Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Atidumas ir susitelkimas leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Vairavimas yra viena didžiausio susikaupimo reikalaujančių veiklų, nors dalis vairuotojų gali ramiausiai susitelkti į kelią, kai mašinoje vyksta šurmulys ir garsūs pašnekesiai ar plyšoja muzika.
Pagrindiniai dėmesio trikdžiai kelyje
Išblaškytas vairuotojo dėmesys - viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško pašaliniai garsai, plepūs bendrakeleiviai ir transporto priemonėje vaikų keliamas šurmulys. Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį - 28 proc. - vairuotojų labiausiai blaško pašaliniai garsai. Juos dažniau įvardija vyrai ir didmiesčių gyventojai. 22 proc. „Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Atidumas ir susitelkimas leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių.
Nors vairuojant naudoti išmaniuosius įrenginius draudžia ir mūsų šalyje galiojančios kelių eismo taisyklės, tačiau tyrimas rodo, kad 15 proc. Lietuvos gyventojų prie vairo labiausiai blaško mobiliojo telefono garsai. Dešimtadalį mūsų šalies žmonių vairuojant išblaško augintinių veiksmai, 7 proc. „Vairavimas yra viena didžiausio susikaupimo reikalaujančių veiklų, nors dalis vairuotojų gali ramiausiai susitelkti į kelią, kai mašinoje vyksta šurmulys ir garsūs pašnekesiai ar plyšoja muzika.
Pasak specialistų, svarbus dalykas, kurį privalo prisiminti ir praktikoje taikyti visi vairuotojai, yra taisyklė: „Mano vairas - mano tvarka”. „Prie vairo turite jaustis komfortiškai ir užtikrintai. Todėl, jei jus blaško pašaliniai garsai, užsitikrinkite tylą. Tyloje lengviau susikaupti, pastebėti, kas vyksta kelyje, nepražiopsoti aplinkinių vaizdų ir garsų iš išorės. Muzikos tikrai galite pasiklausyti namie ar susikaupimo nereikalaujančioje aplinkoje.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų šurmulys vairavimą gali paversti tikru pragaru. „Visi, kam teko važiuoti su atžalomis, žino, kad jos negali ramiai išsėdėti kelionės metu, gausiai reiškia savo poreikius ar turi neatidėliotinų pokalbių automobilyje. Jei keliauja keli vaikai, tikėtina, kad jie susipeš. Dažnai tėvai tokias situacijas sprendžia duodami vaikams išmaniuosius įrenginius, tačiau šis sprendimas - nors ir veiksmingas, bet nenaudingas vaikams.
Kalbėdama apie telefono garsus specialistė netaiko išlygų, jos teigimu šis įrenginys negali būti derinamas su tinkamu vairavimu. „Išmanusis telefonas turi būti padėtas į šalį. Tikrai nebūtina dirsčioti į žinutes kas kelias sekundes, viską galite padaryti atvykę iš taško A į tašką B. Būkite tikri, kad pasaulis dėl to nesugrius, o jei atrodo, kad sugrius, metas susimąstyti apie priklausomybę nuo ekranų.
Kvapai, pasak specialistų, yra vienas stipriausiai žmogaus pojūčius sužadinančių dalykų. „Vieni kvapai gali būti malonūs, kiti - trikdyti. Todėl nereikėtų leistis į ilgą kelionę pasikabinus naują, neišbandytą kvapiklį.
Anot psichologų, praktika rodo, kad vienas itin svarbių sklandaus ir stabilaus vairavimo trikdžių yra įtampa ir stresas, kilęs dėl neišspręstų klausimų. „Tokia vairuotojo būsena gali būti susijusi su konfliktais santykiuose ar darbe. Dėl to vairuojant tokiomis aplinkybėmis itin svarbu tikslingai susitelkti ir mąstyti apie situaciją „čia ir dabar“.
Keleivių įtaka vairuotojo elgesiui
Automobilio keleiviai daro įtaką vairuotojų elgesiui. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad keleiviai yra eismo dalyviai, todėl jų elgesys gali turėti tiesioginės įtakos vairuotojo saugumui ir vairavimo stiliui. Saugiam vairavimui įtakos turi daugybė veiksnių. Automobilio keleiviai gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui ir saugumui kelyje. Svarbu suprasti, kad vairuotojas yra atsakingas už saugų ir atsakingą vairavimą, nepriklausomai nuo keleivių elgesio. Tačiau keleiviai taip pat turi suprasti savo vaidmenį ir parodyti pagarbą vairuotojui bei prisidėti prie bendro saugumo keliuose.
- Pagalba ir bendradarbiavimas: Keleiviai gali padėti vairuotojui būti budriam ir dėmesingam kelyje.
- Emocinė parama: Malonus ir palaikantis keleivių bendravimas gali padėti sumažinti vairuotojo stresą ir įtampą.
- Bendravimas ir pokalbiai: Keleiviai gali suteikti pramogą ir praleisti maloniai laiką bendraudami su vairuotoju.
- Dėmesio pertraukimas: Per daug pokalbių, triukšmo arba netvarkingo keleivių elgesio, galėtų atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio. Tai gali sumažinti reakcijos laiką ir padidinti avarijos riziką. Pavyzdžiui, garsus ar staigus pokalbis, garsus muzikos paleidimas arba netikėtas keleivio veiksmas gali sudarkyti vairuotojo koncentraciją ir priversti jį atitraukti akis nuo kelio.
- Konfliktai ir įtampa: Nesutarimai arba konfliktai tarp keleivių gali sukelti emocinę įtampą ir stresą vairuotojui. Tai gali turėti neigiamą poveikį vairavimo saugumui ir sukelti dėmesio nuokrypį nuo kelio.
- Neteisingi patarimai arba spaudimas: Keleiviai gali bandyti daryti įtaką vairuotojo sprendimams arba skatinti jį pažeisti Kelių eismo taisykles.
- Alkoholį vartojantys keleiviai: Yra keleivių, kurie nepaiso įstatymų ir automobilio salone vartoja alkoholį, nors toks keleivių elgesys turi įtakos vairuotojo budrumui ir yra išbandymas jo ryžtui atsispirti prie vairo išgerti.
- Skatina moteris rizikuoti: Tyrimai rodo, kad keleiviai gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui. Ypač pastebima, kad moterys rizikingesnių manevrų dažniau imasi, kai šalia jų važiuoja vyrai keleiviai. Tai gali būti dėl to, kad vyrai neretai mano esantys geresni vairuotojai ir mažiau toleruoja moterį vairuotoją.
- Rizikuoja jaunuoliai: Jauni žmonės dažnai linkę demonstruoti savo gebėjimus vairuoti ir daryti pavojingus manevrus. Jei keleivis yra jaunuolis, jis gali skatinti vairuotoją elgtis rizikingai. Tai ypač pavojinga ir gali kelti grėsmę ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.
- Vaikai reikalauja dėmesio: Vaikai yra ypatingi keleiviai, kuriems suaugusieji turi skirti ypatingą dėmesį. Vairuotojas, keliaudamas su vaiku, turi užtikrinti, kad vaikas būtų saugus ir turėtų ką veikti kelionės metu. Vaikas neturėtų blaškyti vairuotojo dėmesio ir turėtų būti supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis automobilyje.
Visiems keleiviams reikėtų ne tik paisyti vairuotojo prašymų, bet ir patiems įsitikinti, ar sėdinčiajam už vairo kas nors netrukdo vairuoti saugiai. Svarbu, kad vairuotojai ir keleiviai suprastų savo atsakomybę už saugų kelionės vykdymą.
Vairuotojo psichologija ir elgesys kelyje
Daugelis vairuotojų, o ypač važinėjančių Lietuvos didmiesčiuose, tikriausiai papasakotų ne vieną ir ne dvi istorijas, kaip juos suerzino neadekvatus vieno ar kito vairuotojo poelgis. Kalbėdamas apie nekolegiškus ir prieš kitus eismo dalyvius išsišokančius vairuotojus, instruktoriai turi konkrečią nuomonę. „Tai yra pavojingi, erzinantys ir nepavyzdingi vairuotojai. Aš visada pradedantiems motociklų ir automobilių vairuotojams pabrėžiu, kad vairuotojas turi rodyti pavyzdį. Man Kelių eismo taisyklėse (KET) labai patinka punktas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Vadinasi, toks vairuotojas neturi nei pagarbos, nei atsargumo. Jie dažnai nerodo nei posūkių, nieko. Aš gal negražiai sakau, bet tai tas pats, kai aš atėjęs nekviestas į svečius duris atidarau koja“, - sako specialistai.
Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad dažniausiai įžūlūs būna prabangių automobilių vairuotojai. Psichologai aiškina, kad bet kokiu atveju veiksmus atlieka ne automobilis. Priežastis, kodėl negražiais poelgiais eisme išsiskiria ekspresyvūs automobiliai, yra susijusi su jo savininko psichologija. „Viename Amerikoje atliktame tyrime mačiau tokias išvadas, kad agresyviau yra linkę elgtis tų automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonė yra „tiuninguota“, su dviem išmetimo vamzdžiais ir pan. Tokio asmenybės tipo žmonės, kurie nori lyderiauti ir išsiskirti iš kitų, labiau ir renkasi automobilius, kurių stilius ir išraiška atitiktų tą norą pasirodyti. Jei žmogus ramus, jis rinksis, pavyzdžiui „Škoda“, - LRT.lt teigia psichologė. Jei žmogus ekspresyvus, jis rinksis, pavyzdžiui, BMW ar kažką panašaus. Ne automobilis nulemia, kaip tu vairuosi, bet vairuotojo asmenybė nulemia, kokio automobilio jis nori“, - kodėl kartais eisme išsiskiria prabangūs ar sportiniai automobiliai, aiškina specialistai.
Daug laiko kelyje praleidžiantis ir įvairiausių situacijų matantis instruktorius pritaria, kad kelyje veiksmus atlieka vairuotojas. Todėl kai kurie stereotipai neturi loginio pagrindimo. „Gal būt kažkada ir buvo nuostata, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus vairuoja BMW, tai būtinai pridirbs. Tačiau viskas priklauso nuo vairuotojo. Nuo automobilio markės nepriklauso nemandagumo lygis. Tiek BMW, tiek kiti automobiliai - visi jie gali būti galingi, todėl viskas priklauso nuo vairuotojo“, - aiškina instruktorius.
Kalbėdama apie ne pagal taisykles ir normas kelyje besielgiančius vairuotojus, psichologė pažymi, kad tai gali būti susiję su kultūriniu palikimu, nes nuo seno priimtina, kad gudresnis, protingesnis ir teisesnis tas, kuris stipresnis. Pavyzdžiui, tas, kurio automobilis didesnis ar brangesnis. Kita grupė vairuotojų - žmonės, kurių asmeninės savybės lemia norą būti lyderiais. Tačiau jie dažniausiai nesupranta, kur reikia demonstruoti lyderystę. Galbūt žmogus linkęs lenktyniauti su pačiu savimi. Kaip pavyzdį psichologė pateikia norą pagerinti nuvažiavimo į darbą laiką. Tarkime, vakar tai padaryti pavyko per 19 minučių, o šiandienos tikslas - 18 minučių. Tačiau gali būti, kad kažkokį netinkamą poelgį lemia ir kiti veiksniai, visiškai nesusiję su asmeninėmis savybėmis. „Pavyzdžiui, jei žmogus yra susinervinęs, nes jam nepavyko derybos, stresuodamas jis gali vairuoti neadekvačiai. Kai esi azartiškas darbe, važiuoji greičiau ir atsiranda lindimo ar šviesoforo pralėkimo momentų - ne todėl, kad lėktuvas išskrenda, bet todėl, kad dabar tokia būsena. Jei žmogus nesugeba pastebėti savo reakcijų, emocijų pokyčių, tai ne jis valdo automobilį, bet jo emocinė būsena“, - aiškina psichologė.
Kad psichologija ir momentinė žmogaus būsena tikrai gali daryti įtaką automobilio vairavimui, pritaria ir instruktorius. „Tai gali būti cholerikas - nenuspėjamo žmogaus tipas. Taip pat gali būti žmogus, turintis kažkokių psichologinių problemų, neatradęs savęs, kur jis gali išsikrauti. Gal darbe ar šeimoje yra įsitempęs, neatradęs veiklos, kurioje galėtų išsikrauti. Tuomet jis bando išsikrauti gatvėje. Mėgina parodyti, kad yra viršesnis už kitus, nors gatvė tam ne vieta“, - savo įžvalga dalijasi instruktorius. Jis taip pat mano, kad nepavyzdingą elgesį kelyje demonstruojantys vairuotojai gali būti tiesiog neapsisprendę, todėl ir blaškosi. „Kai mes su mokiniais važiuojame ir pamatau tokius vairuotojus, visada juos pavadinu „gražiais ir protingais“. Čia iš vieno anekdoto, kai reikia žvėrims pasiskirstyti, kurie yra gražūs, o kurie - protingi. Ir likusi viena beždžionė laksto nuo vienos grupės prie kitos, sako, kad yra ir graži, ir protinga. Lygiai tokie patys yra ir vairuotojai, kurie neapsisprendžia“, - šmaikščiai lygina instruktorius.
Ką daryti, jei kelyje baigėsi degalai?
Geriau tokiam scenarijui tiesiog neleisti įvykti. Ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė pabrėžia, kad pranešimas apie besibaigiančius degalus automobilio skydelyje pasirodo tikrai ne paskutinę akimirką. „Pats automobilis mus perspėja apie besibaigiančius degalus iš anksto, likus mažiausiai 100 kilometrų, kuriuos dar galima nuvažiuoti. Todėl, važiuojant magistraliniame kelyje, užsidegus kuro lempelei patariu nieko nelaukti ir ieškoti degalinės“, - teigia pašnekovė. Anot jos, išvykus į ilgesnę kelionę vairuotojai turėtų pagalvoti ne tik apie kurą. Svarbu ir tai, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, o pats vairuotojas turėtų pakankamą kiekį geriamo vandens.
„Todėl scenarijai, kuomet automobilis sustoja dėl kuro stokos, apskritai neturėtų įvykti. Vairuotojai privalo prižiūrėti savo transporto priemones, o visiškas degalų išnaudojimas yra kenksmingas net ir pačiam automobiliui“, - pabrėžia instruktorė. Ji nurodo, kad apytuštis bakas gali turėti įtakos net transporto priemonės stabilumui kelyje. Todėl, saugant save ir savo turtą, vertėtų pasirūpinti, kad degalai niekada nebūtų galutinai išnaudoti.
Kuras pasibaigė: ką daryti - panikuoti ar veikti?
Kalbinama ekspertė sako, kad jei vis tik atsitiko taip, kad automobilyje kuras pasibaigė, svarbu nesupanikuoti ir situaciją įvertinti blaiviai. Jei vairuotojas važiuoja magistraliniame kelyje, jis privalo automobilį nukreipti į kelkraštį ir ten palengva nuriedėti. „Svarbu pasitraukti nuo važiuojamosios dalies. Kelkraštyje būtina įjungti avarinę signalizaciją, o taip pat ir pastatyti prie automobilio avarinį trikampį. Ir nors Lietuvoje šiuo metu nėra tokios griežtos taisyklės, tačiau vairuotojui patarčiau užsidėti ryškiaspalvę liemenę ir, geriausia, nedelsiant pasitraukti nuo transporto priemonės toliau bei ten laukti pagalbos“, - teigia instruktorė. Anot jos, pasitraukus nuo transporto priemonės galima skambinti draugams, kurie galbūt galės atvežti kuro. Padėti vairuotojui taip pat gali ir techninės pagalbos atstovai ar net taksi bendrovės, kurios teikia tokias paslaugas.
„Žinoma, galima telefone susirasti artimiausiai esančios degalinės adresą ir iki jos kulniuoti pačiam. Įsigijus kanistrą degalų galima pačiam prisipildyti baką ir tęsti kelionę“, - pataria instruktorė.
