Daugelis vairavimo įpročių atrodo visiškai kasdieniai, tačiau dalis jų Lietuvoje yra neteisėti ir gali užtraukti konkrečias baudas. Kiti įpročiai patenka į „pilkąją zoną“, o kai kurie, nors ir draudžiami kitose ES šalyse, Lietuvoje dar nėra reglamentuoti.
Mobiliojo ryšio priemonių naudojimas vairuojant
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys įspėja vairuotojus: „Dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą.“ 2024 metais Lietuvos kelių policija užfiksavo 46 500 pažeidimų, susijusių su mobiliųjų įrenginių naudojimu vairuojant. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 3 dalį, bauda už telefono naudojimą rankomis vairuojant svyruoja nuo 60 iki 90 eurų. Riba yra konkreti: draudžiamas rankoje laikomas įrenginys.
Telefonas tvirtai pritvirtintame laikiklyje ir navigacijos žiūrėjimas - legalu. Tačiau telefonas rankoje, net jei tik perjungiate dainą - jau pažeidimas. Forumuose nuolat diskutuojama, ar stovėjimas prie raudono šviesoforo padeda išvengti baudos - nepadeda. Telefoną rankose galima laikyti tik tada, kai transporto priemonė stovi ir nedalyvauja eisme. Policijos duomenimis, per pastaruosius 5 metus vidutiniškai nustatoma per 43 tūkstančius pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu vairuojant:
| Metai | Pažeidimų skaičius |
|---|---|
| 2020 | 34 900 |
| 2021 | 42 260 |
| 2022 | 51 362 |
| 2023 | 46 026 |
| 2024 | 44 760 |
Per pastaruosius dvejus metus beveik dvigubai išaugo asmenų, už naudojimąsi telefonu nubaustų antrą kartą, skaičius: nuo 340 (2022 m.) iki 623 (2024 m.). Už naudojimąsi telefonu vairuojant gresia 60-90 eurų bauda ir netgi teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1-3 mėnesiams. Naudotis telefonu vairuojant galima tik: kai transporto priemonė stovi, tačiau ne eismo srauto dalyje, pvz., ne prie raudono šviesoforo signalo ar spūstyje; kai telefonas yra specialiame laikiklyje (būtina naudoti laisvų rankų įrangą); kai naudojama transporto priemonės įrangoje įmontuota laisvų rankų sistema.
Vokietijoje Aukštesniojo apygardos teismas išaiškino, kad, jei vairuodamas asmuo liečia elektroninės cigaretės ekraną (pvz., norėdamas pakeisti garų stiprumą), tai yra prilyginama neteisėtam mobiliųjų įrenginių naudojimui. Taigi vairuotojas yra baudžiamas lygiai taip pat, kaip kad būtų nubaustas už naudojimosi telefonu prie vairo. Šis teismo sprendimas reiškia, kad bet koks aktyvus įrenginių su jutikliniu ekranu naudojimas vairuojant yra draudžiamas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė primena, kad dalyvaujant eisme vairuotojams yra draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis. Vis tik pašnekovė priduria, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi už elektroninės cigaretės naudojimą vairuojant būtų taikoma kita atsakomybė - bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Valgymas, gėrimas ir rūkymas vairuojant
Valgymas ar gėrimas vairuojant Lietuvoje nėra tiesiogiai draudžiamas - nėra atskiro ANK straipsnio, skirto būtent sumuštiniui rankoje. Tačiau Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nurodo, kad vairuotojai privalo vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų nukreipti jų dėmesį nuo kelio. Tai apima akivaizdesnį dėmesio atitraukimą, pavyzdžiui, naudojimąsi mobiliuoju telefonu, bet gali būti interpretuojama ir kaip valgymas, laikraščio skaitymas ar net makiažo naudojimas vairuojant. Tiesiogiai už valgymo prie vairo Lietuvoje baudų nėra numatyta, tačiau neatsargus vairavimas gali užtraukti iki 150 eurų baudą.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų - draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. „Įstatyme reikalinga įtvirtinti bendrą taisyklę, kuri įpareigotų visą dėmesį sutelkti į transporto priemonės vairavimą ir užtikrinti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir saugumą“, - pagrindinį VRM siūlymų tikslą LRT.lt įvardija D. Urbonas.
