Balandžio pradžia - laikas, kuomet lengvųjų automobilių ir mikroautobusų savininkai neišvengiamai turi keisti žieminį transporto priemonių „apavą“ į vasarinį. Krovininio transporto valdytojai gali trinti rankas, nes jiems tokia prievolė negalioja. Tačiau kai kurie vežėjai (ypač nedidelių įmonių savininkai, kurie taupo ne tik kurą, bet ir kitą įsigytą turtą ir darbo priemones) visgi linkę turėti kelis padangų komplektus ir keisti juos pasikeitus metų laikams. Kita vertus, net ir nekeisdamas padangų geras šeimininkas pavasarį nepatingės patikrinti, kokia padangų būklė po rūsčios žiemos, kiek nusidėvėjo protektorius ir kiek, reikalui esant, tekst skirti papildomų lėšų naujoms padangoms įsigyti.
Transporto įmonėse išlaidos padangoms siekia 10-15% visų techninei priežiūrai skirtų išlaidų. Šiose taisyklėse labai detaliai aprašyti padangų tipai ir klasės (pagal transporto priemonių paskirtį, bendrąsias eksploatavimo sąlygas ir darbinį krūvį), pateiktos santykinės apkrovų ir greičio lentelės, kurios padeda transporto priemonių savininkams teisingai pasirinkti padangas ir t.t.
Padangų žymėjimo supratimas
Kiekvienas save gerbiantis vežėjas turėtų žinoti, kad raidė „E“ reiškia, jog padangos skirtos kelionėms po Europos šalis, o raidė „N“ - jog su tokiomi padangomis galima drąsiai važiuoti į atšiauriu klimatu pasižyminčias Skandinavijos valstybes. Antroji padangų ženklinime esanti raidė pasufleruoja, kokiai ašiai padangos skirtos: padangos su raide „D“ gali būti montuojamos tik ant varančiosios ašies, padangos su raide „F“ gali būti montuojamos ant vairuojamosios ašies, o padangos su raide „Z“ tinkamos bet kokiai ašiai (taip pat ir vairuojamajai). Tuo tarpu puspriekabėms tinka padangos su raide „T“. Ilga šiuolaikinių padangų ženklinimo simbolių seka paprastai baigiasi raidėmis „EE“ - šio tipo padangos taupo energiją ir kurą, judant automobiliui mažiau kaista. Simbolių ir reikšmių daug, tačiau kiek galima tikėti šia informacija? Ogi tiek pat, kiek perkant butinę techniką su simboliu „EE“ ir tikintis, kad nusipirkus tokios klasės techniką pavyks mažiau mokėti už elektros energiją.
Beveik visos padangos, pagamintos po 2012 m. birželio mėnesio ir parduotos pradedant nuo 2012 m. lapkričio mėnesio Europos Sąjungos teritorijoje, turi būti paženklintos pagal reglamentą EC 1222/2009. Jis padės vartotojams gauti reikiamą informaciją apie padangas, o tai palengvins tinkamiausio produkto pasirinkimą. Ženklinimas apima tris informacijos tipus, leidžiančius geriau nustatyti konkrečios padangos parametrus. Mažiausias pasipriešinimas riedėjimui sumažina kuro sąnaudas. Vertinimas nuo A iki G atspindi pasipriešinimo riedėjimui poveikį kuro sąnaudoms nuo mažiausio iki didžiausio. Kategorijoje „Sukibimas su šlapiu paviršiumi“ klasifikavimas nuo A iki G nurodo sąlyginį stabdymo kelio ant šlapio paviršiaus, nuo trumpo iki ilgo. D ir G klasės tam nėra skirtos. Viena banga = žemo išorinio triukšmo lygio padanga. Vertė yra 3 dB mažesnė nei vertė, kuri yra numatyta Europos Sąjungos standarte ir bus įvesta ateityje. Dvi bangos = vidutinio išorinio triukšmo lygio padanga. Trys bangos = aukšto išorinio triukšmo lygio padanga. Antroji galimybė - identiškų padangų partijų žymėjimas atspausdintu ženklinimu. Pardavimo metu ženklinimas turi būti matomoje vietoje. Šiuo tikslu etiketė gali būti ant padangos.