Svarbiausia - sveikas protas ir atsakomybė
Instruktorė dalinasi ir paprastu, tačiau išties veiksmingu patarimu - ji siūlo nelaukti, kol kuro rodyklė gąsdinančiai priartės prie pabaigos. Geriausia į degalinę nuvykti likus pusei bako degalų. „Ir tikrai nerekomenduočiau „gaudyti“ akcijų, važiuoti per visą miestą tam, kad sutaupytumėte keletą eurų ir pilti degalus iš neaiškių vietų. Juk kuras taip pat nėra vienodas - jis turi galiojimo laiką, gali būti pagamintas su įvairiomis priemaišomis. Saugant save ir savo transporto priemonę verčiau naudoti kokybiškus degalus. Taip pat patariu visuomet įvertinkite ir savo laiką“, - sako instruktorė.
Pašnekovė nurodo, kad atsakingiausiai vertėtų pasiruošti prieš ilgesnes keliones. Bagažinėje vežiotis kuro nepataria. Ir nors daugiau žmonių yra labiau išsiblaškę bei dažniau susiduria su ne laiku pasibaigusio kuro problema, pasitaiko ir tokių, kurie perdėtai bijo užsidegsiančios degalų lemputės. Būna, kad tokie žmonės savo automobilyje vežiojasi talpas, kuriose - kuras. „Žmonėms, kurie mėgsta degalus sandėliuoti ir jų turėti daugiau, rekomenduoju to nedaryti transporto priemonėje. Verčiau, jei norisi, talpas su kuru laikykite rūsyje ar garaže. Juk degalai garuoja, tad, jei juos laikysite pačiame automobilyje, salone, jais kvėpuosite“, - aiškina pašnekovė. Specialistė sako, kad degalų kvapas gali sukelti galvos skausmus ar kitas sveikatos problemas. Todėl geriau nerizikuoti savo ir kitų gerove.
Draudimo svarba kelyje
Gediminas Marius Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas teigia, kad kelyje pasibaigus degalams padėti gali privalomasis vairuotojų draudimas bei KASKO draudimas. „Privalomuoju draudimu bet kokiam laikotarpiui lengvąjį automobilį apdraudę privatūs klientai gali kartą per mėnesį pasinaudoti pagalba pasibaigus degalams. Taip pat ši pagalba apima ir situacijas, kuomet išsikrauna akumuliatorius, netikėtai užsitrenkia automobilio durelės, vairuotojas pameta arba salono viduje palieka raktelius. Šis draudimas gali padėti ir tuo atveju, jei automobilis nuslydo nuo kelio, išsileido padanga, tačiau vairuotojas turi atsarginį ratą“, - supažindina pašnekovas. Anot jo, be anksčiau išvardytų pagalbos kelyje paslaugų, taip pat yra suteikiamas nemokamas vienkartinis automobilio transportavimas. Vienas transportavimas galioja vienam eismo įvykiui. Ši paslauga suteikiama tuomet, kai įvyksta eismo įvykis ir tęsti kelionės savo eiga nebegalima, kai sutrinka vairuotojo sveikata, supainiojus degalus.
„Apsidraudus KASKO draudimu jau minėtų pagalbos kelyje paslaugų kiekis nėra ribojamas ir klientai jomis gali naudotis tiek kartų, kiek prireiks. Taip pat, eismo įvykio atveju arba tuomet, kai negalime suteikti skubios pagalbos vietoje per 24 val., suteikiame automobilio transportavimą iki artimiausio ar mūsų nurodyto autoserviso. Skirtingai nuo privalomojo automobilių draudimo, apsidraudus KASKO transportavimo paslauga suteikiama ir tiesiog sugedus automobiliui, net jei nėra registruojamas joks eismo įvykis“, - itin vertinga informacija dalinasi specialistas.
