Ši teismo nutartis reikšminga tuo, kad joje pirmą kartą po 2014 m. kovo 25 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, LAT (Lietuvos apeliacinis teismas) pateikė precedento reikšmę turinčius išaiškinimus dėl įžeidimo ir šmeižto nusikaltimų vertinimo.
Baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižtą
LAT konstatavo, kad kai asmens garbės ir orumo įžeidimas, t.y. kėsinimasis į asmens reputaciją, pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, yra pakankamai pavojingas elgesys, į kurį gali ir turi būti reaguojama baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis.
LAT rėmėsi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“. Todėl nustačius trukdymą įgyvendinti privataus gyvenimo gerbimą, valstybei kyla pareiga ginti asmens reputaciją, garantuojant veiksmingą privataus gyvenimo gerbimą.
Teismas nurodė, kad baudžiamosios teisės priemonių panaudojimas kaip atsakas į šmeižimą ir įžeidimą savaime nelaikytinas privataus gyvenimo gerbimo ir saviraiškos laisvės vertinimo pusiausvyros pažeidimu.
Tokia LAT pozicija rodo, kad saviraiškos laisvei negali būti teikiama neribojama laisvė, tačiau turi būti siekiama pagrįsto balanso tarp nuomonės reiškimo, ypač kritikos forma, bei kritikuojamo asmens garbės ir orumo apsaugos.
LAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisingumo teismo doktrina, išvystyta saviraiškos laisvės gynimo bylose, nurodė, kad sprendžiant asmens garbės ir orumo gynimo (ypač - reputacijos apsaugos) bei saviraiškos laisvės santykį, turi būti itin atidžiai įvertinamas saviraiškos laisvės, kaip vienos kertinių „demokratinės visuomenės pagrindų ir vienos svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų“, ribojimo būtinumas.
Pagal LAT išaiškinimą, bet koks ribojimas turi būti pagrįstas proporcingumu siekiamam teisėtam tikslui, tinkamai bei pakankamai motyvuotas, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ginamų vertybių pusiausvyra.
Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus
Dėl šmeižimo nusikaltimo LAT pritarė jau suformuotai nacionalinei teismų praktikai, jog kiekvienu atveju turi būti labai aiškiai atribota, ar išreikšta pozicija atitinka informacijos (faktai ir duomenys), ar nuomonės paskleidimo sąvokai.
Faktams ir duomenims yra taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, tačiau ji turi remtis faktais ir būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų.
Už nuomonės skleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Teismas taip pat įvertino viešai kalbančio (informaciją teikiančio) asmens pareigas, ir pažymėjo, kad asmenys, dalyvaujantys viešose diskusijose, turi ir pareigų bei atsakomybių. „Pareigos ir atsakomybė, susijusios su saviraiškos laisvės įgyvendinimu, reiškia, jog asmuo, dalyvaujantis viešoje diskusijoje, turi elgtis sąžiningai, siekdamas pateikti tikslią ir pasitikėjimo vertą informaciją, nors leidžiama panaudoti ir tam tikrą perdėjimą, net provokavimą.“
Tačiau „itin stiprūs“ teiginiai, pateikti kaip faktai, o ne nuomonė, užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę.
Tarp kritikos ir įžeidimo yra aiškus skirtumas
Teismas pažymėjo, kad įžeidimas skiriasi nuo kritikos. Įžeidimui būdingas asmens pažeminimas, autoriteto sumenkinimas, profesinio prestižo menkinimas. Be to, įžeidimui būdingas nespontaniškumas, tikros situacijos žinojimas ir siekis peržengti leistinas kritikos ribas.
Didelę reikšmę kaltininko veiksmų vertinimui turi jo reakcija į gautą pretenziją dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Jei kaltininkas tęsia savo veiksmus, tai rodo, kad įžeidimas ir šmeižtas yra sąmoningas, t.y. tyčinis, apgalvotas veiksmas. Tai turėtų palengvinti būtent baudžiamosios atsakomybės realizavimą.
Teismas pabrėžė, kad valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui kritikos ribos gali būti platesnės negu privataus asmens, tačiau nėra ir tokios plačios kaip politikų atveju. Teismas taip pat nurodė, kad „ir tokias pareigas einančio asmens garbė ir orumas turi būti ginami nuo nepagrįsto, perdėto, užgaulaus puolimo“.
Taigi, teismas nutartimi patvirtinta, kad didesnį žinomumą dėl užimamų pareigų visuomenėje turintis asmuo, baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis bus ginamas nuo „aštresnės“ kritikos nei visuomenėje didesnio žinomumo nepasiekęs asmuo, tačiau tikrai ne bet kokia tikrovės neatitinkanti, žeminanti informacija gali būti toleruojama.
Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą
Priimdamas galutinį sprendimą teismas priteisė nukentėjusiajam neturtinės žalos ir pažymėjo, kad „apribojant saviraiškos laisvę priteisiamas žalos atlyginimas turi būti pagrįstai proporcingas asmens reputacijai padarytai žalai“. Šia nutartimi aukščiausiu nacionaliniu teisminiu lygiu pradėta formuoti ir neturtinės žalos dydžio šios kategorijos bylose nustatymo praktika.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis numato:
- Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą.
- Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos.
- Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
- Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį.
Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas.