Automobilio aušinimo sistema atlieka labai svarbų vaidmenį. Posakis „nepilsi - nevažiuosi“, labai tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie tinkamą aušinimo skystį ir reguliarų jo keitimą. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Antifrizas yra gyvybiškai svarbus automobilio skystis, kuris ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir užtikrina apsaugą nuo šalčio žiemą. Jis palaiko tinkamą variklio temperatūrą visomis oro sąlygomis, todėl bet kokie antifrizo lygio svyravimai gali reikšti rimtesnes problemas. Kemi Bosch Car Service, 2025 m. sausio 10 d. 11:04
Variklio aušinimo sistemos pagrindinė funkcija - užtikrinti optimaliausią variklio darbo temperatūrą. Jei ši sistema imtų nefunkcionuoti arba prastai atliktų savo darbą, tuomet automobilio variklis ne tik perkaistų, bet didelė tikimybė, jog būtų pažeisti ir kiti svarbūs, brangiai kainuojantys variklio elementai. Vienas iš svarbiausių automobilių aušinimo sistemos komponentų - aušinimo skystis, kitaip dar vadinamas antifrizu. Šio skysčio esminė paskirtis - vėsinti variklį, žiemą - dar ir apsaugoti aušinimo sistemą nuo užšalimo. Labai svarbu nuolat stebėti, kad aušinimo skysčio visuomet būtų pakankamai.
Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos, absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau, jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.
Ką nutiktų varikliui be aušinimo skysčio? Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl, jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai. „Inter Cars Lietuva“ atstovas pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užšalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Aušinimo skysčių klasifikacija ir žymėjimas
Taip jau istoriškai susiklostė, kad VW gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais, nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas, beje, nėra teisinga. Automobilių savininkai linkę taikyti paprastesnę klasifikaciją. Jie mano, kad mėlynas antifrizas yra „tosolas“, kurio pakanka metams, žalias - G11, kuriuo užpildžius sistemą galima važinėti trejus metus, o raudonas - tai G12, kurio eksploatavimo trukmė yra penkeri metai. Toks požiūris, švelniai tariant, yra labai paviršutiniškas. Taip pat vyrauja nuomonė, kad visi tokios pačios spalvos antifrizai yra vienodi, todėl juos galima maišyti. Tai visiška netiesa.
Visur taikomuose tarptautiniuose standartuose ASTM D3306, ASTM D4985, BS 6580 parametro „išvaizda“ nėra ir antifrizų dažymas nereglamentuojamas. Visi antifrizai iš prigimties yra bespalviai ir į juos galima įmaišyti bet kokio dažiklio. Antifrizai vieni nuo kitų skiriasi pirmiausia ne spalva, o savybėmis. Daugelis jų gaminami etilenglikolio pagrindu, rečiau - propilenglikolio pagrindu, be to, skiriasi priedų - korozijos inhibitorių - paketais.
Ženklų sistema G11, G12, G12+, G12++, G13
Ženklinti antifrizus raide G savo reikmėms pradėjo koncernas VW, tačiau laikui bėgant toks ženklinimas paplito visur. Viskas prasidėjo nuo gerai žinomų antifrizo markių „VW coolant G11“ ir „VW coolant G12“. Be to, reikia paminėti, kad ta pati bendrovė „Volkswagen“ parengė G11 klasės skysčių standartą VW TL 774, kuris ilgainiui taip pat tapo vienu iš visuotinių dokumentų. Naujesni aušinimo skysčiai buvo ženklinami tais pačiais žymenimis VW TL 774, tačiau pridedant papildomą indeksą D, F, G, J.
G11 ir „Tosol“
Skysčiai, kurie paprastai vadinami G11, yra antifrizai, gaminami pagal tradicinę technologiją, įmaišant paketą priedų, kurių pagrindą sudaro neorganinių rūgščių druskos: silikatai, nitritai, nitratai, aminai, boratai, fosfatai. Gali būti ženklinami užrašais „Conventional coolants“ (įprastiniai aušinimo skysčiai) arba IAT („Inorganic Acid Technology“- neorganinių rūgščių technologija). Iš esmės šiai klasei galima priskirti ir „Tosol“, tačiau su išlygomis. Pirmiausia, „Tosol“ yra prekės ženklas, sukurtas dar Sovietų Sąjungos laikais. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad „Tosol“ sudėtyje gali būti boratų, fosfatų, aminų ir nitritų, o G11 sudėtyje, pagal VW standartą, šių medžiagų neturi būti.
Panašūs antifrizai padengia metalinius paviršius apsauginiu sluoksniu, kurio storis kartais siekia 0,5 mm. Jis labai, kai kuriais atvejais net iki 50 %, sumažina šilumos perdavimo efektyvumą. Šiandien minėti aušinimo skysčiai laikomi moraliai pasenusiais. Silikatiniai inhibitoriai gana sparčiai praranda pirmines savybes, todėl tokį antifrizą rekomenduojama keisti kas 1-3 metus (priklauso nuo ridos). Tikrovė tokia, kad niekas netrukdo dažyti šį pigiau gaminamą silikatinį antifrizą raudona spalva ir parduoti kaip brangesnį, „Long Life“ klasės produktą.
G12 antifrizas
G12 antifrizas su karboksilatinių priedų paketu, tai yra pagamintas organinių karboksirūgščių pagrindu. Atitinka standartą VW TL 774 D ir ženklinamas užrašu OAT („Organic Acid Technology“- organinių rūgščių technologija). Spalva - dažniausia raudona. G12 ir jo atmainų eksploatavimo trukmė - iki penkerių metų. Ji iš dalies priklauso nuo priedų savybių ir iš dalies nuo to, kad karboksilatiniai inhibitoriai ne taip sparčiai praranda savo pirmines savybes. Paprasčiau tariant, silikatai padengia paviršių vientisine plėvele, o karboksilatai reaguoja tik tose vietose, kur susidaro korozijos židiniai. Taip pat rinkoje galima įsigyti ir vadinamųjų hibridinių antifrizų („Hybrid Organic Acid Technology“- hibridinė organinių rūgščių technologija), kurių sudėtyje yra ir karboksilatinių, ir, pavyzdžiui, silikatinių inhibitorių.
G12+
G12+ karboksilatinis antifrizas, kurio priedų sistema šiek tiek pakeista. Jis atitinka standartą VW TL 774 F. Spalva - dažnai violetinė, tačiau gali būti ir kitų variantų. Įdomi ypatybė - maišyti G11 su G12 nerekomenduojama, nes gali iškristi drebučių pavidalo nuosėdos, o G12+ teoriškai galima maišyti ir su pirmuoju, ir su antruoju antifrizu. Žinoma, tokiu atveju gali suprastėti kai kurios antikorozinės savybės, todėl tokį mišinį patartina keisti anksčiau.
G12++
G12++ antifrizas, gaminamas pagal „Lobrid“ arba „Bipolar“ technologiją. Į jo priedų paketą įeina organiniai inhibitoriai ir silicio junginiai. Atitinka standartą VW TL 774 G, patvirtintą 2010 metais. Virimo temperatūra padidinta iki 135 °C. Gali būti tokios pačios violetinės spalvos. Leidžiama maišyti su G11, G12 ir G12+. Rekomenduojamas daugeliui automobilių, pagamintų nuo 2008 metų.
G13
Visi pirmiau nurodyti antifrizai gaminami etilenglikolio pagrindu, o G13, atsižvelgiant į pastarojo meto susirūpinimą gamtos apsauga, gaminamas iš glicerino, į kurį įmaišomas organinių priedų paketas. Atitinka standarto VW TL 774 J reikalavimus, spalva taip pat gali būti violetinė. Rekomenduojamas naudoti naujų arba nedidelės ridos automobilių varikliuose. Eksploatavimo trukmė - ne mažiau kaip penkeri metai.
