Volvo Cars modelį S80 pradėjo gaminti 1998 metais. Tai buvo iš esmės kitokio dizaino Volvo modelis, nei buvo gaminami iki tol - kampuoti, griežtų linijų. Šis stilius vėliau buvo pratęstas S40 ir S60 modeliuose. S80 pakeitė iki tol gamintus 960 ir S90 ir niekada neturėjo atitikmens universalų klasėje. Tiek pirmos, tiek antros kartos S80 buvo aukštai klasifikuojami automobilių saugumo testuose.
Nemažai savininkų teigia, kad automobilis yra didelis, talpus, su patogiomis sėdynėmis, kurios prilygsta foteliams namuose. Garso sistema dažnai vertinama kaip gera, o pats automobilis - kaip patvarus, tvirtas kaip tankas. Kai kurie savininkai pabrėžia, kad automobilio kuro sąnaudos nėra didelės, ypač lyginant su jo dydžiu ir komfortu.
Vienas iš didžiausių privalumų, kurį mini daugelis, yra kuro sąnaudų ir automobilio dydžio bei komforto santykis. Užmiestyje važiuojant 100-120 km/h, vidutinės sąnaudos siekia apie 5,6 litro (matuojant nuo pilno iki pilno bako). Komfortas taip pat yra aukštas - automobilyje tikrai patogu važiuoti tiek trumpas, tiek ilgas distancijas. Dar vienas pliusas - aukšta garso atkūrimo kokybė, kuri gali konkuruoti su gerokai naujesnių modelių automobiliais. Vietos salone tikrai užteks ir mažai, ir didesnei šeimai, o bagažinė yra itin talpi.
Nepaisant daugelio privalumų, kai kurie savininkai pastebi ir trūkumų. Dažnai minimas didelis apsisukimo kampas, tačiau prie jo, pasak vairuotojų, galima priprasti. Kai kurios salono plastmasės atrodo pigiai, o automobilio apdailos kokybę kai kas vertina tik 7 iš 10, ypač durelių apdailos detales. Taip pat, važiuojant didesniu nei 130 km/h greičiu, gali būti juntamas nemalonus variklio garsas, kuris ilgiau trunkančioje kelionėje gali pradėti erzinti. Kai kuriems variklis atrodo kaip „traktoriukas“, tačiau tai dažnai atperka mažos kuro sąnaudos.
Kalbant apie techninę dalį, dauguma savininkų teigia, kad varikliai yra patikimi ir stebuklingi. Pavyzdžiui, vienas savininkas, nuvažiavęs 362 000 km, neturi jokių priekaištų. Svarbiausia - laiku keisti tepalus (kas 10 000 km) ir pilti kokybišką kurą. Trauka dažnai apibūdinama kaip labai gera, net ir pilnai pakrovus automobilį. Per 2 eksploatavimo metus ant kėbulo neatsirado nei viena rūdelė. Važiuoklė taip pat dažnai giriama kaip patvari ir paprasta, nereikalaujanti dažnų remontų. Kai kurie garažiniai meistrai gali atlikti remonto darbus. Pavyzdžiui, vienas savininkas po 60 000 km važiavimo darė tik einamus remontus, o variklis ir pakaba buvo labai paprasti.
Tačiau dalies savininkų nuomonės apie dalių kainas skiriasi. Kai kas teigia, kad jos nėra brangios, o kokybė lenkia netgi „Mercedes“. Kiti gi pabrėžia, kad dalių kainos yra didelės, ypač lyginant su kitais automobiliais, pavyzdžiui, galiniai sailenblokai gali kainuoti apie 100 eurų, o amortizatoriai ir atramos - brangiau nei BMW. Pavyzdžiui, vienas savininkas mini, kad amortizatorių atramos, kurios yra silpnesnė važiuoklės dalis dėl sunkaus priekio, po 40 000 km jau pradeda klibėti. Stabilizatoriaus traukutes teko keisti du kartus, o viena kainavo 70-80 litų. Priekinis guolis kainavo 350 litų. Taip pat, dažnai minimas vakuuminis stabdžių siurblys, kuris anksčiau ar vėliau sugenda ir kainuoja apie 300 litų (neoriginalas). Stiklų pakėlėjai taip pat mėgsta lūžti, ir tai yra dažna šių automobilių liga.
Kalbant apie konkrečius variklius, 2.5 TDI 103 kW variklis, anot kai kurių, vartoja apie 10 litrų dyzelio, nes automobilis yra sunkus. Kuro, oro, tepalo filtrai, diržai tokie patys kaip Audi 100. Kuro sąnaudos vidutiniškai gaunasi 6,3-6,8 litro, važiuojant maždaug vienodai mieste ir užmiestyje. Važiuojant 110 km/h, ima 5,5 litro. Kai kurie savininkai giria 2.4 D5 120 kW variklį, vadindami jį vienu patikimiausių naudotų dyzelinių sedanų rinkoje. Jis neturi DPF filtro, o elektronika minimali. Bosch Common Rail sistema yra patikima, tačiau reikalauja švaraus kuro. Turbina - paprasta, be kintamos geometrijos. Automatinė dėžė, jei alyva keista laiku (kas 60 000-80 000 km), tarnauja pakankamai ilgai. 2.4 D5 120 kW variklis plačiai laikomas vienu patikimiausių dyzelinių variklių, gamintų po 2000-ųjų. Jeigu eksploatuotas teisingai, 300-400 tūkst. km jam nėra riba. Dažnai pasitaikanti problema - termostato netikslus aušinimo skysčio temperatūros reguliavimas, ypač prie didesnės ridos. EGR sistema taip pat gali užsikimšti suodžiais, ypač važinėjant mieste trumpomis distancijomis, o tai lemia sumažėjusią trauką ir padidėjusį degalų suvartojimą. Bosch aukšto slėgio siurblys jautrus prastos kokybės kurui ir pavėluotai keičiamam kuro filtrui.