G. M. Pakeltis aiškina, kad klientai gali savo automobilį apdrausti šiais abiem draudimais. Tai - dvi automobilio draudimo rūšys. Privalomasis vairuotojų draudimas draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, o žala atlyginama nukentėjusiam trečiajam asmeniui ar jo turtui. Visgi automobiliui, kuriuo padaryta žala, nuostoliai nėra atlyginami. Tuo tarpo KASKO draudimas apdraustam automobiliui atlygina įvykio metu padarytą žalą. Pavyzdžiui, tai labai aktualu, jei įvyko avarija, vagystė, vandalizmas, gamtinių jėgų poveikio sukelti nuostoliai.
24 val. per parą, 7 dienas per savaitę
G. M. Pakeltis teigia, kad vairuotojas, apsidraudęs jų bendrovėje, tikrai sulauks pagalbos pasibaigus degalams kelyje. Ši paslauga tiek privalomojo, tiek ir KASKO draudimo atveju jam bus suteikiama nemokamai. „KASKO atveju ši paslauga rinkoje siūloma ganėtinai dažna, tačiau privalomojo draudimo atveju mūsų įmonėje tai - lyg išskirtinė nauda, kurią nemokamai teikia tik nedaugelis draudimo bendrovių. Kitose įmonėse dažnu atveju būna ribojamas paslaugų kiekis ar taikomos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, nemokama pagalba galioja tik metinėms sutartims. Pasitaiko ir tokių variantų, kuomet nemokamame pakete numatytas tik automobilio transportavimas po eismo įvykio“, - aiškina specialistas. Jis nurodo, kad pagalbos kelyje paslaugos teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai, kiek greitai bus suteikta pagalba, priklauso nuo to, kurioje vietovėje klientas yra ir kaip greitai technikas gali tą vietą pasiekti.
„Pavyzdžiui, įvykiui nutikus mieste, pagalbos galima tikėtis sulaukti greičiau - laukimo laikotarpis gali trukti nuo keliolikos minučių iki valandos. Įvykiui įvykus užmiestyje, nuošalesnėje vietovėje, ar mažesniame, atokesniame miestelyje, bei esant ekstremalioms oro ir eismo sąlygoms, techniko atvykimas gali užtrukti ilgiau, priklausomai nuo to, kokį atstumą jam reikia įveikti, kad pasiektų klientų“, - informuoja G. M. Pakeltis. Taip pat jis pamini ir tai, kad įprastai techninės pagalbos kelyje paslaugos nebūna suteikiamos kaip papildomos naudos kredito kortelių turėtojams. „Tačiau mūsų banko klientams, turintiems platininę kredito kortelę, suteikiame kelionei užsienyje nuomojamo automobilio KASKO draudimo apsaugą, kaip papildomą kelionių draudimo naudą. Ši apsauga galioja užsienyje nuomojamam automobiliui tuo atveju, jei padaroma žala tam automobiliui ir klientas turi atlyginti žalą nuomos bendrovei“, - supažindina G. M. Pakeltis.
7 klaidos, kurias žmonės daro pirkdami automobilio draudimą
Saugus vairavimas - bendra atsakomybė
Saugus ir tvarkingas eismas keliuose priklauso ne tik nuo Kelių eismo taisyklių išmanymo, bet ir nuo vairuotojų pareigų ir vairavimo etikos. Vairuotojo elgesio etika reiškia moralinių normų rinkinį kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Vairuotojai yra tie eismo dalyviai, kurie yra geriausiai išmanantys Kelių eismo taisykles ir savo pareigas. Vis dėl to žinias verta nuolat atsinaujinti.
Šis teiginys, kurį rasite pačioje Kelių eismo taisyklių pradžioje (KET III skyrius 4 p.), atrodo savaime suprantamas, tačiau yra vienas svarbiausių. Pavyzdžiui, jei jus sankryžoje sukate kairę, tačiau tuo metu jus lenkia automobilis, turite ji praleisti (nors jis ir pažeidžia taisykles), kad išvengtumėte eismo įvykio. Tą pačią taisyklę galima pritaikyti, pavyzdžiui, išbėgus vaikui į gatvę. Todėl dažnai, nors tai ir nenumatyta Kelių Eismo Taisyklėse, kelyje nebijokite pasielgti taip, kad išvengtumėte eismo įvykio ir apsaugotumėte save ir kitus eismo dalyvius.
