi numato Konkurencijos įstatymas. Už tai gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir papildomai skirta bauda iki 14 481 euro. Svarbu paminėti, kad darbo santykių nutrūkimas šiuo atveju nepanaikina vadovo atsakomybės. Tai yra tik labai maža dalis pažeidimų, už kuriuos gali būti baudžiami vadovai. Sąrašas gali būti papildytas atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklos specifiką ir konkrečiai jai taikomus reikalavimus. Taigi, vadovai turėtų atlikti namų darbus ir įdėmiai išstudijuoti jų įmonių veiklą reglamentuojančias taisykles. Įmonės veiklos procesų teisinis patikrinimas galėtų būti puiki alternatyva, kuri taip pat gali padėti išvengti atsakomybės ateityje. To nepadarius, vadovams vertėtų apsidrausti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų vadovui paskirtas civilines ir administracines baudas bei advokatų išlaidas. Nerijus Zaleckas yra Advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas