Vokietijos automobilių pramonė, ilgą laiką laikyta Europos ekonomikos varikliu, išgyvena vieną tamsiausių laikotarpių. Dešimtmečius šie prekių ženklai simbolizavo inžinerinį autoritetą ir pramoninį tikslumą, tačiau šiandien rizikuoja tapti savo pačių palikimo įkaitais. Vokietijos automobilių gamintojai iki COVID-19 pandemijos išgyveno eksporto bumą, dėl kurio tam tikri šalies miestai tapo vienais iš labiausiai klestinčių Vokietijoje ir Europoje. Tačiau „Audi“, kaip ir jos patronuojanti bendrovė „Volkswagen“, pastaraisiais metais patiria sunkumų.
Dėl nuožmesnės konkurencijos ir mažėjančios paklausos užsienyje nukentėjo eksportas, o didesnės energijos ir darbo sąnaudos vidaus rinkoje sumažino pelną. Vokietijos miestai labai priklauso nuo komercinių mokesčių, kad galėtų finansuoti savo metinius biudžetus. Prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, šios pajamos toliau augo, nes verslas užsienyje klestėjo. Tačiau tempas sulėtėjo. Nors 2023-2024 m. mokestinės pajamos vis dar augo, jas pralenkė infliacija. Mokestinių pajamų stagnacija yra neigiamas signalas, nes sveikoje ekonomikoje mokestinės pajamos visada auga. Tuo tarpu išlaidų įsipareigojimai išlieka dideli, o didėjanti migracija ir senstanti visuomenė sulaukia vis daugiau dėmesio, taip pat plečiamos kai kurios socialinės išmokos.
Struktūrinė krizė ir jos mastas
Vokietijos automobilių sektorius, ilgą laiką laikomas Europos ekonomikos varikliu, išgyvena vieną tamsiausių laikotarpių. Per pastaruosius dvejus metus darbą neteko apie 55 000 darbuotojų, o prognozės rodo, kad iki 2030 m. šis skaičius gali pasiekti 100 000. Masiniai atleidimai iš tiekėjų, tokių kaip „Bosch“, „Continental“ ir „ZF Friedrichshafen“, kartu su atleidimais iš darbo tokiuose milžinuose kaip „Volkswagen“ ir „Porsche“, atskleidžia gilią struktūrinę krizę.
Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, iki 2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigos automobilių sektoriuje dirbo 48,7 tūkst. žmonių mažiau nei prieš metus. Tai sudaro 6,3 proc. nuosmukį, didžiausią tarp visų didžiųjų Vokietijos pramonės šakų, kuriose dirba daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų. Iš viso automobilių pramonėje šiuo metu dirba 721,4 tūkst. darbuotojų - mažiausiai nuo 2011 m. antrojo ketvirčio. „Destatis“ duomenys rodo aiškų sektoriaus persiskirstymą. Automobilių ir variklių gamybos segmentas darbuotojų skaičių sumažino 3,8 proc. - iki 446,8 tūkst. Didžiausias smūgis teko automobilių detalių ir komponentų gamintojams - jų užimtumas krito net 11,1 proc., iki maždaug 235,4 tūkst.
Didžiausių Vokietijos automobilių gamintojų „Volkswagen“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) liepos-rugsėjo ketvirtį smuko beveik 76 proc. Nors pardavimai ir pajamos išliko stabilūs, smarkiai išaugo gamybos ir verslo veiklos kaštai, todėl automobilių gamintojai iš pardavimų uždirbo mažiau pelno. Tyrimas parodė, kad liepos-rugsėjo mėn. pelnas siekė 1,7 mlrd. eurų, t. y. mažiausiai nuo 2009 m. trečiojo ketvirčio. Bendrovės „EY“ ataskaitoje pagal automobilių gamintojų pelną ir pajamas Vokietija pasirodė prasčiausiai pasaulyje. Pasaulinė automobilių pramonė patiria gilią krizę. Jos priežastimis įvardijamos silpna rinka, dideli muitai, nepalankūs valiutų kursai, didelės investicijos į elektromobilius ir restruktūrizacija.
Pokyčiai ir naujos galimybės
Perėjimas prie elektromobilių reikalauja kitokių gamybos procesų ir mažiau darbo jėgos, todėl tradicinėms automobilių įmonėms reikia mažiau darbuotojų. Tokie miestai kaip Volfsburgas, Ingolštatas ir Štutgartas, kuriuose įsikūrusios, atitinkamai, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Mercedes“, susiduria su dramatišku mokestinių pajamų mažėjimu, pagrindinėms įmonėms patiriant sunkumų.
Vokietijos automobilių pramonės giganto „Volkswagen“ vadovybė ieško beprecedenčių sprendimų, siekdama išsaugoti tūkstančius darbo vietų uždaromoje gamykloje. Pasigirdus oficialioms kalboms apie gamybos uždarymą Vakarų Vokietijoje esančiame Osnabriuko mieste, koncerno atstovai pradėjo derybas su Izraelio valstybine gynybos pramonės įmone „Rafael Advanced Defense Systems“. Jei šis susitarimas bus pasiektas, civilinės paskirties transporto priemonių surinkimo linijas pakeis strateginės reikšmės karinės pramonės užsakymai - inžinieriai pradės gaminti garsiosios „Iron Dome“ (liet. „Geležinio kupolo“) oro gynybos sistemos komponentai.