Ant daugumos padangų esantys žymėjimai nurodo padangos gamintoją, modelį, matmenis ir technines charakteristikas. Šie duomenys žymimi skaičiais, raidėmis ir simboliais. Aptarkime svarbiausius iš jų vaizduojamus ant pačių padangų ir ant etikečių. Pradėkime nuo simbolių, atvaizduojamų ant padangų. Tarkime, 205/55R16 91V. Pažvelgę į diagramą susipažinkite su šių, skaičių, pavaizduotų ant šoninės padangos sienelės, reikšmėmis: 15min.lt montažas/Padangų simboliai 1. Padangos plotis milimetrais. 2. Aukštis, išreikštas procentais nuo pločio. 3. Skersmuo coliais. Jeigu automobilio ratlankiai yra 15 colių skersmens, ant jų neuždėsite 16 colių skersmens padangų ir pan. Kokio dydžio ratlankiai ir padangos skirti konkrečiam automobiliui, nurodo jo gamintojas - jiems nevertėtų nusižengti. Ta informacija būna parašyta lipdukuose, esančiuose ant durelių slenksčių ar degalų bako dangtelio vidinėje pusėje. 4. Apkrovos indeksas. Apkrovos indeksas - tai pramonės standartas, parodantis didžiausią leistiną vienai padangai teksiantį svorį. Leistinos padangų apkrovos indeksai Pavyzdžiui, jeigu padangos apkrovos indeksas yra 76 (t. y. 400 kg), automobilis su visu bagažu negali sverti daugiau kaip 1600 kg. Jeigu padangos apkrovos indeksas yra 80, viena padanga gali saugiai išlaikyti 450 kg, tad automobilis su kroviniu neturėtų sverti daugiau kaip 1800 kg. Padangos apkrovos indeksas Padangos apkrovos indeksas žymimas dviejų ar trijų skaitmenų kombinacija, paprastai svyruojančia nuo 60 iki 120. Šio indekso vieta ant padangos šono dažniausiai būna netoli jos matmenų. Maksimalus leistinas svoris vienai padangai kartais būna išreikštas ir kilogramais, parašytas šalia max. load. 5. Greičio indeksas. Speciali raidė reiškia maksimalų leistiną padangos greitį, t. y. nurodo, kokiu greičiu galima važiuoti, automobilį apavus konkrečiomis padangomis. Žinoma, gamintojai dažniausiai nurodo kiek mažesnį greitį, nei yra tikrasis, tačiau jo viršyti nerekomenduojama - padanga gali neatlaikyti apkrovos ir sprogti. Šis indeksas žymimas raidėmis nuo K iki Y. Pirmasis reiškia 110 km/val. leistiną greitį, antrasis - 300 km/val. Raidės išdėstytos lotynų abėcėlės tvarka (L - 120 km/val., M - 130 km/val., N - 140 km/val. ir t.t.), vienintelė išimtis čia - H raidė, kuri įsiterpusi tarp T ir V. H pažymėtomis padangomis galima važiuoti 210 km/val. Maksimalaus leistino padangų greičio indeksai Greičio indeksas būna parašytas iškart po apkrovos indekso: jį žyminti raidė atspausta prie dviejų ar trijų apkrovos indekso skaičių. Abu indeksus dažniausiai galima rasti ant padangos šono, iškart po jos matmenų. 6. Padanga yra be kameros (angl. tubeless). 7. M+S - simbolis, rodantis, kad padangos tinkamos purvui ir sniegui (angl. mud+snow). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jos tinkamos ledui per žiemos speigus. Kiti galimi žymėjimai: AW (Any Weather), AS (All Seasons). Žieminės padangos visada yra pažymėtos paveiksliuku, kuriame pavaizduotas kalnas su snaige viduryje. 8. Leistinos apkrovos skaičius bei maksimalus leistinas slėgis. Ant padangos nurodytas jos slėgis - tai oro kiekis, kurio nerekomenduojama viršyti pučiant padangą. Padangų slėgis lemia vairavimo savybes: komfortą, sukibimą su keliu, degalų suvartojimą, pačių padangų susidėvėjimą. Leistinos padangų apkrovos indeksai 9. Padangos pagaminimo valstybė. Pvz., Made in Slovakia. 10. Pagaminimo data - du skaičiai yra metai, kiti du - tų metų savaitė. Pvz., padanga, ant kurios šono rasite parašyta 2322, yra pagaminta 2022-ų metų 23-ą savaitę. 11. Padangos gamintojas. Taip pat svarbus žymėjimo simbolis - padangos ilgaamžiškumas. Jį kurį nurodo prie užrašo Treadwear esantis skaičius. Jis labai preliminarus, priklausantis nuo važiavimo įpročių ir nėra įvardijamas kilometrais. Tačiau 300 indeksą turinti padanga iki minimalios leistinos ribos turėtų sudilti tris kartus lėčiau nei ta, kurios indeksas 100, kuris yra pagrindinis standartas. Užrašas „Reinforced“ reiškia, kad jūsų padangos kordas yra sustiprintas. Tokia padanga atsparesnė šoniniams smūgiams ir gali atlaikyti didesnę apkrovą. Be to, šis parametras dažniausiai žymimas XL simboliu (Extra Load).
