Lauke stingsta šaltis, o automobilio salonas nenori šilti - ventiliacijos angos pučia šaltą orą, o langai rasoja. Sugedusi šildymo sistema kiekvieną žiemos kelionę gali paversti kančia. Atšalus orams, senesnių modelių automobilių savininkams kyla klausimas: „Kodėl neveikia mano automobilio šildymas?“. Paskutinis dalykas, kurio norisi įlipus į automobilį, yra neefektyvus šildymas. Žiemą, automobilio salone esanti šiluma padeda greičiau atitirpinti langus bei vairuojant automobilį jaustis komfortiškai, tad kai į automobilio saloną plūsta tik šaltas oras - laikas sunerimti. Šildymo sistemos konstrukcija, automobiliuose su vidaus degimo varikliais, neleidžia iš karto pradėti pūsti šilto oro, tačiau tinkamai veikianti šildymo sistema turėtų pradėti šildyti automobilio saloną po kelių ar daugiau nei dešimties minučių nuo jos įjungimo (laikas priklauso nuo variklio tipo ir dydžio). Jei po šio laiko iš ventiliacijos angų plūsta drungnas ar net šaltas oras, tuomet turite problemų su sugedusiu šildytuvu.
Iš esmės visuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais veikia panaši šildymo sistema. Variklio aušinimo skystis patenka per vadinamąją šildytuvo šerdį (iš esmės mažą radiatorių); ji yra po vadinamuoju ventiliatoriumi, kuris pučia karštą orą per ventiliacijos angas. Vienintelis esminis skirtumas, kuriuo gali skirtis jūsų automobilis, yra tas, kad jis yra elektrinė transporto priemonė. Nors elektromobilyje yra aušinimo skystis baterijoms aušinti, jis negeneruoja pakankamai šilumos, kad ją būtų galima panaudoti šildymui. Vietoj to elektromobiliuose naudojamas elektrinis šilumokaitis, kuris įkaista, arba šilumos siurblys, o tada vyksta tas pats procesas, naudojant ventiliatoriaus variklį, kuris praeina pro jūsų ventiliacijos angas.
Automobiliams senstant, dalys pradeda gesti ir trapėti. Dauguma žmonių, turinčių problemų dėl šildymo, bus senesnių modelių automobilių savininkai. Dėl palyginti paprasto šildymo sistemos išdėstymo nesunku savarankiškai diagnozuoti, kas negerai, kai per ventiliacijos angas negaunate karšto oro. Pastaba: jei jums nedrąsu imtis „pasidaryk pats“ projektų savo automobiliui, visada turėtumėte kreiptis į licencijuotą specialistą, kad šis patartų ir suremontuotų jūsų automobilį.
Dažniausios šildymo sistemos gedimų priežastys
1. Aušinimo skystis
Dažniausia prasto šildymo priežastis yra senas arba užterštas aušinimo skystis. Aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir perduoda šilumą salono šildytuvo šerdiai. Kai jis užsiteršia arba praranda savo antikorozines savybes (paprastai po dvejų metų), jis gali užkimšti arba sugadinti sistemą. Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, blogai veikiantis termostatas ar neveikiantis salono šildymo radiatorius - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilio salono nepasiekia šiluma. Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Ventiliatorius šiltą orą pučia pro radiatorių į automobilio saloną. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir žvilgtelėkite, galbūt jis tuščias. Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti. Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesni orą. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja.
2. Termostato gedimas
Užstrigęs termostatas yra dar viena dažna problema. Jei termostatas užstringa atviroje padėtyje, variklis niekada nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, o tai reiškia, kad salone nėra šilumos. Prieš įtariant, kad už šį gedimą yra atsakingas neveikiantis šildytuvas, iš pradžių vertėtų patikrinti termostato būklę. Tai nedidelė detalė, turinti didelę įtaką viso variklio bloko ir šildymo sistemos veikimui. Jo užduotis - valdyti aušinimo skysčio srautą mažajame ir didžiajame aušinimo sistemos grandinės ratuose. Pirmojoje grandinėje skystis cirkuliuoja tik tarp variklio ir šildytuvo, kad į saloną kuo greičiau patektų šiltas oras. Kai įrenginys įšyla ir aušinimo skysčio temperatūra pasiekia maždaug 75-85 °C, termostatas atidaro didžiąją aušinimo rato grandinę, kurioje aušinimo skystis taip pat teka per radiatorių, kad neperkaistų. Sugedus termostatui, jis užsiblokuoja atidarytoje arba uždarytoje padėtyje. Jei jis pakibs pastarojoje padėtyje, variklio temperatūra pradės labai greitai kilto, kol galiausiai variklis tiesiog perkais. Jeigu termostatas užstringa atidarytoje padėtyje, tuomet dar neįkaitęs skystis vis tiek patenka į radiatorių, todėl variklis nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir į šildytuvą patenka per šaltas aušinimo skystis. Šį termostato gedimą paprastai rodo krentantis variklio temperatūros rodmuo važiuojant.
