Lietuvoje prasidėjus pavasariui, vairuotojai dažnai susiduria su klausimu, kada tinkamiausias metas keisti žiemines padangas vasarinėmis. Nors įprasta tai daryti balandžio pradžioje, ekspertai pataria atsižvelgti ne tik į kalendorių, bet ir į faktines oro sąlygas.
„Skubėti keisti žieminių padangų vos prasidėjus balandžiui nėra privaloma. Pavasarį oro temperatūra dar gali svyruoti, o rytai ir vakarai išlieka vėsesni, todėl tokiomis sąlygomis žieminės padangos vis dar gali būti tinkamas pasirinkimas“, - sako ekspertas. Pasak jo, vairuotojams svarbu atsižvelgti ne tik į kalendorinę datą, bet ir į faktines oro sąlygas.
Nedygliuotų žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku nėra draudžiamas, tačiau dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik iki balandžio 10 dienos. Anot eksperto, trumpalaikiai oro temperatūros pokyčiai dar nereiškia, kad žieminės padangos praranda savo efektyvumą, todėl sprendimą keisti padangas reikėtų priimti įvertinus stabilesnes oro sąlygas.
„Universalios padangos gali būti tinkamas pasirinkimas tiems, kurie važiuoja nedaug, dažniausiai mieste ar mažesnio intensyvumo keliais. Tačiau intensyviai eksploatuojant automobilį, ypač važiuojant greitkeliais, jos neprilygsta specializuotoms vasarinėms ar žieminėms padangoms nei saugumo, nei efektyvumo požiūriu“, - teigia ekspertas.
Nors važiuoti su žieminėmis padangomis pavasarį nėra draudžiama, ilgainiui tai tampa saugumo klausimu. „Esant aukštesnei oro temperatūrai ir įkaitus asfaltui, žieminės ar universalios padangos tampa minkštesnės, todėl suprastėja jų sukibimas“, - pabrėžia specialistas.
„Vairuotojai neturėtų kaupti ar išmesti senų padangų. Jas būtina priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo vietose arba atiduoti pardavėjams perkant naujas padangas“, - primena ekspertas.
Automobilių rinkos tendencijos ir vairuotojų pasirinkimai
Nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta - vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės. Ar Lietuva vis dar verta dyzelinių automobilių šalies etiketės ir ko tikėtis artimiausiais metais, naujienų portalui tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius ir įmonės „LongoLT“ vadovas Paulius Valiukėnas.
Kokius automobilius renkasi Lietuvos vairuotojai?
Pokalbio metu Paulius Valiukėnas apibūdino 2025 metus, palyginti su 2024-aisiais, kaip „stabilizacijos metus“ naudotų automobilių rinkoje. „Jeigu labai trumpai, sakyčiau, geri metai. Jeigu eitume labiau į detales, reikėtų atskirti naudotus ir naujus automobilius. Naujų automobilių rinkoje pokytis buvo dar didesnis ir reikšmingesnis. Kalbant apie naudotų automobilių rinką, ji paaugo apie 5 proc., kas nėra labai reikšmingas ir didelis skaičius“, - teigė jis.
Ilgą laiką po pandemijos ir geopolitinių įvykių laukta ramesnio laiko. Nors negalima sakyti, kad dabar laikas visiškai ramus, pastaruoju metu mažiau įtakos naudotų automobilių rinkai darė geopolitiniai įvykiai.
„Automobilių rinkoje tai lėtesni mėnesiai, todėl iš jų dar sunku spręsti. Ką jau girdime iš klientų: „Užpildžiau prašymą [nutraukti kaupimą II pakopoje], laukiu pinigėlių ir pavasarį sugrįšiu.“ Tai tikriausiai čia esminis šių metų momentas“, - pastebėjo P. Valiukėnas, kalbėdamas apie gyventojų finansinius lūkesčius.
Dyzeliniai automobiliai vis dar populiarūs
Paklaustas, ar tikslinga sakyti, kad Lietuva vis dar yra dyzelinių automobilių šalis ir vairuotojus persodinti į elektromobilius ar hibridines transporto priemones sudėtinga, L. Boguševičius patvirtino šią tendenciją. „Dedu galvą nukirsti, kad šiemet dyzelinių automobilių vis tiek buvo parduota daugiau nei benzininių ar elektrinių automobilių“, - sakė jis.