Protektoriaus raštų įvairovė ir jų paskirtis
Suprantama, kad patyręs vežėjas nepuls šifruoti padangų ženklinimo „šarados“ - padangų tipas jam aiškus pažiūrėjus į protektoriaus raštą. Padangos su universaliaisiais „rombų“ ir „kvadratėlių“ protektoriaus raštais nėra kažkuo ypatingos, tokį raštą turinčios padangos gerai sukimba su kelio danga, tačiau jų „apetitas“ kurui gana didelis, be to, tokios padangos greičiau susidėvi (nusidėvėjimas gerai matomas plika akimi). Padangos, skirtos vairuojamajai ašiai, protektoriaus raštas pailgas, protektoriaus griovelio elementai sudaro taisyklingą eilutę, dėl to šios padangos gerai „laiko“ judėjimo kryptį posūkiuose ir stabdant. Grioveliai turi ir kitą, ne mažiau svarbią paskirtį - prastomis oro sąlygomis (lyjant lietui ar sningant sniegui) jie turi „išstumti“ susikaupusius kelio dangos paviršiuje kritulius, kad važiuojančio sunkvežimio ratai neprasisuktų ar neįmtų slysti. Tačiau toks, panašus į voratinklį, raštas (panašiai, kaip įtrūkos lėkštėje) gerokai sutrumpina padangų tarnavimo laiką. Varomųjų ratų padangų protektorių puošia „eglučių“, „kvadratėlių“ arba „laiptukų“ raštai - ratai su tokiomis padangomis visa jėga trukteli variklį, „įsikabina“ į kelio dangą ir priverčia keliasdešimt tonų sveriantį automobilį pajudėti iš vietos. Galima būtų pateikti ir aprašyti dar bent keliolika padangų protektorių raštų, tačiau apsistosime ties bendru principu: kuo daugiau protektoriaus rašte įvairiausių linijų ir susikirtimų, tuo padangos geriau sukimba su kelio danga, tačiau tuo pačiu ir didesnė trintis, nusidėvėjimo laipsnis ir kuro suvartojimas.
Padangų nusidėvėjimo diagnostika
Pradėjus „skaityti pėdsakus“, laikas pasigilinti ir patį protektorių. Niekam ne paslaptis, kad pagal protektoriaus nusidėvėjimo pobūdį galima diagnozuoti problemas važiuoklėje, ratų suvedime ir padangų vidinio slėgio reguliavime. Taigi, jeigu gerokai nusidėvėjo protektoriaus kraštai - vadinasi, sunkvežimio padangų slėgis yra mažesnis, nei turėtų būti. Bazinės vidinio slėgio ribos pateikiamos krovininių automobilių gamintojų dokumentuose, tačiau koks slėgis turi būti, kai automobilis yra pilnai pakrautas, arba atvirkščiu, važiuoja be krovinio, paliekama spręsti vairuotojui (be kita ko, dar atkreipiant dėmesį į oro temperatūrą). Tuo tarpu abu kraštutinumai (tiek per didelis, tiek per mažas slėgis) sukelia pernelyg didelį protektoriaus nusidėvėjimą, o jeigu oro kiekis padangose sumažėjo trečdaliu - atsiranda grėsmė padangos karkasui. Tai paaiškinama labai paprastai: nepilnai pripūsta padanga dėl didesnės paviršiaus trinties įšyla greičiau, nei teisingai pripūsta padanga. Jei padangos guma įkais iki 120 °С - padangoje atsiras negrįžtami pakitimai (padanga neteks stiprumo, deformuosis kordai). Jei slėgis per didelis, padangų karkasas yra perkraunamas, tokia padanga blogai sukimba su kelio danga, yra „jautresnė“ kelio nelygumams. Padangų žinovai teigia, jog geriau padangas pripūsti kiek mažiau, nei per daug. Taigi, manometras vairuotojo kabinoje yra būtinybė, o ne prabanga. Be to, vasarą važiuojant, tarkim, į Ispaniją, pilnai pakrauto automobilio padangose esantį orą teks kiek nuleisti, o važiuojant po Norvegijos kalnus tuščiu automobiliu, padangas reikės pripūsti. Tokie elementarūs veiksmai gali gerokai prailginti padangų „gyvenimą“ ir netgi padėti sutaupyti kurą.
