Legendinės Šiaulių grupės „Vairas“ muzikos pasaulis neteko savo šviesaus atminimo vadovo Vytauto Katiliaus. Vytautas Katilius, kuriam tebuvo 55-eri, amžinojo poilsio išlydėtas Šiaulių Ginkūnų kapinėse. Jo gyvenimo aistra - gitara - stovėjo šalia muzikanto urnos scenoje per paskutinį atsisveikinimą.
Atsisveikinti su Čikagoje (JAV) mirusiu V. Katiliumi artimieji, bičiuliai, kolegos rinkosi Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje. Tyliai skambėjo senosios „Vairo“ dainos, iš skaidrių į susirinkusiuosius žvelgė jaunas Vytautas Katilius - energingas, kupinas gyvenimo džiaugsmo.
V. Katilius legendinei Šiaulių grupei „Vairas“ vadovavo dešimtmetį (1982-1991 metais). Praėjusiais metais V. Katilius paminėjo penkiasdešimtmečio jubiliejų. Grupės „Vairas“ vokalistą Rolandą Janušą žinia apie kolegos mirtį pasiekė šeštadienio naktį, su grupe grįžtantį iš Klaipėdos Jūros šventės koncertų. Šventėje taip pat skambėjo V. Katiliaus kūrybos dainų.
„Sveikata jis nesiskundė“, - sakė R. Janušas. Baigęs gitaros studijas JAV, V. Katilius visada siekė tobulumo muzikoje. Jo talentas ir aistra instrumentui buvo neabejotini.
Grupėje „Vairas“ ši netektis - ne pirma. Prieš kelerius metus amžinojo poilsio išlydėtas buvęs grupės vokalistas Vilius Onaitis. Ilgamečio grupės „Vairas“ lyderio Edmondo Čivinsko gyvybė užgeso 2010 m. vasario 24 d. Buvusi grupės vokalistė Loreta Motuzaitė žuvo per avariją.
„Penktadienį pirmąkart grojau su vyrais... Dirbau su jais seniai - kūrybinės draugystės stažas gal visi 25-eri... Šimtus kartų stovėjome toje pačioje scenoje, bet muzikavau drauge pirmąkart... Vėlai parsiradęs iš Klaipėdos vis neradau vietos miegui - tonizavo fakto euforija.... O rytą sudrebino vyrų skambutis - Vyto nebėr...“, - prisimena vienas iš kolegų.
V. Katilius visuomet buvo kupinas idėjų ir energijos. Jo vadovavimo laikais „Vairas“ pasiekė didžiulį populiarumą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Jo sukurti hitai „Broliai“, „Gimiau pačiu laiku“ iki šiol skamba „Vairo“ koncertuose.
V.Katilius buvo ne tik talentingas muzikantas, bet ir puikus kompozitorius bei aranžuotojas. Daugelis jį laikė geriausiu Lietuvos kantri muzikos gitaros meistru. Jo kūryba pasižymėjo originalumu ir nuoširdumu.
Buvęs „Vairo“ garso režisierius Vidas Mačiulis prisimena, kaip dirbo su V. Katiliumi šešerius metus, repeticijose ir koncertuose. „Vairą“ tada priimdavo kaip „ABBA“. Atsimenu koncertėlį kaimo mokyklėlės patalpose su minimalia aparatūra. Žmonių buvo tiek, kad su autobusu turėjome lėtai stumtis iki durų. Salėje žmonių - kaip silkių, o už langų - dar galybė“.
„Vytui reikėjo laisvės. Išvažiavo ieškodamas savęs ten, kur galima laisviau gyventi. Bet visą laiką ilgėjosi namų. Laukėm grįžtančio. Deja, sulaukėme...“, - su kartėliu prisimena kolega.
V. Katiliaus duktė Gintarė Kutkienė (25 m.) ramina tik žinia, kad tėvas mirė būdamas laimingas. „Mudu nuolat bendraudavome, kalbėdavomės apie gyvenimą, kūrybą, anūką Gabrielių. Tėvas prieš septynerius metus rado gyvenimo pilnatvę. Jis apsidžiaugė supratęs, kad jo pašaukimas - ne tik kurti, bet ir mokyti vaikus muzikos”, - pasakojo G. Kutkienė.