3. Pūtiklio variklis arba saugiklis
Jei iš ventiliacijos angų visiškai neišeina oras, net kai variklis karštas, problema gali būti pūtiklio variklis arba perdegęs saugiklis. Variklis, kuris stumia šiltą orą per ventiliacijos angas, laikui bėgant gali užstrigti arba perdegti. Patikrinkite saugiklių dėžutę (tiksli saugiklio vieta nurodyta jūsų automobilio vadove). Bene lengviausias būdas diagnozuoti šildymo sistemos gedimą - jei neveikia ventiliatoriaus variklis arba relės. Norėdami diagnozuoti šią problemą, tiesiog turite įjungti automobilio degimą, spustelėti ventiliatoriaus maksimalų režimą ir, jei nejaučiate ar negirdite, kaip iš ventiliacijos angų išeina oras, vadinasi, problema susijusi su ventiliatoriaus varikliu. Dažniausiai ventiliatoriaus variklio remontas kainuos nebrangiai. Jei jums nepatogu patiems tvarkyti savo automobilį, patikimas mechanikas ims tik nedidelį mokestį ir turėtų jums padėti per kelias minutes, jei tai kažkas paprasto, pavyzdžiui, perdegusi relė ar saugiklis. Tačiau pakeistas ventiliatoriaus varikliukas kainuos kelis šimtus už darbą ir detales. Jei norite imtis projekto patys, pirmiausia patikrinkite savo saugiklius, sutikrinkite juos su schema, esančia saugiklių dėžutės galinėje pusėje, ir suraskite tą, kuris pažymėtas etikete „blower“. Kartais saugiklis gali būti perdegęs ir neatrodyti, kad taip yra, todėl visada verta nusipirkti naują, prieš bandant ką nors daryti. Kartais tai gali būti ir relės problema. Vėlgi, ventiliatoriaus variklio relė bus paženklinta ir ją galite patikrinti greta esančiu saugikliu arba paprašyti, kad kas nors įjungtų ventiliatorių ir paklausytų, ar relė nesuskamba. Paskutinis dalykas, kurį reikėtų patikrinti prieš keičiant ventiliatoriaus variklį, yra rezistorius, kuris kai kuriuose automobiliuose naudojamas ventiliatoriaus variklyje. Kai kurie jų būna išoriniai, o kiti - vidiniai; geriausia, kad tai patikrintų mechanikas arba autoelektrikas. Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo.