Padangų nusidėvėjimo pobūdis gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnes problemas. Pavyzdžiui, jei protektoriaus raštas nusidėvėjo netolygiai (viename iš padangos šonų), tai gali būti ženklas, kad padangos išsibalansavo dėl netolygaus krovinio paskirstymo. Pagal padangų nusidėvėjimą galima nustatyti ir ašies problemas. Įgudęs vairuotojas jas nustatys iš garso, net neišeidamas iš kabinos - kuo didesnis greitis, tuo labiau ratai bilda. Ryškus disbalansas sutrumpins padangos gyvenimą 25%, o juk vežėjams ir be to kiekvieną sezoną tenka nurašyti kone pusę turimų padangų.
Iš nusidėvėjusio protektoriaus, tarsi iš knygos, galima „skaityti“ ir apie automobiliui tekusias sezonines duobes ir skrodes, ir apie vairuotojo vairavimo manierą - kai kurie ekspertai mano, kad nepamatuotai staigus įsibėgėjimas ir nuolatinis leistino greičio viršijimas „žudo“ padangas nei kiek ne mažiau, nei išorės veiksniai. Pavyzdžiui, važiuojant 120 km/h greičiu, padangos nusidėvi dvigubai greičiau, nei važiuojant 70 km/h greičiu.
Kada reikia keisti padangas?
Padangos dėvisi su lig kiekvienu nuvažiuotu kilometru. Ir tai nėra blogo vairavimo požymis. Tai natūralu, kaip ilgai vaikštant suplyšta batai, taip ir daug važinėjant padangos susidėvi. Tad padangų keitimas kas tam tikrą laiką yra neišvengiamas. Paprastai keičiant padangas tarp sezonų, automobilių servise specialistai įspės, jog automobilio padangas laikas keisti. Tačiau tarp keitimų yra bent pusmečio tarpas, todėl svarbu ir patiems žinoti bei pastebėti ženklus išduodančius, jog laikas įsigyti naujas padangas. Laiku nepastebėjus šių ženklų, padangos gali sprogti, padangas gali nuleisti ir taip nebegalėsite pasiekti savo kelionės tikslo laiku arba netinkamos padangos gali trukdyti valdyti automobilį esant sudėtingoms eismo sąlygoms (lietui, sniegui, plikledžiui). Taigi, kokie tie 4 ženklai, išduodantis jog padangų keitimas jau yra būtinas nedelsiant?
Sumažėjęs protektoriaus gylis
Protektoriaus gylis garantuoja, jog padangos nepaves važiuojant šlapiu, slidžiu keliu, bus tinkamas sukibimas ir trumpas stabdymo kelias. Kitaip sakant, protektoriaus gylis yra viena iš garantijų, jog vairuosite saugiai. Padangų protektorius gylis niekada neturėtų būti mažesnis nei 1,6 milimetro vasarinėms padangoms ir 3 mm žieminėms padangoms. Tačiau optimalus gylis saugiam vairavimui yra 3 mm vasarinėms padangoms ir 4 mm žieminėms padangoms. Galite nusipirkti specialų matuoklį, kuris yra skirtas protektoriaus gyliui išmatuoti, kaip tai daro profesionalai arba daryti tai iš akies. Vairuotojai dažnai protektoriaus gylį matuoja ir monetomis. Kad ir kokiu būdų matuosite, svarbu įsitikinti, jog protektoriaus gyliui sumažėjus iki minimumo, laikas užsirašyti padangų keitimui.