Žinoma, čia pateikta klasifikacija taip pat yra paprasta, tačiau net pagal ją matyti akivaizdūs aušinimo skysčių sudėties skirtumai. Vadinasi, rinktis antifrizą reikia tikrai ne pagal spalvą, o pagal automobilio gamintojo rekomendacijas ir aušinimo skysčio gamintojo reputaciją.
Kuo papildyti aušinimo skystį?
Apskritai, skirtingų antifrizų geriau nemaišyti, tačiau nutinka įvairių dalykų. Jei į vieną antifrizą pilamas kitas, tai pastarasis turi būti tokios pačios sudėties, tai yra į karboksilatinį antifrizą pilamas karboksilatinis, į hibridinį - hibridinis ir taip toliau. Geriausia papildyti sistemą to paties gamintojo antifrizu, nes kito gamintojo taikoma priedų sudėtis gali šiek tiek skirtis, tačiau lieka neaišku, kaip skirtingi priedai reaguos vieni su kitais. Jei sistemą papildyti reikia nedaug, pavyzdžiui 100-300 ml, galima įpilti distiliuoto arba tiesiog filtruoto vandens. Taip bus geriau nei maišyti skirtingus antifrizus. Įpylus vandens, antifrizo užšalimo temperatūra ne pakils, o grįš į ankstesnį lygį, nes antifrizo kiekis sandarioje sistemoje mažėja daugiausia dėl išgaruojančio vandens. Jokiu būdu ne paprasto vandens iš krano, kuris skatina automobilio dalis rūdyti iš vidaus. Krano vandenyje taip pat gausu kalkių. Distiliuotas vanduo - tai gamykliškai filtruotas vanduo, kuriame neliko jokių mineralų ar medžiagų.
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys ir požymiai
Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama. Pagrindinės priežastys, kodėl dingsta antifrizas, dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.
Dažniausios antifrizo dingimo priežastys:
- Aušinimo sistemos nesandarumas: Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių.
- Pažeista variklio sandara: Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų.
- Netinkamai veikiantys sistemos komponentai: Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą. Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o nesandarus dangtelis leidžia antifrizui išgaruoti.
- Atlaisvėjusios sistemos jungtys: Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų.
- Susidėvėjusios aušinimo žarnos: Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", todėl jos neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
- Radiatoriaus pažeidimai: Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti.
- Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis: Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje. Jei jis pažeistas arba netinkamai uždarytas, skystis gali garuoti arba nutekėti.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti.
- Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas: Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista.
- Nuotėkis EGR aušintuve: Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu.
Kiekvienas šių gedimų gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų užkirstas kelias didesnėms problemoms ir užtikrintas automobilio saugumas bei tinkamas veikimas.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai:
- Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus.
- Skysčio dėmės po automobiliu: Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines, tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį.
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
- Variklio temperatūros pakilimas: Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
- Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis: Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą.
Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą. Laiku pastebėtos ir išspręstos problemos padės išvengti sudėtingų gedimų bei užtikrins ilgalaikį automobilio veikimą.
Jeigu šio trūksta nedaug, apie 300ml užtenka įpilti ir distiliuoto vandens. Automobilio prietaisų skydelyje esantis antifrizo lygio indikatorius ne visada rodys skysčio dingimą. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į variklio temperatūros indikatorių ir sunerimti šiam staigiai padidėjus. Gali būti, kad aušinimo sistemoje trūksta skysčio. Antifrizo nutekėjimas bus pastebimas iš po automobiliu susidariusios skysčio balos. Įsitikinus, kad tai antifrizas, o ne, tarkim, alyva, reiktų apžiūrėti išsiplėtimo bakelį, kuris gali būti kiauras, nes laikui bėgant plastikas įskyla, taip pat antifrizas galėjo išbėgti iš kiauro radiatoriaus, ar vienos su iš juo sujungtos šlangos. Praradus bent 30 % viso antifrizo gali tekti keisti visą.