4. Šildytuvo šerdis
Ššildytuvo šerdis yra tarsi mažas radiatorius jūsų prietaisų skydelyje. Per ją teka karštas aušinimo skystis, perduodamas šilumą orui prieš jam pasiekiant saloną. Laikui bėgant, šildytuvo šerdis gali užsikimšti arba pradėti leisti, ypač senesnėse transporto priemonėse. Viena iš paprasčiausių ir dažniausiai pasitaikančių šildymo problemų - sugedusi šildytuvo šerdis. Daugumoje automobilių šildytuvo šerdis yra po prietaisų skydeliu. Kadangi šerdis naudoja aušinimo skystį iš variklio, kai ji tinkamai neveikia, ji akivaizdžiai nutekės ir paliks aušinimo skysčio balą keleivio kojų vietoje. Daugelis žmonių, diagnozuodami sugedusią šildytuvo šerdį, ją supainioja su sugedusio oro kondicionieriaus nuotėkiu. Jei salono kojų angoje yra raudonos, žalios, mėlynos ar violetinės spalvos balutė, tai iš šildytuvo šerdies ištekėjęs aušinimo skystis. Jei jis skaidrus ir panašus į vandenį, tai nutekėjimas iš oro kondicionieriaus. Pakeisti šildytuvo šerdį gali būti sudėtinga. Geriausia, kad šio darbo imtųsi profesionalai, nes ji yra ankštoje vietoje, apsupta daug interjero plastiko, kurį galima lengvai sulaužyti. Jei tai jūsų šildytuvo šerdis, tai paprastai būna šiek tiek brangesnis remontas. Aišku, priklausomai nuo automobilio. Pravartu kuo greičiau pakeisti nesandarią šildytuvo šerdį. Nes ne tik nuolat turėsite šlapią kiliminę dangą, bet ir galite nudegti nuo ištekėjusio aušinimo skysčio arba automobilyje gali išsekti aušinimo skystis ir kilti pavojus, kad variklis perkais. Už automobilio salono jaukumą žiemą yra atsakingas šildytuvas. Tai į radiatorių panašus elementas su daugybe plonų vamzdelių, kuriais teka aušinimo skystis. Šildytuvas, kaip rodo pavadinimas, įkaista iki 90-100 °C temperatūros. Dėl to pakyla oro, kurį ventiliatorius pučia į saloną, temperatūra. Sugedęs šildytuvas nesugeba pakankamai įšildyti pučiamo oro ir tuo pačiu nesugeba užtikrinti, jog automobilio viduje būtų šilta. Gedimą gali lemti nesandarus šildytuvas arba į šildytuvą aušinimo skystį tiekiančių žarnų defektai - mechaninis pažeidimas, užsikimšimas. Todėl šildytuvas negauna reikiamo skysčio kiekio, kad galėtų perduoti šiltą orą į vidų. Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
5. Oras aušinimo sistemoje
Kartais aušinimo sistemoje įstrigęs oras neleidžia tinkamai tekėti aušinimo skysčiui. Pakeitus aušinimo skystį arba atlikus didelį remontą, sistemą reikia tinkamai „išleisti orą“, kad būtų pašalinti oro burbuliukai. Jei tai nebus padaryta teisingai, šildytuvas neveiks taip, kaip numatyta.
6. Sugedęs valdymo skydelis
Sugedęs valdymo skydelis gali būti dar viena problema, trukdanti veikti automobilio šildytuvui. Naujesniuose automobiliuose šildytuvo vožtuvui įjungti naudojama elektrinė sistema, kuri reguliuoja ir leidžia aušinimo skystį į šildytuvo šerdį, tačiau senesniuose automobiliuose tam naudojamas fizinis laidas. Priklausomai nuo automobilio amžiaus, temperatūros derinimo durelės taip pat gali būti naudojamos karšto oro kiekiui, išstumiamam per ventiliacijos angas, reguliuoti. Tai fizinė plastikinė sklendė, kuri blokuoja arba leidžia tam tikram karšto oro kiekiui patekti iš šildytuvo šerdies per ventiliacijos angas. Senesniuose automobiliuose, kuriuose nenaudojamas elektrinis valdymo skydelis, geriausias būdas patikrinti, ar tai valdymo skydelio problema, yra vizualiai patikrinti, ar jungiamosios durelės juda perjungiant valdymo skydelį iš šildymo į šaltąjį režimą. Pakišę galvą po prietaisų skydeliu iš vairuotojo pusės, pamatysite, kur yra jūsų šildytuvo mazgas. Tai bus didelė plastikinė dėžė su keliomis baltomis arba metalinėmis svirtimis šone, ji turėtų būti tiesiai už radijo imtuvo vietos centre. Jei keičiant temperatūrą valdymo skydelyje niekas nejuda, problema gali būti paprasčiausia - nutrūkęs vienas iš laidų, sulūžęs plastikas, sulaužyta svirtis arba sugedęs valdymo skydelis. Sunkiau diagnozuoti valdymo skydelio problemą būna naujesnių modelių automobiliuose. Vietoj kabelių, kuriais reguliuojamas automobilio šilumos lygis, juose naudojami elektriniai jungikliai su varikliais, kuriais valdomos mišinio sklendės. Šie jungikliai yra paslėpti už akių, todėl prieš keičiant bet kokias dalis paprastai geriausia leisti jiems apžiūrėti autoelektrikui. Sunkų nustatyti valdymo skydelio remonto kainą. Kaip minėta anksčiau, tai gali būti paprasčiausia - nutrūkęs laidas, bet gali tekti pakeisti visą valdymo skydo modulį arba sklendės pavaros mechanizmą. Sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, tačiau vienas iš galimų, kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti. Kai kuriuose automobiliuose valdymo blokai turi atskirus jungiklius, kuriuos galima išimti ir pakeisti. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių šiluma nepasiekia automobilio vidaus.
