1986 m. balandžio 26 d. įvykusi ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis, žinoma kaip Černobylio avarija, tapo viena didžiausių branduolinės energetikos istorijoje. Ši katastrofa padarė didžiulę žalą ne tik Ukrainai ir Baltarusijai, bet ir visai Europai, o jos padariniai jaučiami iki šiol.
Černobylio avarijos mastas ir pasekmės
Po sprogimo Černobylio AE reaktoriuje radioaktyvioji tarša paveikė 155 000 km² tuometinės SSRS teritorijos, kurioje gyveno apie 7 milijonus žmonių. Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją, taip pat ir Lietuvą. Didžiausias radioaktyviojo cezio iškritų tankis buvo nustatytas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose.
Avarija privertė iš gimtųjų vietų evakuoti 330 000 žmonių. Pripetė liko tuščia, o Černobylyje gyvena keli šimtai žmonių, kurie tebegyvena draudžiamoje teritorijoje. Baltarusijos gyvenvietė Babčin netoli draudžiamos zonos tapo Polesko valstybinio radiacinio ekologinio draustinio moksliniu administraciniu centru.
Radioaktyvūs elementai iš Černobylio AE į aplinką nustojo skirtis tik po šešių su puse mėnesių po avarijos, kai virš ketvirtojo energijos bloko buvo pastatytas sarkofagas. Iki 2000 m. sarkofagą statė 2000 darbininkų iš Ukrainos, vadovaujami Prancūzijos statybų kompanijos „Bouygues Construction“. Jie dirbo pamainomis, o 60 žmonių rūpinosi radiacinės saugos klausimais. ČAE visiškai likviduota turėtų būti iki 2065 metų, o bendra jos pertvarkymo į ekologiškai saugią sistemą kaina siekia apie 1,3 mlrd. dolerių.
Černobylio AE avarijos priežastys
Černobylio AE veikė keturi blokai su reaktoriais „RBMK-1000“. Avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. 1.23 val. ketvirtajame bloke sprogus branduoliniam reaktoriui. Sprogimas visiškai sunaikino reaktorių, sugriovė bloko pastatą ir sukėlė gaisrą. Žuvo du žmonės.
Katastrofos priežastims išaiškinti buvo suburta TSRS valstybinė komisija, kuri pagrindinę atsakomybę priskyrė operatyviniam personalui ir Černobylio AE valdžiai. Vėliau tarptautinės ekspertų grupės, remdamosi Tarybų Sąjungos pateikta medžiaga, taip pat pripažino, kad pagrindinė avarijos priežastis buvo neteisinga reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija ir teigiamas garinio reaktyvumo koeficientas. Taip pat buvo pripažinta, kad rimtos reaktoriaus konstrukcijos problemos ir netinkamos eksploatavimo taisyklės bei procedūros turėjo didelę įtaką avarijos eigai ir jos pasekmėms.
Reaktoriaus veikimo metu per aktyviąją zoną teka vanduo, kuris tarnauja kaip šilumnešis ir neutronų lėtiklis. Reaktorius buvo suprojektuotas taip, kad garinis reaktyvumo koeficientas būtų teigiamas, t. y. garų susidarymo didinimas skatino teigiamo reaktyvumo išlaisvinimą, o tai, savo ruožtu, skatino reaktoriaus galios didėjimą. Tai darė reaktorių nestabilų ir pavojingą.
Kita svarbi projekto klaida buvo netinkama valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija. Tam tikromis sąlygomis, strypui patekus į aktyviąją zoną, pastebimas teigiamas reaktyvumas vietoj neigiamo. Tai lėmė, kad strypams panyrant į aktyvią zoną, atsirado neigiamos reaktyvumo pasekmės, tačiau dėl netinkamos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos, reaktorius nebuvo sustabdytas ir įvyko sprogimas.
Avarijos padarinių likvidavimas ir prevencija
Po avarijos buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 000 žmonių - padariniams likviduoti. Buvo pastatytas laikinasis ketvirtąjį bloką uždengęs gelžbetoninis sarkofagas.