Įtrūkimai padangų šonuose
Ne visos problemos dėl padangų yra susijusios su protektoriumi. Viena iš vizualiai pastebimų problemų yra įtrūkimai padangų šonuose. Laimei, juos lengva vizualiai pastebėti. Ieškokite įtrūkimų šoninėje padangos pusėje - griovelių, kurie yra pakankamai ryškūs, kad būtų matomi plika akimi. Tai ženklas, kad jūsų padangoje gali atsirasti oro nuotėkis (arba dar blogiau, kad ji gali bet kada sprogti). O tai yra situacija, kurios tikrai norėtumėte išvengti. Taigi, jei įtrūkimai šoninėje padangos pusėje pradeda atrodyti rimti, iš karto važiuokite į autoservisą ir paprašykite pakeisti padangas.
Iškilimai ar pūslės ant padangos paviršiaus
Ilgai važinėjant pradeda silpti išorinis padangos paviršius. To požymis gali būti iškilimas arba pūslelė, kuri išsipučia į išorę. Tai tampa silpnąją padangos vieta ir gali sukelti staigų sprogimą, kas yra vienas pavojingiausių dalykų, kuris gali atsitikti važiuojant keliu. Vos tik pastebėjus pūsleles ar iškilimus ant padangų, kaip mat vykite į autoservisą - būtinas padangų keitimas!
Automobilio vibracija
Važiuojant, ypač prastai asfaltuotais keliais, neišvengiama tam tikra vibracija, tačiau jei jau kurį laiką važinėjate, tikriausiai žinote, kokia vibracija yra normali, o kokia rodo, jog kažkas vyksta ne taip. Vibraciją gali sukelti bet kuri iš daugelio priežasčių - galbūt jūsų padangos yra netinkamai sureguliuotos arba nesubalansuotos, arba atsirado amortizatorių problema. Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad pačioje padangoje yra tam tikra vidinė problema. Net jei padanga nėra pagrindinė vibracijos priežastis, vibracija gali sugadinti padangą ir netrukus dėl to turėsite problemų. Taigi, jei jūsų automobilyje pastebima vibracija važiuojant net ir gerais, asfaltuotais keliais, nedelsdami vykite į autoservisą ieškoti gedimo. Per didelė vibracija beveik visada yra ženklas, kad kažkas negerai ir galimai negerai būtent su padangomis.
Specialistai rekomenduoja padangas keisti kas 6 metus, nesvarbu, jog jos vizualiai atrodo dar normaliai.
Saugus vairavimas ir padangų priežiūra
Nepamirškite, kad net ir pasikeitus padangas, jei kelio danga drėgna, šlapia ar slidi, būtina važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio bei atsargiau manevruoti. Kai asfaltas drėgnas ar šlapias, automobilio stabdymo kelias pailgėja iki dviejų kartų. Rekomenduojama, kad, esant geroms oro sąlygoms, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai.
LAKD primena, kad automobilio techninė būklė yra labai svarbi ir tiesiogiai susijusi su vairuotojo, jo keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu. Lyjant lietui ar važiuojant šlapia kelio danga labai svarbu, kad valytuvai tinkamai nuvalytų vandenį ar iš po ratų tykštantį purvą, todėl reikia iš anksto pasirūpinti, kad nepritrūktų langų skysčio, kuris būtų tinkamas esamoms meteorologinėms sąlygoms. Tinkamai nenuvalytas stiklas kelia pavojų ypač važiuojant tamsoje - vanduo ant stiklo iškreipia vaizdą, o įžiūrėti kelią gali būti sunku, kai nenuvalytą stiklą apšviečia priešpriešine eismo juosta atvažiuojantys automobiliai.
Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų automobilio šviesos: artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai. Nedegant vienam žibintui vairuotojo kelias yra apšviečiamas prasčiau, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, pvz., keliu ar šalikele einantį žmogų. Svarbus ir žibintų sureguliavimas. Negerai sureguliuoti žibintai netinkamai apšviečia kelią, akina kitus vairuotojus. Kyla grėsmė, kad apakintas vairuotojas gali nepastebėti, pvz., priešais esančio kelio vingio, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ar įvažiuoti griovį. Taip pat svarbu sureguliuoti rūko žibintus, kad jų skleidžiamos šviesos spindulys nebūtų per daug aukštai. Būtina patikrinti ir galinius žibintus - svarbu, kad jie tinkamai šviestų ne tik juos įjungus, bet ir tada, kai nuspaudžiamas stabdžių pedalas. Staigiai stabdant, žibintų šviesa gali padėti važiuojantiems iš paskos tinkamai sureaguoti į situaciją. Dėl tos pačios priežasties tvarkingai privalo veikti ir visi posūkio signalai. Reiktų pasirūpinti ir žibintų švara - purvinas, pageltęs žibintų stiklas mažina matomumą.
