Norint įgyti vairuotojo pažymėjimą, kiekvienas būsimas vairuotojas neišvengiamai privalo išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą. KET bilietai - tai atsitiktine tvarka parinktų klausimų rinkinys iš visų mokymo skyrių. Priklausomai nuo pasirinktos vairavimo kategorijos (ar keletos iš jų), jie sudaryti iš 30, 35 arba 40 klausimų. Ši programa skirta užtikrinti kokybišką pasiruošimą valstybiniam vairavimo teorijos egzaminui VĮ "Regitra".
Išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą ir jaustis ramiai kelyje yra du skirtingi dalykai. Dėl šios priežasties šalia mokamų KET testų pateikiame nemokamus vairavimo teorijos testus. Vienas iš pagrindinių šių testų tikslų yra skatinti saugų eismą, vairuotojų budrumą ir atsakingumą kelyje, pateikiant realias gyvenimiškas situacijas - realias sankryžas, žiedus ir kitas situacijas, kurios dažniausiai pasikartoja miestuose ar užmiestyje bei kelia daugiausiai nesupratimų ar pavojų. Skatiname šiuos testus spręsti ir visus jau esančius vairuotojus. Kiekvienas turi savo profilį, gali pasidalinti nuorodomis į bilietus.
Viešasis transportas - tai asmenų pervežimo būdas, kai naudojamos transporto priemonės, galinčios pervežti daugiau žmonių nei lengvasis automobilis. Skiriamas miesto viešasis transportas ir priemiestinio, tarpmiestinio bei tolimojo susisiekimo viešasis transportas. Už viešojo transporto paslaugas paprastai mokama perkant atitinkamą vienkartinį ar daugkartinį (savaitei, mėnesiui, metams) bilietą.
Kai kuriose šalyse pastebima tendencija santykinai daugiausia užmokesčio reikalauti, jei viešuoju transportu norima pasinaudoti nedaug (ilgėjant atstumui ar važinėjant nuolat kilometro kaina mažėja). Daug kur populiarios pusės ar trijų ketvirčių kainos kortelės, kurias nusipirkus visi likę bilietai metus laiko parduodami už pigesnę kainą. Paprastai taip pat siekiama susitarti ir dėl to paties bilieto galiojimo įvairiose transporto priemonėse, net jei jos priklauso skirtingiems vežėjams.
"Zuikis" - keleivis, nesumokantis už savo kelionę transporto priemonėje (autobuse, traukinyje, laive, lėktuve ir kt.). Keleiviai už važiavimą be bilieto paprastai baudžiami įvairaus dydžio piniginėmis baudomis. Nelegalūs keleiviai rizikuoja savo gyvybėmis, jei bando keliauti neįprastu būdu, o pakibę virš transporto priemonių ar įsitaisę krovinių konteineriuose ir pan. Pasitaiko bandančių slapta keliauti net orlaivio važiuoklėje.
Važiuojančių be bilieto keleivių skaičius Europos šalyse yra apylygis. Europos „zuikių“ vidurkis - 4,2 proc. Lietuva šioje srityje pernelyg neišsiskiria - manoma, jog be bilieto čia važinėjasi apie 3-4 proc. keleivių. Daugiausia „zuikių“ sugaunama Italijoje - 5,4 proc. Dažniausiai be bilieto šioje šalyje važinėjasi jaunuoliai iki 30 metų, kilę iš Pietų Italijos. Keleivių be bilieto kontrolę vykdo mobiliosios kontrolierių brigados, privačios saugos tarnybos. Tokių keleivių skaičių siekiama sumažinti įvairiomis priemonėmis, pvz., įlipti į viešąjį transportą numatomos tik vienerios, priekinės durys. Įdiegus elektroninių bilietų sistemą, beveik nebelieka vadinamųjų „budėtojų“ - keleivių, laukiančių, kol galės pasižymėti bilietą įlipus kontrolieriams, nes transporto priemonės vairuotojas blokuoja komposterius. Naudojant išmaniąsias technologijas, daviklių pagalba gali būti stebimas kiekvienas įlipęs ir išlipęs keleivis (tai nėra sudėtinga, kai tėra vienerios durys).
Kaip Vilniaus viešojo transporto komposteriuose aktyvuoti papildomą bilietą (bilietas draugui)?
Viešojo transporto kainodara ir bilietų rūšys miestuose
Lyginant, kurio miesto valdžia geriausiai susitvarko su savo atsakomybės sritimis, teisingiausia būtų lyginti miestų viešąjį transportą. Kainodara ir bilietų rūšys miestuose kiek skiriasi, tad palyginkime reikšmingiausias bilietų rūšis - kartinį (trumpiausios, iki 30 min, važiavimo trukmės Vilniuje ir Kaune) bilietą bei terminuotąjį visų mėnesio dienų (Kaune ir Vilniuje - 30 dienų) bilietus. Turi prasmės ir metinių išlaidų viešajam transportui palyginimas.