P. Valiukėnas sutiko, kad šie metai iš principo niekuo nesiskyrė nuo 2024-ųjų kalbant apie dyzelinių automobilių pardavimus. Tačiau elektrinių automobilių skaičius taip pat augo reikšmingai. „Elektrinių automobilių skaičius paaugo pakankamai reikšmingai. Pavyzdžiui, žiūrėjau vasarą, kad elektrinių transporto priemonių pardavimai auga, bet mes vis dar esame dyzelinių automobilių karaliai. Tam yra daugybė priežasčių - čia nėra tik įprotis“, - aiškino L. Boguševičius.
Ekspertų nuomone, vairuotojų pasirinkimus lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės. „Jeigu visi galėtų vairuoti „Ferrari“, greičiausiai, vairuotų. Tačiau žmones, visų pirma, dažniausiai riboja jų biudžetas. Normalu norėti geresnio, greitesnio, didesnio bet kuriame gyvenimo aspekte. Ekonominė situacija yra turbūt vienintelis dalykas, kuris riboja žmogų jo pasirinkimuose“, - sakė L. Boguševičius.
Jis pridūrė, kad dažnu atveju dyzelinis automobilis vis dar yra ekonomikos klausimas, ypač jei žmogus daug važinėja ilgesnius atstumus, nes elektromobilis nėra toks pigus, pavyzdžiui, kasdien važiuojant maršrutu Vilnius-Klaipėda.
P. Valiukėnas pateikė konkrečius skaičius: „Jeigu 2024 metais patys įvežėme 62 proc. dyzelinių automobilių, tai praėjusiais metais jų buvo tik 37 proc. Čia galėtume atskirti vidinę rinką, kur vyksta sandoriai, ir tai, kas importuojama į Lietuvą, naudoti automobiliai. Importuojamuose automobiliuose jau matome pokytį - dyzelių mažėja. Tačiau tie dyzeliniai automobiliai, kurie jau yra Lietuvos rinkoje, neišnyks taip greitai.“
L. Boguševičius pastebėjo, kad net jeigu šiandien pradėtume parduoti daugiau benzininių, hibridinių ir elektrinių automobilių nei dyzelinių, apčiuopiamo efekto tikimasi tik po 15 ar net 30 metų, vertinant pagal vidutinį automobilio amžių. „Tas pokytis nebus greitas - ir tai normalu. Tą patį matome visose Europos valstybėse. Pokytis vyksta, bet jis yra lėtas“, - sakė jis.
Elektromobilių ateitis ir reguliavimų pokyčiai
Kalbant apie elektromobilius, L. Boguševičius mano, kad jų populiarumas nestagnuos, bet turės pasiekti tokį lygį, kai paprastas vartotojas kasdienybėje ar šeimos patogumui nejaus jokio skirtumo. „Ne „ai, truputį nepatogu, bet daug pigiau.“ O išvis nejaus skirtumo“, - teigė jis.
Jis pabrėžė, kad automobilių nuvažiavimo atstumas, nepriklausantis nuo klimato sąlygų, yra svarbus. „Dabar yra perkamų automobilių, kurie lengvai nuvažiuoja 300-400 kilometrų, kas mūsų šalyje, kaip ir neblogai. Tik tai nėra pakankamai gerai kitose šalyse, kurios sudaro žymiai didesnį procentą visų automobilių rinkos Europoje, palyginti su Lietuva. Būtent tai stabdo žmones“, - aiškino ekspertas.
Žmonės renkantis automobilį atsižvelgia į keletą dalykų: kainą, ekonominę naudą (kuro sąnaudos, elektros suvartojimas) ir papildomas naudas. Dabartinius elektromobilių pardavimų skaičius lemia ir subsidijos bei kitos paskatos, tokios kaip A juostos, kurios po truputį nyksta.
P. Valiukėnas, reaguodamas į nukeliamus terminus atsisakyti vidaus degimo variklių, teigė, kad tai tik parodo realią situaciją. „Jeigu pas žmogų nėra galimybių įsigyti elektromobilio, kokį nori draudimą dėk, tai tiesiog neįvyks“, - sakė jis.