Duktė buvo viena iš nedaugelio, su kuria bendravo Čikagoje gyvenęs vienišas muzikantas. Vienu talentingiausių Lietuvoje solinės gitaros meistrų laikomas šiaulietis pastaruosius metus gyveno svajone - baigs studijas Čikagos koledže, grįš į gimtinę, suburs muzikantų grupę ir įsteigs nemokamą estrados mokyklą nepasiturintiems talentingiems vaikams. Tačiau šių metų pabaigoje numatytas sugrįžimas nebeįvyks.
Liepos 29-ąją V. Katilius išėjo iš namų pasivaikščioti po karščio kepinamą Čikagą, bet pasijutęs blogai grįžo ir prigulė. Lovoje jį ir rado aplankyti atėję draugai. Greitosios pagalbos medikai dar nuvežė muzikantą į ligoninę, bet padėti nebegalėjo. „Jis man buvo daugiau nei tėvas, todėl jaučiuosi netekusi ir labai gero draugo”, - skausmo neslėpė G. Kutkienė.
Nebeįvyks nei šį rudenį planuota jos šeimos kelionė pas tėvą, nei ilgai lauktas jo paties sugrįžimas. Metų ir trijų mėnesių Gabrielių auginanti vilnietė prisimena ir tėvo pažadą, kuriam nebelemta išsipildyti. „Aš išmokysiu Gabrielių groti gitara. Pamatysi, koks geras jis bus muzikantas”, - dukteriai vis žadėjo V. Katilius.
Tėvas nuo dukters neslėpė ir užgyvento turto - vyriškis su pasididžiavimu rodydavo jai įsigytas gitaras. Socialiniu darbuotoju pastaraisiais metais dirbusio muzikanto namuose jų buvo net aštuonios. Po V. Katiliaus mirties JAV gyvenantys draugai visą jo turtą sukrovė į konteinerį. Jame parkeliaus ir muzikos aparatūra, ir laikmenos su niekada neskelbta V. Katiliaus kūryba.
„Niekas negali pasakyti, kiek tėvas, visą gyvenimą skyręs muzikai, iš tikrųjų sukūrė. Draugai sakė, kad archyve labai daug kūrinių”, - sakė G. Kutkienė.
Prieš šešiolika metų duodamas interviu „Lietuvos rytui” V. Katilius neslėpė susižavėjimo amerikiečių grupe „Eagles”, o labiausiai - jų kūriniu „Hotel California“. „Parašęs ir sugrojęs tokią dainą galėčiau ramiai mirti”, - tada šypsodamasis kalbėjo muzikantas. Ar jam pavyko sukurti tokį kūrinį? Atsakymo į šį klausimą iš jo paties lūpų nebeišgirsime.
Automobilis, kavos puodelis, cigaretė ir gitara - šie dalykai buvo neatsiejami nuo V. Katiliaus. Tokį kolegą atsimena senas jo bičiulis Virgis Stakėnas. Šiaulietis dainininkas buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuris ryšį su emigravusiu V. Katiliumi palaikė visus 15 metų. Per šiaulietį kantri atlikėją V. Katilius gaudavo trokštamų žinių iš gimtinės. Taksi vairavęs, vėliau donorų kraują į ligonines išvežiojančioje įmonėje dirbęs muzikantas bičiuliui dažniausiai skambindavo, kai Čikaga jau skendėdavo tamsoje. „Dieną dėl spūsčių nuvežu kraujo tik į penkias ligonines, o naktį - į septynias”, - pasakojo emigrantas, tačiau nesiskundė alinamu naktiniu darbu. Naktimis muzikantas godžiai klausinėdavo, kas vyksta Lietuvos estrados pasaulyje, kaip sekasi jo pažįstamiems.
Bičiuliai keletą kartų buvo susitikę JAV. V. Stakėnas iki šiol atsimena dieną, kai V. Katilius nusivežė jį į gitarų parduotuvę Čikagoje. Joje lietuviai muzikantai praleido kelias valandas. V. Stakėnas prisimena ir naktinį pasisėdėjimą V. Katiliaus namuose. Šeimininkas tąkart uždėjo svečiui ausines, pats griebė į rankas gitarą ir ėmė groti. „Mane net šiurpas krėtė”, - komplimentų anapilin iškeliavusiam bičiuliui negailėjo V. Stakėnas. Paskutinių draugo kūrinių šiaulietis girdėjo ir daugiau - atsiradus galimybei bendrauti internetu, V. Katilius jam pagrodavo ir gyvai. Ilgi bičiulių pokalbiai kartais net virsdavo ginču.