„Planuojama, kad viskas veiks taip, kaip ir iki šiol, tačiau dėmesys bus kreipiamas ne tik į vairuotojus, kalbančius telefonu, bet ir į užsiimančius kita veikla, kuri akivaizdžiai trukdo vairuoti automobilį. Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, - pasakoja D. Urbonas.
Vis dėlto, D. Jonušis abejoja draudimų ir baudimo efektyvumu: „Mūsų rengiami papildomi vairavimo kursai užtrunka dvi dienas. Todėl manau, kad vienintelis teisingas kelias yra švietimas. Žmogų reikia įtikinti, kad tai yra blogai.“
Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje taikomos griežtesnės taisyklės. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Vokietijoje vairavimas tam tikra avalyne, jei ji trukdo stabdyti, gali kainuoti. Italijoje, jei vežamas vaikas ar nėščia moteris, rūkymas automobilyje gali užtraukti baudą nuo 50 iki 500 eurų. Prancūzijoje bauda už rūkymą automobilyje su nepilnamečiu siekia iki 135 eurų, Didžiojoje Britanijoje - 50 svarų.
Lietuvoje rūkyti privačiame automobilyje sau vienam leidžiama. Tačiau pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnį, rūkyti draudžiama, jei automobilyje yra nepilnamečių (iki 18 metų) arba nėščių moterų. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo draudimas rūkyti automobiliuose, jei juose yra vaikų iki 18 metų arba nėščių moterų. Už jo pažeidimą gresia 50 svarų sterlingų bauda (Didžiojoje Britanijoje). Belgijoje už draudimo pažeidimą gresia 130 eurų bauda. Kipre draudžiama rūkyti vežant jaunesnius nei 16 metų asmenis.
Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų tikimybės riziką. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį. Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, deja nėra. Tačiau, kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką.
Kiti dėmesį blaškantys veiksniai
Be telefono naudojimo, valgymo ar gėrimo, yra ir kitų veiklų, kurios gali atitraukti vairuotojo dėmesį. Tai gali būti kosmetikos naudojimas, daiktų paėmimas nuo sėdynės, navigacijos nustatymas vairuojant ar net alkoholio vartojimas šalia vairuotojo. Keleivis, vartojantis alkoholį, gali ne tik blaškyti vairuotoją, bet ir sukelti pagundą tai padaryti pačiam.
Ausinės vairuojant Lietuvoje nėra draudžiamos - nėra atitinkamo KET punkto. Tačiau Prancūzijoje klausymasis muzikos per ausines vairuojant yra neteisėtas ir gali kainuoti iki 135 eurų.
Variklio paleidimas tuščiąja eiga ilgiau nei būtina Vokietijoje draudžiamas aplinkosaugos sumetimais, bauda siekia apie 80 eurų.
Nepritvirtintas šuo ar katė automobilyje Lietuvoje nėra atskiras ANK pažeidimas - kol nėra incidento. Tačiau Vokietijoje ir Austrijoje nepritvirtintas gyvūnas vertinamas kaip saugos pažeidimas, baudos siekia nuo 35 iki 200 eurų.
Sveikatos receptas. Psichiatrė apie autistiškus suaugusiuosius: daug kas gyvena prisitaikę
Siūlymai ir diskusijos
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų - draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. „Stebima tendencija, kad vairuotojai nesilaiko KET nuostatos, kuria draudžiama vairuojant užsiimti pašaline veikla, todėl nuspręsta tai formuluoti kaip aiškų ir konkretų draudimą“, - paaiškina D. Urbonas.
Tačiau D. Jonušis kelia klausimą: „Man kyla klausimas, ar tikrai viską galime išspręsti represinėmis priemonėmis? Jei Vidaus reikalų ministro tikslas - tokiais siūlymais išprovokuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į problemą, tada sveikintina. Bet jei kelionės metu atsigėręs vandens vairuotojas bus nubaustas, manau, kad kažkas veikia neteisingai.“
„Bendrąja prasme - vienareikšmiškai - tai trukdo. Nė vienas žmogus pasaulyje neįrodys, kad vairuodamas ir valgydamas tas pats vairuotojas automobilį valdo geriau nei nevalgydamas. Todėl, iš esmės, principas teisingas“, - LRT.lt teigia V. Urbanavičius.