7. Šildytuvo čiaupas
Daugumoje automobilių tarp aušinimo skysčio išleidimo angos ir šildytuvo šerdies naudojamas šildytuvo čiaupas, kuriuo reguliuojamas į šildytuvo šerdį patenkančio aušinimo skysčio kiekis. Kadangi šie čiaupai blokuoja arba riboja srautą, kai kuriuose automobiliuose jie gali užsikimšti arba tiesiog nustoti veikti. Jei nesate pratę prie „pasidaryk pats“ darbų, nesijaudinkite - mechanikui nesudėtinga pakeisti šildytuvo čiaupą. Geriausias būdas diagnozuoti šildytuvo čiaupo gedimą - įjungus šildytuvą ir suspaudus į šildytuvo šerdį vedančią žarnelę, pajusti, ar per išleidimo angą teka aušinimo skystis. Kai kurie šildytuvo čiaupai valdomi rankiniu būdu, o dauguma jų valdomi elektroniniu būdu. Pakeisti šildytuvo čiaupą nėra labai sunku, jei naudojate pagrindinius įrankius, pavyzdžiui, veržliaraktį ir plokščią atsuktuvą.
8. Variklio aušinimo problemos
Neveikiantis šildytuvas iš tikrųjų gali padėti išgelbėti variklį nuo perkaitimo, nes tai ženklas, kad kažkas negerai su variklio aušinimo sistema. Kadangi šildytuvas veikia naudodamas variklio aušinimo skystį, dėl bet kokio užsikimšimo, aušinimo skysčio trūkumo ar nepakankamos aušinimo skysčio cirkuliacijos jūsų šildytuvas neveiks. Jei jaučiate, kad šildytuvas šyla itin ilgai, pažvelkite į variklio temperatūros matuoklį. Jei jis yra raudonos spalvos arba stebimas didesnis nei įprastai, vadinasi, turite problemų ne tik dėl neveikiančio šildytuvo, bet ir dėl kitų priežasčių, todėl nedelsdami sustokite. Tai gali būti įvairios problemos. Gali būti, kad nutrūko aušinimo skysčio žarnelė ir praradote visą aušinimo skystį. Automobilyje nėra šildytuvo - kitos priežastys. Problemas gali iššaukti ir sugedęs aušinimo skysčio siurblys arba už jį atsakinga pavaros sistema. Taip pat gali būti, kad sugedo vienas iš jutiklių, prižiūrinčių šildytuvo arba termostato veikimą. Taip pat verta patikrinti, ar tinkamai veikia pūstuvas (įskaitant komponentus, atsakingus už oro srauto stiprumą) ir skylių, pro kurias oras patenka į transporto priemonę, patvarumą.
Kvalifikuotos pagalbos svarba
Nors kai kuriuos paprastus patikrinimus, pavyzdį, aušinimo skysčio papildymą ar saugiklių patikrą, galima atlikti namuose, gilesnėms šildymo problemoms diagnozuoti reikia profesionalių įrankių. Kvalifikuotas mechanikas gali išmatuoti sistemos slėgį, patikrinti, ar nėra nuotėkių, ir išbandyti termostato reakciją. Jei pastebite nuolatinį šaltą orą, aušinimo skysčio kvapą arba rasojančius langus, neignoruokite to.
Kaip patikrinti automobilio šildymo sistemą | AUTODOC
Tikimės, kad aprašyti požymiai leis jums kuo tiksliau identifikuoti problemą ir ją išspręsti. Jeigu vis dėl to kyla abejonių, neskubėkite pirkti detalių ir jas keisti, pasikonsultuokite su specialistais, kurie išmano automobilio aušinimo-šildymo sistemą.