Kalbant apie naudotus automobilius, P. Valiukėnas pastebėjo, kad naudotų elektromobilių rinkoje dar sąlyginai nedaug. „Tik prieš kelerius metus pradėta daugiau pardavinėti naujų elektromobilių, o kol jie patenka į naudotų rinką, praeina mažiausiai 3-5 metai. Tai dar reikės labai nemažai laiko, kol ši rinka prisipildys“, - prognozavo jis.
Ekspertai taip pat aptarė ir automobilių gamintojų bei politikų reakcijas į reguliavimus. Buvo kalbama apie 2027-uosius, vėliau terminas nukeltas į 2028-uosius, tačiau manytina, kad šie terminai dar ne kartą bus keičiami, nes gamyklos ir vartotojai ieškos priimtiniausių sprendimų.
Pokyčiai mopedų vairuotojams ir transporto sektoriui
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. norintiesiems gauti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijos transporto priemonę) bus privalu išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą. Šiuo metu pakanka išlaikyti teorijos egzaminą. Taip pat nustatyta, kad teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones bus suteikiama nuo 16 metų, o ne nuo 15-kos.
Asociacijos „Linava“ atstovai atkreipė dėmesį į problemas transporto sektoriuje, ypač dėl užsieniečių vairuotojų įdarbinimo ir kvotų panaudojimo. „Visi žino, kad transporto sektoriui metų metais trūksta vairuotojų, bet jų įsivežti nėra paprasta - galima tik pagal Užimtumo tarnybos nustatytas kvotas“, - sakė „Linavos“ viceprezidentas V. Bučinskas.
Didžiausią problemą kuria darbuotojų nuoma besiverčiančios laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios neturi nei vieno vilkiko, tačiau įdarbina ir užsienio kompanijoms nuomoja darbuotojus. „Tikriesiems Lietuvos vežėjams vadinamoji nuoma daro milžinišką žalą, nes tirpdo kvotas, o darbuotojų stygiaus problema lieka neišspręsta“, - pažymėjo V. Bučinskas.
Nors verslo atstovai susiduria su daugybe taisyklių ir reikalavimų, kai kurios įmonės, vadinamos „pašto dėžutėmis“, rizikuoja niekuo, tačiau sugeba išnaudoti kvotas ir spręsti darbuotojų stygių kitų šalių vežėjams.
„Linavos“ atstovai taip pat pasidžiaugė, kad pajudėjo teisminis procesas dėl Mobilumo paketu įteisintų verslo suvaržymų. Europos teisingumo teisme jau pripažinta, kad devynių ES valstybių pareikšta pretenzija yra pagrįsta ir esamą tvarką būtina koreguoti.
Taip pat buvo aptarti ir keleivių vežimo sektoriaus pokyčiai, susiję su tolimojo susisiekimo reforma ir pereinamuoju laikotarpiu prie žaliojo transporto. Kai kurių rajonų gyventojams smarkiai kirto sumenkusi maršrutų pasiūla.
Artėjantys pakeitimai kelių eisme ir transporto priemonėse
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja pakeitimai, susiję su pėsčiųjų judėjimu keliuose. Pėstieji privalės eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra - per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į automobilių pirmosios pagalbos rinkinių komplektaciją. Vairuotojai turėjo laiko pasiruošti naujajai tvarkai nuo 2020-ųjų, o terminas atnaujinti vaistinėles buvo keletą kartų pratęsiamas. Nuo 2023 m. liepos 1 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą, būtina turėti naujosios sudėties pirmosios pagalbos rinkinį.
Nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigalioja pakeitimai, susiję su transporto priemonės numerio ženklais. Nebelikus techninę apžiūrą liudijančių lipdukų, vairuotojai galės patys nuspręsti, ar norės pasikeisti senus numerio ženklus.
Per 2023-2024 m. planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių valstybinės reikšmės keliuose. Taip pat bus modernizuotos 126 esamos KOS stotelės.
tags: #valdininkai #neslepia #vairuotoju #laukia #labai #daug