„Nėra tokios aiškios ribos, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių. Mes turime suprasti, kad bet kokia veikla, vairuojant blaškanti dėmesį, yra blogai. Pavyzdžiui, kramtomąją gumą galima kramtyti vairuojant? Kavos negalima gerti, bet vandenį galima? Ar galima važiuoti su purvinu stiklu? O vairuojant dėvėti aukštakulnius? Tikrai negalima visų gyvenimo atvejų aprašyti įstatymais“, - pastebi D. Vaitkus.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų - draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi.
„Didelė dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesuvaldytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, atsitrenkimo į kelio elementus, medžius ir pan. Dažniausiai vairuotojai nepaaiškina, kas lėmė minėtąjį automobilio nesuvaldymą. Geranoriškai prisipažįstančių, kad eismo įvykio metu buvo atliekama su vairavimu nesusijusi veikla, beveik nėra, tačiau eismo įvykių tyrimo metu daromos netiesioginės to prielaidos“, - LRT.lt pasakoja M. Šalčius.
„Nekalbama apie sankcijas, kurios turi būti už tai, kad tu važiuoji, atsigeri vandens ar ten kažką kitą padarai. Tačiau tokia rekomendacija ar apribojimas gali būti, nes viskas, kas trukdo ar blaško dėmesį, kelia pavojų“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.
„Įstatyme reikalinga įtvirtinti bendrą taisyklę, kuri įpareigotų visą dėmesį sutelkti į transporto priemonės vairavimą ir užtikrinti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir saugumą“, - pagrindinį VRM siūlymų tikslą LRT.lt įvardija D. Urbonas.
„Planuojama, kad viskas veiks taip, kaip ir iki šiol, tačiau dėmesys bus kreipiamas ne tik į vairuotojus, kalbančius telefonu, bet ir į užsiimančius kita veikla, kuri akivaizdžiai trukdo vairuoti automobilį. Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, - pasakoja D. Urbonas.
„Man kyla klausimas, ar tikrai viską galime išspręsti represinėmis priemonėmis? Jei Vidaus reikalų ministro tikslas - tokiais siūlymais išprovokuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į problemą, tada sveikintina. Bet jei kelionės metu atsigėręs vandens vairuotojas bus nubaustas, manau, kad kažkas veikia neteisingai“, - LRT.lt sako D. Jonušis.
„Tikrai nesu girdėjęs, kad kurioje nors šalyje tai būtų draudžiama ar kontroliuojama. Keliaudamas į kokią nors šalį, vis tiek stengiesi pasidomėti tos šalies KET specifika. Iki šiol nesu girdėjęs tokių draudimų. Žinoma, tai nereiškia, kad jų nėra, tačiau pats su tuo nesu susidūręs“, - sako V. Urbanavičius.
„Esu pravažiavęs daugybę tūkstančių kilometrų visame pasaulyje ir man nė karto neišsipylė kava, nėra nė karto ant kelnių nukritęs sumuštinis. O jei žmogus yra neatidus ir neatsargus, jo nepakeis jokios baudos ir draudimai“, - tikina V. Urbanavičius.
Papildomas vairavimo pamokas organizuojantis D. Jonušis sako: „Mūsų rengiami papildomi vairavimo kursai užtrunka dvi dienas. Todėl manau, kad vienintelis teisingas kelias yra švietimas. Žmogų reikia įtikinti, kad tai yra blogai. Pavyzdžiui, uždrauskime mėtyti nuorūkas, bet, jei nebus suvokimo, kad tai blogai, o bus mąstoma tik tai, ar mane pagaus, ar ne - nebus jokio rezultato. Lygiai tas pats ir šiuo atveju, kalbant apie valgymą ar kavos gėrimą vairuojant.“