Tą galite pasidaryti ir patys parduotuvėje ar internetu įsigiję jums reikiamos rūšies antifrizą. Užsak. Nr. Pirmiausiai skystį reikia išleisti surandant žemiausią sistemos tašką. Dažniausiai jis randasi radiatoriaus apačioje, kur turėtų būti išleidimo anga. Tačiau, rekomenduojame pasinaudoti automobilio vartotojo vadovu, kad tiksliai nustatytumėte, kurioje vietoje įrengta nuleidimo anga ir kaip ją tinkamai atidaryti. Kartais išleidus iš sistemos skystį reikia nuimti rezervuarą ir išpilti jame esančius likučius, kad sistema būtų švari ir tuščia. Įsitikinę, kad sistema tuščia ir nuleidimo anga sandariai uždaryta, galite į bakelį pilti antifrizą. Pilkite tik automobilio gamintojo rekomenduojamą skystį, kad išvengtumėte korozijos ir kitų pažeidimų. Pripildykite sistemą iki maksimalios normos, kuri turėtų būti pažymėta ant bakelio. Pilant skysčio lygis bakelyje keletą kartų turėtų pamažėti, nes kai kurios ertmės užsipildo ne iškart. Pripildę sistemą ir uždarę bakelį galite porai minučių užvesti variklį. Daugelyje automobilių vandens siurblys prastumdys skystį po visą sistemą, pašalinant visus oro tarpus. Nukritus lygiui vėl įpilkite antifrizo ir stebėkite situaciją. Tačiau, vis tiek reikėtų žinoti, kaip nuorinti aušinimo sistemą. Jeigu net ir po kurio laiko variklis kaista arba skystis necirkuliuoja, sistemą reikia nuorinti per ventilius, kurie turėtų būti šalia ugniasienės.
Kaip patikrinti automobilio šildymo sistemą | AUTODOC
Jeigu lygintume aušinimo skysčio keitimą su variklio tepalų keitimu, tai pastarąjį pakeisti gerokai paprasčiau. Keičiant skystį kartais verta keletą kartų praskalauti sistemą, ypatingai jeigu ji buvo stipriai užteršta. Rekomenduojame aušinimo skysčio keitimą patikėti specialistams - keitimo kaina įprastai nėra didelė, o jie tai padarys tinkamai.
Nors aušinimo skysčio paskirtis visuose automobiliuose yra ta pati, skirtingiems automobilio modeliams turi būti naudojamas ir atitinkamas skystis. Taigi, skirtinguose automobiliuose pamatysite ir skirtingų spalvų aušinimo skysčius, bet kuo jie skiriasi? Populiariausias antifrizas šiuo metu yra G12, kuris gali būti raudonas, rausvas, melsvas arba tamsiai žalias. Tai yra organinės technologijos aušinimo skystis, kurio gamyboje nėra naudojamas fosfatas ir silikatas, nes šios medžiagos kenkia aliuminiui, kuris moderniuose automobiliuose yra naudojamas taip plačiai. Senesniuose automobiliuose įprastai naudojamas šviesiai žalias antifrizas, kuris nėra gaminamas naudojant organines technologijas. Dažniausiai šis skystis naudojamas devintajame dešimtmetyje pagamintuose automobiliuose. Bet kuriuo atveju, antifrizą rinktis reikia atsižvelgiant į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Automobilio aušinimo skystis savo darbą tinkamai atlikti gali tik kol jis yra skaidrios spalvos. Jeigu skystis yra rudas, vadinasi sistema yra užteršta nuo korozijos ir reikia keisti antifrizą bei išplauti sistemą. Problemą ignoruojant skystis gali sutirštėti ir nebeaušinti variklio.
Aušinimo sistemos dydis priklauso nuo variklio tipo ir galingumo, todėl visų automobilių aušinimo sistemos talpa yra skirtinga.