Daugiabučių kiemai neretai tampa tikru iššūkiu gyventojams, kai kalbama apie automobilių parkavimą. Siekiant išvengti tarpusavio konfliktų ir užtikrinti tvarką, svarbu suprasti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta, bei kokios yra gyventojų teisės ir pareigos.
Viešosios automobilių stovėjimo aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Konfliktų sprendimas ir susitarimai
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
START STOP sistema ir dažnai pasitaikanti problema kurią galite išspręsti patys! Sužinokite kaip!
Atitvarų įrengimas viešose ir privačiose aikštelėse
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Naujos automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje
Savivaldybės įmonės JUDU valdomų automobilių stovėjimo aikštelių gretas papildė nauja mokama aikštelė Linkmenų gatvėje. 101 vietų automobilių stovėjimo aikštelė įsikūrusi Linkmenų g. 2A - šalia vakarinio įėjimo į Vilniaus Japonišką sodą. Įvažiavimas į aikštelę - iš Geležinio Vilko gatvės. Aikštelė veiks 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą, valandinis aikštelės įkainis - 0,80 Eur.
Esant poreikiui, gyventojai, šalia įsikūrusių verslo centrų darbuotojai ar netgi pačios įmonės galės įsigyti skirtingų tipų leidimus pagal savo poreikius. Siūlomas leidimas, kainuojantis 80 Eur per mėnesį ir galiojantis visomis savaitės dienomis (I-VII) visą parą. Taip pat bus galima rinktis vieno mėnesio naktinį leidimą, skirtą naudojimui naktimis ir savaitgaliais - jo kaina sieks 40 Eur per mėnesį, o galiojimo laikas bus darbo dienomis (I-V) nuo 18 iki 9 val. bei savaitgaliais (VI-VII) visą parą.
Aikštelėje už automobilio stovėjimą bus galima atsiskaityti mobiliąja programėle „m.Parking“. Taip pat, prie išvažiavimo vartų, vairuotojai galės pasinaudoti ir atsiskaitymo aparatu. Daugiau apie aikštelę.
Gariūnų viaduko rekonstrukcija ir jos įtaka eismui
Nuo šių metų sausio mėnesio policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina. Skelbiama, jog eismas bus laikinai perorganizuotas naktimis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Minėtu laiku transportas bus nukreipiamas apylankomis A1 keliu (Vilnius-Kaunas), o pravažiavimas po viaduku A19 keliu (Kirtimų-Gariūnų g.) bus uždarytas. Eismui viaduku bus skirta po vieną juostą abiem kryptimis.
JUDU praneša, kad griovimo darbų metu 20, 28, 29, 59, 62, 68 ir N9 maršrutų autobusai kursuos apylankomis ir laikinai nestos Kauno plento, Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse. Įmonės teigimu, grįžę į įprastą trasą, jie toliau stos įprastose stotelėse. Kitu metu viešasis transportas kursuos įprastomis trasomis pagal galiojančius tvarkaraščius. Skelbiama, jog pėsčiųjų eismas dienos metu taip pat ribojamas nebus - specialiosiomis priemonėmis pėstiesiems bus užtikrintas priėjimas prie visų viešojo transporto stotelių.
Apie tolimesnius maršrutų pakeitimus keleiviai bus informuoti papildomai. Kaip skelbė Elta, kovą valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pradėjo Gariūnų viaduko rekonstrukciją - rangovė „Tilsta“ iki 2027 m. vasaros atliks 6,5 mln. eurų (su PVM) vertės viaduko įrengimo darbus. Projektas vystomas A1 automagistralės atkarpoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (12,3 km). Rekonstrukcijos metu esamas viadukas bus demontuotas, o jo vietoje pastatytas naujas, šiuolaikinius saugumo ir patvarumo reikalavimus atitinkantis statinys.
Gariūnų viadukas Vilniuje yra strategiškai svarbus infrastruktūros objektas - juo per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 44 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 4,6 tūkst. sudaro sunkiasvoris transportas. Viadukas pastatytas 1981 m.
tags: #viesoji #istaiga #automobiliu #stovejimo #aiksteles