Pervežant krovinius, ypač tarp skirtingų šalių, tinkamai sutvarkyti dokumentai yra būtini sklandžiam procesui užtikrinti ir galimų problemų bei nuostolių išvengti. Šie dokumentai patvirtina krovinių vežimo sutartį ir nustato tarptautinio vežimo proceso dalyvių teises bei pareigas.
Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis krovinio vežimo sutartį, yra važtaraštis, kitaip žinomas kaip CMR (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija). Šis dokumentas turi būti pasirašytas trijų šalių: siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. CMR važtaraštis įpareigoja vežėją nurodytu laiku ir adresu pristatyti sveiką krovinį gavėjui.
Tinkamai užpildytas važtaraštis apima šiuos pagrindinius duomenis: siuntėjo pavadinimas ir adresas, krovinio priėmimo ir pristatymo vieta, gavėjo pavadinimas ir adresas. Taip pat svarbu nurodyti informaciją apie patį krovinį: jo rūšį, įpakavimo būdą, bruto masę. Jeigu vežamas pavojingas krovinys, būtina nurodyti jo pavojingumo klasę ir numerį.
Papildomai, važtaraštyje gali būti nurodyta ir kita aktuali informacija, pavyzdžiui, siuntėjo pageidavimas, kad krovinys nebūtų perkraunamas eksportavimo metu, instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo ir pan.
Elektroninių važtaraščių naudojimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, važtaraštis gali būti spausdintas popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas toks važtaraštis, kuriame nurodyti visi reikalingi duomenys ir kuris išrašytas bei gautas elektroniniu būdu. Siuntėjas ir vežėjas turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Kilmės autentiškumas reiškia siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumą, o turinio vientisumas - važtaraščio duomenų nekeitimą (išskyrus techninių klaidų taisymą).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo ir gavimo paslaugas, pavyzdžiui, i.VAZ (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos važtaraščių posistemis). Šia paslauga besinaudojantys mokesčių mokėtojai gali išsirašyti el. važtaraštį, jį atsispausdinti ir naudoti kaip popierinį. Tokiu būdu, gabenant krovinius Lietuvoje, važtaraštis yra privalomas, tačiau galima naudoti ir elektroninę jo formą.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR konvencija) nurodoma, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos sutarčiai ar jos galiojimui, o sutarties nuostatos vis tiek taikomos. Taigi, naudoti popierinės formos važtaraštį nėra privaloma, nes šios aplinkybės gali būti užfiksuotos elektroninėmis priemonėmis. Šalys gali sutarti, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu nenaudojami popieriniai dokumentai, o krovinio priėmimo ir pristatymo faktas fiksuojamas elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, el. paštu.
Išimtis: dokumentų pateikimas muitinei eksporto ir (ar) importo formalumams atlikti. Šiuo atveju muitinei reikėtų pateikti originalius dokumentus arba juos elektroniniu būdu.
Kelių transporto kodekso 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad krovinys laikomas atiduotu gavėjui nuo jo pasirašymo važtaraštyje momento. Esant susitarimui, pasirašymą važtaraštyje galima pakeisti elektroniniu važtaraščiu, naudojantis VMI paslauga i.VAZ. Krovinio pristatymo faktą taip pat galima patvirtinti el. paštu arba SMS žinute, tačiau būtina identifikuoti siuntėją ir jo telefono numerį.
Gavėjo atsakomybė ir krovinio patikrinimas
Kelių transporto kodekso 35 straipsnio 3 dalis numato, kad gavėjas, priimdamas krovinį, privalo tikrinti jo kiekį ir komplektaciją. Esant neatitikimams su važtaraštyje nurodytu kroviniu, būtina apie tai pažymėti važtaraštyje. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl privaloma patikrinti krovinio išorinę būklę ir vietų (palečių) skaičių priėmimo metu.
CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punktas įtvirtina, kad jeigu gavėjas priima krovinį neįvertindamas kartu su vežėju jo būklės ir nepareikšdamas pretenzijų dėl praradimo ar sugadinimo, iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos krovinio priėmimo metu, o neakivaizdžių - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo.
Taigi, krovinio gavėjas priimdamas krovini turi pareigą patikrinti vietų skaičių ir akivaizdžią krovinio būklę. Pastebėjęs neatitikimus, gavėjas privalo apie tai informuoti vežėją. Šalys sutartyje gali susitarti, kad pastebėjus akivaizdų krovinio trūkumą arba sugadinimą, gavėjas motyvuotas pastabas pateikia el. paštu ir priduria tai patvirtinančius įrodymus.
Papildomi dokumentai
Be važtaraščio, krovinių pervežimui gali prireikti ir kitų dokumentų, priklausomai nuo krovinio tipo ir maršruto.
TIR knygelė
Kitas svarbus dokumentas, ypač kertant sienas tarp skirtingų ekonominių ir muitinių zonų, yra TIR knygelė. Transporto priemonė su TIR knygele pažymima specialiu TIR ženkleliu, o tai leidžia išvengti sudėtingų muitinės patikros procedūrų.
ADR sertifikatas
Pavojingų krovinių pervežimas reikalauja ypatingų saugumo priemonių. Tokie kroviniai turi būti tinkamai supakuoti, apsaugoti ir pažymėti specialiu pavojaus ženklu. Krovinys, keliantis grėsmę apsinuodyti, sukelti gaisrą ar kitaip sužeisti, privalo turėti ADR sertifikatą.
Prekės kilmės sertifikatas
Prekės kilmės sertifikatas parodo, kurioje šalyje buvo pagamintas ar išgautas transportuojamas produktas. Jei prekė pagaminta vienos kontrakto šalies teritorijoje ir vežama į partnerio šalį, taikomos muitų tarifų lengvatos. Lietuvoje svarbiausias prekių kilmę įrodantis dokumentas yra prekių judėjimo sertifikatas EUR1.
Veterinarinis sertifikatas
Eksportuojant gyvūnus, gyvulinius produktus ar pašarus į kitą Baltijos šalį, būtina turėti veterinarinį sertifikatą. Šis dokumentas svarbus siekiant apsaugoti šalį nuo gyvūnų ar maistu plintančių ligų.
Eksporto siuntimo dokumentacijos procesas
Norint sklandžiai ir teisėtai pervežti krovinius, ypač tarp Baltijos šalių, itin svarbu atidžiai pasirūpinti visais reikiamais dokumentais ir juos tinkamai užpildyti.
tags: #vilkikui #reikalingi #dokumentai #transportuojant #krovini