Šiaulietis prisipažino pavydėjęs energijos, kai V. Katilius tobulino grojimo gitara įgūdžius: „Jis visą laiką ėjo pirmyn, įvaldė sudėtingiausias grojimo technikas, apie kurias Lietuvoje mažai kas yra girdėjęs.” Sutapimas, tačiau žinia apie kolegos mirtį V. Stakėną ir „Vairo” grupę pasiekė po to, kai jie pirmąsyk koncertavo kartu - liepos 29-ąją. Klaipėdoje koncertavę šiauliečiai naktį grįžo namo, o paryčiais sužinojo - Vytauto nebėra. „Po koncerto buvau apimtas džiugios nuotaikos, nes labai jaudinausi, ar pavyks. Iš už Atlanto atskriejusi žinia pribloškė - Vytautas mirė, kai visi buvome scenoje”, - atsiduso V. Stakėnas.
Čikagos lietuvių bendruomenė gražiai atsisveikino su charizmatiškuoju muzikantu. Surengtos pamaldos, per atsisveikinimą buvo rodomos asmeninės nuotraukos, kamera įamžintos akimirkos, dainavo choras, skambėjo V. Katiliaus kurti „Vairo” hitai. Atsisveikinimą su grupės „Vairas” legenda surengė ir namiškiai, buvę bendražygiai, praėjusią savaitę sulaukę iš JAV atkeliavusios urnos. Kartu atkeliavo ir mėgstamiausia muzikanto gitara. Simboliška, bet atsisveikinimas surengtas ten, kur V. Katilius buvo įkūręs paskutinę studiją - dabartinėje koncertinėje įstaigoje „Saulė”.
Apie sugrįžimą į gimtinę svajojusio muzikanto pelenai palaidoti greta gyvenimo kelionę baigusio jo tėvo. Pusšimtį metų gyvuojančio „Vairo” muzikantų bendruomenė neteko nebe pirmo grupės nario - amžinojo poilsio vienas po kito iškeliavo trys buvę populiarios grupės vokalistai Loreta Motuzaitė, Vilius Onaitis ir Edmondas Čivinskas. „Dievulis į savo orkestrą jau subūrė labai gerą muzikantų grupę”, - atsiduso V. Stakėnas.
„Vairas“ - žinoma Lietuvos muzikos grupė, susikūrusi 1960 m. kovo 8 d. Šiauliuose kaip miesto dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis, pasivadinęs gamyklos vardu. Jis koncertuodavo gamyklos šventėse, draugams ir giminaičiams, o 1982 m. Nuo 1982 iki 1991 m. grupei vadovavo Vytautas Katilius. Pradėję koncertuoti ir sulaukę populiarumo gamyklos darbuotojai tapo muzikantais ir paliko savo darbus gamykloje. 1983 m. grupė tapo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūros nugalėtoja. Nuo 1993 m. 1996 m. grupė iširo. 2000 m. „Vairas“ sugrįžo į sceną. 2002 m. kovo 20 d. grupė pristatė naujų dainų albumą „Sapnas“, sulaukusį didelio klausytojų dėmesio. Po metų grupė išleido dar vieną naujų dainų albumą „Neliūdėk, neverta“, po to - dar vieną diską „Vairas“. 2010 m. kovo mėn. mirus vokalistui Edmondui Čivinskui, grupė liko su keturiais nariais ir sėkmingai koncertuoja iki šiol. 2013 m. buvo išleistas dar vienas naujų dainų albumas, pavadintas „Mums viskas gerai“. 1984 m. 1984 m. Moldavijoje „Vairas“ laimėjo Centrinės televizijos jaunųjų atlikėjų konkurse „Su daina per gyvenimą“ žiūrovų prizą. 1985 m. Šiaulių m. 1985 m. 1994 m.