Lietuvos gyventojams rūpestį dėl galimos branduolinės avarijos kelia Baltarusijos atominė elektrinė (Baltarusijos AE), pastatyta vos už 20 km nuo Lietuvos valstybės sienos. Diskusijose apie galimus Baltarusijos AE avarijos scenarijus prisimenama ir Černobylio atominės elektrinės tragedija.
Radiacinės saugos centras (RSC) nuolat modeliuoja avarinių situacijų scenarijus, kad galėtų kuo geriau pasirengti galimoms grėsmėms. Pagal tarptautinę konvenciją, valstybės apie branduolines avarijas privalo informuoti Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) bei kaimyninių valstybių atsakingas institucijas. Tačiau, žinodami Černobylio patirtį, RSC specialistai ruošiasi ir scenarijui, kad Baltarusija informacijos neteiks, o informacija iš TATENA vėluos.
Tokiu atveju apie avariją bus sužinota tik tada, kai Lietuvos Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklo (RADIS) stotys užfiksuos aplinkos radiacinio fono padidėjimą. Tai reikš, kad radioaktyviosios medžiagos jau pasiekė Lietuvą.
Pasirengimo veiksmai ir zonos
RSC specialistai yra parengę planus, kaip reaguoti į branduolinę avariją, įskaitant įvairias apsaugos zonas:
- Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona (5 km spindulio): Iš šios zonos žmonės turėtų būti nedelsiant evakuojami, o skydliaukė blokuojama jodu (rekomenduojama gerti kalio jodido tabletes).
- Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km spindulio): Į šią zoną patenka septynios Švenčionių ir Vilniaus rajonų seniūnijos (apie 20 000 gyventojų). Iš šios zonos gyventojai bus evakuojami.
- Išplėstinio planavimo atstumas (100 km spindulio): Šiame atstume, priklausomai nuo avarinės situacijos, gali būti nustatytos labiau užterštos teritorijos, kuriose gyventi ilgesnį laiką būtų nesaugu. Gyventojų evakuoti nenumatoma, bet gali būti rekomenduojama laikinai perkelti.
- Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (300 km spindulio): Šiame atstume, apimančiame praktiškai visą Lietuvą, planuojama kontroliuoti lauke augančių maisto produktų ir pašarų radioaktyvųjį užterštumą.
Įvykus branduolinei avarijai, gyventojai bus perspėjami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų gausmu. Detalesnę informaciją skelbs nacionalinis radijas ir televizija. RSC pateiks pirmines gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo rekomendacijas.
Pirmosiomis valandomis po avarijos visiems Lietuvos gyventojams būtų rekomenduojama slėptis uždarose patalpose, kol radioaktyvusis debesis praslinks per Lietuvos teritoriją. Siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, gali būti rekomenduojama vartoti stabiliojo jodo preparatus (kalio jodido tabletes). Kada konkrečiai reikės gerti šias tabletes, nurodys Sveikatos apsaugos ministerija.
Černobylio branduolinio sprogimo katastrofos paaiškinimas (valanda po valandos)
Pasibaigus radioaktyviųjų medžiagų išmetimams ir praslinkus radioaktyviajam debesiui, RSC specialistai organizuos užterštų teritorijų radiacinę žvalgybą. Jei teritorijos, iš kurių buvo evakuoti žmonės, bus saugios, jie galės grįžti į savo namus. Iš teritorijų, kuriose gyventi ilgesnį laiką būtų nesaugu, gyventojus rekomenduojama laikinai perkelti.
Po branduolinės avarijos grįžimas į įprastą gyvenimą gali trukti mėnesius ar metus. Per šį laikotarpį būtų vykdomi aplinkos dezaktyvavimo darbai. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų ir vandens vartojimo, nuolat būtų vykdoma jų radiologinė kontrolė.
Radiacinės saugos centras kasmet organizuoja valstybinio lygio pratybas, kuriose dalyvauja įvairios institucijos ir gyventojai. Šių pratybų metu išbandomi įvairūs scenarijai, susiję su pasirengimu galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE.
tags: #uzterstos #teritorijos #po #cernobilio #avarijos