Imkime taupųjį visų miestų variantą - tokį atvejį, kai miestietis važinėja tik darbo dienomis, o poilsio dienomis pasikliauja savo kojomis ar dviračiu. Vilniaus atveju skaičiuojame 2 bilietus, galiojančius po 180 dienų (tai ilgiausio termino bilietai; metinio darbo dienų bilietų miestas neturi). Kaune yra 365 dienų bilietas, galiojantis tik darbo dienomis. Klaipėdoje yra 12 kalendorinių mėnesių darbo dienų bilietas. Šiauliuose ir Panevėžyje ilgiausios trukmės bilietai yra mėnesiniai, tad skaičiuojame 12 tokių bilietų kainą. Alytuje terminuotųjų bilietų nėra, skaičiuojame pagal buhalterinį metų darbo dienų skaičių, 252; kelionių skaičius per metus į darbą ir atgal tokiu būdu yra 504.
| Miestas | Bilieto tipas | Skaičiuojamas metinis bilietas | Apytikslė kaina |
|---|---|---|---|
| Vilnius | 180 dienų bilietas | 2 vnt. | ~120 Eur |
| Kaunas | 365 dienų bilietas (darbo dienomis) | 1 vnt. | ~100 Eur |
| Klaipėda | 12 kalendorinių mėnesių darbo dienų bilietas | 1 vnt. | ~90 Eur |
| Šiauliai | Mėnesinis bilietas | 12 vnt. | ~120 Eur |
| Panevėžys | Mėnesinis bilietas | 12 vnt. | ~100 Eur |
| Alytus | Metinės išlaidos (504 kelionės) | N/A | ~150 Eur |
Atskirai verta aptarti „nemokamo senolių vežiojimo, kaip Vilniuje ir Kaune“, reikalą. Klaipėdoje vis pasigirsta, kad valdžia galėtų čia irgi pasekti Vilniaus ir Kauno pavyzdžiu. O iš tikrųjų tas „nemokamumas“ nėra jau toks nemokamas. Vilniuje tas „nemokamas“ metinis bilietas asmeniui, sulaukusiam 80 metų, kainuoja 2,9 €, Kaune - 3,47 €. O Klaipėdoje miesto transporto kartinis bilietas asmeniui, sulaukusiam 80 metų, kainuoja tik 10 centų. Jeigu per metus toks pensininkas pas mus važiuoja tik 29-34 kartus, jis ir taip transportui neišleidžia daugiau nei „nemokamai važinėjantis“ jo kolega Vilniuje ar Kaune. Taigi Vilniaus „labdara“ senoliams yra veikiau pavykęs viešųjų ryšių veiksmas.
„Bilieto kaina priklauso nuo miesto dydžio. Deja, linijinis gatvių tinklas kaip tik reikalauja kurti ir labai „kreivus“ maršrutus, kad būtų užtikrintas skersinis susisiekimas tarp linijinių gatvių. Rida tokių vingiuotų maršrutų yra didelė, o jų pajamos iš bilietų mažos. Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose „mikriukai“ išnaikinti. Kaip tiems miestams sekasi piginti autobusų bilietus, matėte lentelėse.
„Valdžia neturi reguliuoti vežėjų, nereikia miestui ir valdiško autobusų parko. Šitas „idealas“ įgyvendintas Alytuje. Jokio savivaldybei priklausančio autobusų parko ten nėra, keleivius vežioja tik privatininkai laisvos rinkos stichijos bangomis. Tad nuo ko priklauso viešojo transporto kainos mieste? Taip yra todėl, kad savivaldybės atsakomybę už viešąjį transportą nustato Savivaldos įstatymas. Išimtinei savivaldybės kompetencijai yra priskirtas „33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas.“ Tą patį kitais žodžiais užtvirtina LR Kelių kodeksas: „3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais (...).
Galiu tik pasakyti, kad ir pagal reikšmingus kokybės parametrus Klaipėdoje yra geriausias Lietuvoje viešasis transportas. Pabaigai pridėsiu keletą pabirų nuorodų apie Lietuvos miestų viešąjį transportą. Mes, klaipėdiečiai, pernelyg užsisklendę savo reikaluose ir nelabai žinome, kas Lietuvoje darosi. Ir jau visai pabaigai, kad neatrodytų, jog Lietuvoje (išskyrus Klaipėdą) gyventi yra blogai, pasižiūrėkime Londono transporto kainas. Ne, Londoną baisu net žiūrėti.... Geriau pasilyginkime su kaimynais, su Ryga - ten kartinis bilietas tekainuoja tik...
tags: #vaziavimo #bilietas #vikipedija