Benzininiai varikliai taip pat sulaukia daug gerų atsiliepimų. 2.0 T5 166kW benzinas/dujos puikiai bendrauja su 4 kartos dujomis. Jei perkant benzininę Volvo iki 2001 m. pastebima, kad pradeda šokinėti apsukos, tai reiškia, kad pradeda gesti droselinės sklendės padėties daviklis. Ši bėda sutvarkoma, tačiau originalios „Magnet Marelli“ droselinės sklendės rasti gali būti sunku. Vienas savininkas, turintis 2.5T 147kW 2007 metų modelį, yra labai patenkintas. Variklis gyvas, trauka stebina. Sumontavus dujų įrangą, automobilis puikiai su ja draugauja. Komfortas jaučiamas, viduje tyla, plastikai nebraška. Važiuoklės detalės nėra pigios, tačiau pakeitus ilgai tarnauja. Buvo pakeistos vairo traukės L/R su antgaliais, priekiniai L/R sailentblokai. Reguliariai keičiami variklio tepalai (apie 6L 5W40) ir kas 50-60 tūkst. km keičiami automatinės greičių dėžės tepalai. Iš variklio pusės jokių remontų neatlikta, tik reguliarus tepalų/filtrų keitimas. Tačiau verta patikrinti servise, nes dažnai būna parvaryti daužti ir kreivai suremontuoti automobiliai. Iš Švedijos atvažiavusiems automobiliams rūdija važiuoklė. Automatinės greičių dėžės yra silpnokos, dažnai šaltos vėluoja perjungti bėgius ar smūgiuoja.
Kai kurie savininkai mini, kad automobilis nėra skirtas lenktynininkams, o greičiau patogiam, prabangiam važiavimui. Nors automobilis važiuoja dinamiškai, bet lenktynėms netinka. Vairavimo kokybė aukštam lygyje. Kelia puikiai, o visi varantys ratai suteikia stabilumą. Mieste suvartoja apie 16-17 litrų ramiai važiuojant, bet magistralėje - apie 8 litrus. Interjero medžiagos ir elektronika dažnai minimi kaip geri.
Palyginus su kitais automobiliais, pavyzdžiui, BMW 530d, Volvo S80 eksploatacijos kaštai yra panašūs arba net mažesni. Hyundai Santa Fe ir Honda CRV sąnaudų krepšelis praktiškai vienodas su S80, o patikimumas - daug aukštesnis, lyginant su turėtu BMW. Remontas ir eksploatacija labai patogi, gedimai reti.
Dėl dalių įsigijimo sunkumo, galima teigti, kad didžioji dalis eksploatacinių detalių yra lengvai prieinamos. Net originalios detalės nėra pernelyg brangios, o antrinės rinkos pasiūla - didelė. Tačiau, kaip ir visoms mašinoms, svarbu atkreipti dėmesį į kėbulo kokybę. S80 kėbulas yra labai atsparus korozijai.
Savininkai pataria, kad perkant naudotą automobilį, būtina atkreipti dėmesį į jo istoriją ir techninę būklę. Rekomenduojama atlikti diagnostiką su „Vida“ įranga, nes ji pateikia daug informacijos apie automobilį. Taip pat, svarbu patikrinti automatinę pavarų dėžę, nes ji gali būti silpna grandis, jei nebuvo tinkamai prižiūrėta. Jei automobilis turi automatinę pavarų dėžę (AW55-50SN), alyvos keitimas yra būtinas kas 60 000-80 000 km.
Nors automobilio vertė antrinėje rinkoje labai krenta, tai yra pliusas perkant devėtą, nes gaunama gera vertė už palyginai mažą kainą. Maža kaina tikrai nesumažina automobilio vertės.
Bendrai, Volvo S80 yra vertas savo pinigų automobilis, vertinamas dėl komforto, saugumo, patikimumo ir santykinai mažų eksploatacinių kaštų, lyginant su konkurentais.
2009 m. Volvo S80: reguliarios automobilių apžvalgos
Kuro sąnaudos konkretiems Volvo varikliams:
| Variklis | Pavarų dėžė | Vid. sąnaudos | Užmiestyje | Mieste |
|---|---|---|---|---|
| 2.5D (D5252T) | Automatinė | 8,0 - 8,5l | 6,5 - 7,0l | 9,0l |
| 2.0 T5 (B5204T3) | Mechaninė | Vid. | - | - |
| 2.4 D5 (D5244T) | Automatinė | ~7,0l | 5,5 - 6,2l | 8,0 - 9,0l |