Šiuo metu Osnabriuke įsikūrusiam padaliniui, kuriame dirba apie 2300 aukštos kvalifikacijos specialistų, gresia užsidarymas, nes baigėsi pirmosios kartos „T-Roc“ modelio kabrioletų surinkimas, o antrosios kartos modelio versija su atidaromu stogu buvo išbraukta iš gamybos planų. Bandymų išsaugoti infrastruktūrą būta ir anksčiau. Praeityje „Volkswagen“ atstovai bandė derėtis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, tikėdamiesi pritraukti vietinius užsakymus, tačiau šios diskusijos nepavyko.
Žlugus deryboms su vietiniais ginkluotės gamintojais, dialogas su Izraelio atstovais tapo realiausia galimybe išsaugoti regiono ekonominį stabilumą. Šį pramonės transformacijos planą aktyviai palaiko ir Vokietijos federalinė vyriausybė. Pagrindinis šio projekto tikslas yra ne tik išlaikyti visas esamas darbo vietas, bet ir sudaryti sąlygas tolesnei padalinio plėtrai. Karinės pramonės užsakymų potencialas Europoje šiuo metu yra milžiniškas.
Moraliniai ir praktiniai aspektai
Pereinant nuo automobilių prie gynybos technologijų surinkimo, iškyla moralinis aspektas - koncerno atstovai pabrėžia, jog kiekvienas gamyklos darbuotojas turės asmeniškai priimti sprendimą, ar nori savo karjerą tęsti karinės pramonės sektoriuje ir prisidėti prie tokio pobūdžio projektų. Svarbu pabrėžti, kad buvusioje automobilių gamykloje nebus surenkami sprogstamieji „Iron Dome“ sistemos užtaisai ar perėmimo raketos. Gamybos linijos bus pritaikytos sunkiosios technikos ir aptarnavimo infrastruktūros kūrimui.
Pagal preliminarų planą, Vokietijoje dirbantys inžinieriai ir mechanikai surinkinės specializuotus sunkiasvorius sunkvežimius, pritaikytus raketų transportavimui, taip pat galingus elektros generatorius bei pačius paleidimo įrenginius. Užbaigus gamybą, šios sudėtingos gynybinės sistemos bus siūlomos įsigyti Europos valstybių vyriausybėms, kurios šiuo metu aktyviai investuoja į savo oro erdvės apsaugos stiprinimą.
Kaip įstrigo geriausia pasaulyje automobilių pramonė
Vietos savivaldos iššūkiai
Rekordiniai deficitai kamuoja ne tik automobilių pramonę. Vokietijos miestai susiduria su augančiais biudžetų deficitais, nes kelerius metus prastėja verslo sąlygos. Vokietijos miestų asociacija jau įspėjo, kad bendras savivaldybių biudžetų deficitas 2025 m. turėtų siekti 30 mlrd. eurų ir viršys praėjusių metų rekordą - 25 mlrd. eurų deficitą. Visgi akivaizdžiausias mokestinių pajamų mažėjimas matomas tuose Vokietijos miestuose, kur gerai išvystyta automobilių pramonė.
Dėl daugybės perspėjimų apie mažėjančius pelnus visoje automobilių pramonės šakoje miestų planuotojai priversti nuolat naujinti metų pradžioje atliktus skaičiavimus. Ingolštato 2025 m. mokestinės pajamos greičiausiai nesieks nė pusės anksčiau apskaičiuotos sumos. Štutgartas prognozavo, kad pajamos bus beveik 40 proc. mažesnės nei 2024 m. Vokietijos miestai pagal įstatymą privalo subalansuoti savo biudžetus, todėl valdininkai jų planavimą pratęsė iki žiemos. Volfsburgas ir Ingolštatas vis dar ieško sprendimų. Štutgarto meras Thomas Fuhrmannas lapkričio mėnesį pranešė, kad miestas taip pat turės peržiūrėti 2026 ir 2027 metų biudžetus. „Pagrindas, kuriuo norėjome vadovautis, nebeegzistuoja“, - internete paskelbtoje žinutėje nurodė jis. - Turime pradėti nuo pradžių.“
Frydrichshafene gyvenančios šeimos džiaugėsi žemomis vaikų priežiūros išlaidomis dėl unikalios dalijimosi pelnu su dalių tiekėja ZF struktūros. „The Zeppelin Foundation“, labdaros organizacija, kuriai priklauso kontrolinis ZF akcijų paketas, valdo ir paskirsto pelną socialinėms ir kultūros programoms, numatytoms miesto biudžete. Deja, dividendai mažėja, nes ZF verslas šlubuoja, todėl fondas buvo priverstas naudoti rezervines lėšas. Vadovaujantis naujuoju biudžetu, vaikų priežiūros išlaidos dramatiškai išaugs: iki 2026 m. vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų priežiūra pabrangs dvigubai, jaunesnių nei trejų metų amžiaus - tris kartus.
Manoma, kad tuose miestuose, kur gerai išvystyta automobilių gamybos pramonė, dar visai neseniai sąlygos buvo puikios: šiuolaikinė pramonės šaka, geri atlyginimai, geros gamyklos, dideli biudžetai, daug viešųjų paslaugų ir gera gyvenimo kokybė. Tačiau dabar atrodo, kad išlaikyti šias sąlygas bus nelengva. Visgi manoma, kad miestai ras būdą susidoroti su iššūkiais. Pavyzdžiui, pilietinės grupės jau siūlo savo pagalbą, kad miestas neliktų be tradicinio šventinio atributo. Bus išlaidų apkarpymų, kuriuos gyventojai pamatys ir pajus.