Didelė ir pastebima dalis nepagarbos kelyje yra rodoma pažeidžiamiausioms vairuotojų grupėms. Važiuodami keliu ir pamatę mokyklinį automobilį neskubėkime nervuotis, juk ir jūs buvote toks pats mokinys. Tie patys patarimai galioja ir su naujais vairuotojais, dar vadinamais “klevais”. Supraskime ir juos, jie ką tik išsilaikę teises ir pradėjo važinėti be šalia sėdinčio instruktoriaus. Jie bando patys atlikti viską, ką instruktorius minėjo besimokant vairuoti, t. y. Dar viena dažna nepagarbos forma būna pamačius prie vairo pagyvenusį žmogų. Negalime galvoti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, kelia didžiausią rūpestį ir pavojų eismo saugumui. Vyresni žmonės dažniau vairuoja rečiau, retai juos pamatysi piko valandomis. Daug jų apskritai važiuoja tik tais pačiais maršrutais, pavyzdžiui: iki parduotuvės, turgaus, kaimo, sodybos, anūkų ar pan. Neskubinkite priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo pyptelėjimu jei jis laiku nepradėjo važiuoti užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui. Nedarykite kliūčių, jei kas nors jus lenkia, ar jūs kažką lenkiate. Jei greitkelyje ar automagistralėje pasivysite priešais esantį automobilį, mandagus priekinio automobilio vairuotojas tikrai pasuks į dešinę, sukurdamas patogiausias lenkimo sąlygas. Jei statote automobilį aikštelėje, kurioje nėra pakankamai laisvų vietų, pastatykite automobilį kompaktiškai, kad neužimtų dviejų vietų vienu metu. Pagelbėkite į bėdą patekusiam kolegai, pavyzdžiui: padėkite užvesti automobilį, pasiskolinkite siurblį ar domkratą, nepagailėkite kelių litrų benzino. Prisiminkite atsakomybę už šalia sėdinčius keleivius, niekada nerizikuokite. Vairuotojo reakcija į pagalbos paiešką yra etiška. Neturėtumėte reaguoti į agresyvių vairuotojų elgesį, vis tiek jų nepermokysite, tik švaistysite savo nervus.
Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės.
- Važiuoti gatvėmis dideliu greičiu yra ypač pavojinga, o, be to, neapsimoka. Nors atrodo, kad nukeliausime greičiau, bet iš tiesų viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata.
- Važiuojant net ir ramiu keliu, vairuotojas turi būti žvalus ir pasiruošęs reaguoti. Išgėrus alkoholio sulėtėja reakcija, suprastėja rega bei gebėjimas vienu metu daryti kelis dalykus. Tačiau tai ne vienintelis saugaus vairavimo kenkėjas. Bet paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis trukdis yra nuovargis bei miego trūkumas.
- Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius“ ar „man nepatogu vairuoti su diržu“ arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje“ tikrai nėra įtikinami argumentai atsisakyti saugos diržo. Nebūtina pakliūti į avariją - net lėtai važiuojant gali tekti staigiai stabtelti, kad išvengtumėte eismo įvykio, ir tuo metu neprisisegęs keleivis susitrenks galvą.
- Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai. Net jei vaikas labai priešinasi sodinamas į kėdutę, tai nėra tinkama priežastis leisti jam būti neprisisegus ir rizikuoti gyvybe.
- Rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra elementarūs vairavimo įgūdžiai. Būkite dėmesingi ir neskubėkite sankryžose. Ar kada susimąstėte, kaip dažnai automobiliai susiduria dėl to, kad vienas vairuotojas kelyje nepraleido kito?
- Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Nemažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis dalims, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu.
- Šiltu metų laiku gatvėse padaugėja dviratininkų.
- Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.
Saugus vairavimas prasideda nuo dėmesio, atsakomybės ir pagarbos kitiems eismo dalyviams. Būkite dėmesingi kelyje, o nenumatytose situacijose padės draudimas.
tags: #vaizdelis #kelyje #nepatyrusios #vairuotojos