Daugelis vairuotojų bent kartą yra rizikavę važiuoti „ant garų“, tikėdamiesi pasiekti artimiausią degalinę. Tačiau degalų bako ištuštinimas iki galo - tai ne tik nepatogumas ar sustojimas šalikelėje. Toks elgesys gali turėti rimtų techninių pasekmių jūsų automobiliui, ypač jo degalų sistemai ir varikliui.
Dyzeliniai varikliai, vis dar populiarūs tarp Lietuvos vairuotojų, itin jautrūs oro patekimui į kuro sistemą. Reguliarus važiavimas beveik tuščiu baku - tai tylus būdas gadinti automobilį. Jei kelionės metu užsidega degalų įspėjimas, vertėtų kuo greičiau sustoti artimiausioje degalinėje.
Degalų sistemos ir variklio pažeidimai
Benzinas ar dyzelinas automobilyje ne tik maitina variklį - jie taip pat aušina ir sutepa degalų siurblį, kuris dažniausiai įrengtas degalų bake. Kai degalų lygis nukrenta per žemai, siurblys ima traukti ne tik degalus, bet ir orą. Be to, nuolat važinėjant beveik tuščiu baku didėja rizika pažeisti degalų siurblį. Važiuojant su tuštesniu baku, kuro siurblys dirba sunkiau, yra mažiau aušinamas ir tepamas, todėl kyla rizika, kad jis perkais ir greitai susidėvės. Be to, padidėja oro patekimo į degalų sistemą pavojus - oro burbuliukai gali sutrikdyti kuro tiekimą, variklis ims trūkčioti ar net visiškai sustos.
Kai degalų lygis labai žemas, kuro siurblys ima siurbti nuosėdas, jos gali užkimšti filtrus ir pažeisti purkštukus bei ypač jautrią aukšto slėgio sistemą dyzeliniuose varikliuose. Dėl apnašų gali užsikimšti degalų įpurškimo sistema, tuomet į variklį nepateks optimalus degalų kiekis. Kai bake lieka mažai degalų, siurblys gali įtraukti šį nešvarumą į kuro sistemą.
Modernūs varikliai yra labai tiksliai sureguliuoti, todėl netinkamas oro ir kuro santykis sukelia uždegimo trūkius. Kitas brangus pavojus - katalizatoriaus pažeidimas. Jei į išmetimo sistemą patenka nesudegusių degalų, jie perkaitina katalizatorių.
Saugumo rizika
Svarbiausia - saugumas: netikėtai sustojęs automobilis greitkelyje ar sankryžoje kelia rimtą pavojų tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisykles sustoti važiuojamojoje dalyje be būtino pagrindo draudžiama, todėl išseko bakas - ne tik nepatogu, bet ir gali užtraukti baudą.
Kitos rizikos ir patarimai
Jei važiavote ramiai ir įsibėgėjęs pradėjote lenkti ar kylate įkalnėn - degalai gali baigtis daug greičiau, nei rodo prietaisų skydelis. Staigus sąnaudų pokytis gali reikšmingai sutrumpinti realų atstumą.
Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai gana tiksliai apskaičiuoja likusį atstumą, tačiau tai visada yra prognozė, paremta ankstesnio važiavimo vidurkiu ir ji gali smarkiai keistis pasikeitus vairavimo sąlygoms.
Užvedus variklį, netinkami degalai pasklinda po visą degalų sistemą - nuo bako iki purkštukų. Benzinas dyzeliniame variklyje panaikina tepimo savybes, o dyzelinas benzininiame sutrikdo degimo procesą - variklis gali pradėti dusti ir net visiškai užgesti.
Šaltuoju metų laiku bake taip pat kaupiasi kondensatas - tuščias arba beveik tuščias bakas skatina drėgmės susidarymą. Tai gali sukelti koroziją arba degalų užšalimą.
5 šalto užvedimo klaidos, kurios sugadina jūsų dyzelinį variklį (jų venkite)
Ekspertai pataria papildyti baką, kai degalų likutis pasiekia ketvirtadalį talpos arba kai borto kompiuteris rodo likusį atstumą mažesnį nei 80 km. Specialistai rekomenduoja bake nuolat turėti bent ketvirtadalį jo talpos degalų. Tai užtikrina stabilų kuro siurblio darbą, sumažina nuosėdų patekimo riziką ir suteikia laiko saugiai pasiekti degalinę net pasikeitus sąnaudoms.
Degalinė neturėtų būti paskutinės minutės tikslas - sustojimas turėtų būti planuojama iš anksto, ypač ilgesnių savaitgalių metu, kai keliuose intensyvėja srautai ir kelionė netikėtai gali prailgti.
Kaitinimo žvakės dyzeliniuose varikliuose
Dyzeliniuose varikliuose degiajam mišiniui pašildyti naudojamos kaitinimo žvakės. Kaitinimo žvakėms senstant arba sugedus blogėja jų techninės savybės, todėl automobilio variklį sunkiau paleisti, o esant šaltesniam orui jis gali ir visai atsisakyti veikti. Atėjus šalčiams rūpesčių gali kelti ir prastai veikiančios kaitinimo žvakės. Kad paleistum šaltą dyzelinį variklį, prieš tai reikia pašildyti suspaudžiamą orą. Vienas pagrindinių kaitinimo žvakės techninių rodiklių, parodančių jos pajėgumą, yra įkaitimo iki darbinės temperatūros (900°C) laikas. Žvakes, kaip ir akumuliatorių, rekomenduotina naudoti nurodytas gamintojo - tokio pat tipo, tokios pat galios ir kt. Taigi jei jūsų automobilio variklyje žvakės neveikia, tai jį paleisti vargu ar pavyks.
Žvakes patikrinti galima ir pačiam. Tam reikia nuimti srovę tiekiantį laidą (arba ištisinę jungtį) nuo žvakių ir kontroline lempute, prijungta prie akumuliatoriaus teigiamo poliaus, prisiliesti prie kiekvienos žvakės kontakto. Jei žvakė tinkama, lemputė užsidegs. Neveikiančias žvakes būtina pakeisti. Jei visos žvakės geros, tuomet patikrinkite, ar pašildymo metu žvakės gauna reikiamą įtampą. Kad nereikėtų vargti paleidžiant automobilio variklį žiemą, reikia atkreipti dėmesį į variklio kaitinimo žvakes, jų išvaizdą ir kokybę. Žvakės metalinis korpusas neturi būti pažeistas, antgalio spalva - juoda. Negali būti korpuso ir antgalio suvirinimo žymių. Labai svarbu, kad žvakės būtų tinkamai įstatytos į lizdą.
Tikrinant dyzelinio auto variklį, atidarykite bakelį, kur pilasi aušinimo skystis, jame neturi būti burbuliukų. Jei burbuliuoja - reiškia galvos ar tarpinės defektą. Ant laisvų apsukų gali nesimatyti, tai lėtai tempkite akseleratoriaus trosą ir žiūrėkite. Variklis turi dirbti gražiai be jokių papildomų garsų, lėtai spauskite akseleratorių ir klausykite. Taip pat atidarius dangtelį variklio, kur pilami tepalai, tepalų neturi taškyti ir kelti į viršų, tai reikštų, kad žiedam pabaiga, o tai, kad nėra kompresijos. Išskyrus atvejus, kai iškart po dangčiu stovi grandinė, pvz Mercedes Benz, ten ir turi taškyt, tai nuo grandinės. Dar - užsivest dyzelis turi iškart iš pirmo suktelėjimo ir užgest iškart tik išjungus.
tags: #vaziavimas #iki #paskutinio #laso #dyzelis