Kad kelionės būtų saugios ir patogios, reikia patikrinti, ar tinkamai veikia stiklų ir šoninių veidrodėlių, paties automobilio šildymo sistema. Nereiktų pamiršti ir eksploatacinių skysčių, pažiūrėti, ar reikia keisti aušinimo skystį, patikrinti stabdžių skysčio kiekį. Dėl seno, savybes praradusio stabdžių skysčio gali pailgėti stabdymo kelias, stabdžiai gali pradėti prasčiau veikti, o tai gali tapti ir eismo įvykio priežastimi.
Autopilotas ep907 Žieminės padangos - ką pasirinkti? O jeigu vairuojate elektromobilį?
Padangų laikymas
Nuimtų padangų laikymas
- Padangos turi būti laikomos vietoje, kurioje yra žema temperatūra bei kur jos yra apsaugotos nuo dienos šviesos spindulių (ozonas koroziškai veikia gumos struktūrą).
- Patalpa turi būti gerai vėdinama, be skersvėjo.
- Rūsys arba dirbtuvės labiau tiks nei pastogė arba garažas, nes jose nėra tokių drastiškų temperatūros svyravimų.
- Norint išvengti deformacijos ir palengvinti montavimą, padangas reikia laikyti vertikalioje padėtyje.
- Jeigu laikote padangas su baltu ženklinimu tarp jų, būtinai pasukite juos viena į kitą, kad išvengtumėte situacijos, kai juoda guma išteplioja baltą ženklinimą.
- Taip pat galima kiekvieną padangą supakuoti atskiruose plastikiniuose maišuose, kad nebūtų padangos sąlyčio su oru, taip ją apsaugant nuo išorės dulkių ir drėgmės.
- Siekiant išvengti vienos padangos pusės įlinkimo, būtina reguliariai keisti jų padėtį.
Sumontuotų ant diskų padangų laikymas
- Padangas geriau sandėliuoti sumontuotas ant diskų, bet ne taip, kaip aprašyta anksčiau. Bet tam būtina turėti pakaitinius diskus.
- Šiuo atveju padangas svarbu laikyti ne vertikaliai, bet sukrautas šonu.
- Privalumai: sandėliuojant padangos nesideformuoja.
Specialūs reikalavimai ir žymėjimai
Svetimkūniai : svetimkūniui įsmigus į protektorių, iš padangos lėtai arba greitai išeina oras. Netinkamas slėgis : priešingai nei įprasta manyti, pavojingesnis yra ne per didelis, bet per mažas slėgis. Iš tiesų, važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui.
Su dygliuotomis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., tačiau naudojant tokias padangas ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
1. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Valstybės įmonės „Regitra“ išduodama lentelė su valstybiniu numeriu turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale, vežant prie motorinės transporto priemonės, priekabos galinės dalies pritvirtintą dviratį (dviračius), kuris (kurie) uždengia valstybinio numerio ženklą.
2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu, jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Tai baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“ viduryje. Ženklo horizontalioji ašis turi būti ne trumpesnė kaip 175 mm, vertikalioji - ne trumpesnė kaip 115 mm, raidės - ne mažiau kaip 80 mm aukščio ir ne mažiau kaip 10 mm storio.
3. Iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką atvykusi transporto priemonė turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jeigu šio ženklo nėra valstybinio numerio ženkle. Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.
4. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.
5. Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
6. Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm. Autobuso priekyje gali būti naudojamas mažesnis skiriamasis ženklas, kurio kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm.
7. Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm. Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.
8. Kurčiųjų vairuojamų automobilių priekis ir galas turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.
9. Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us).
10. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Trikampio kraštinės ilgis - 200-300 mm, apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
11. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) yra didesni už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytuosius, taip pat motorinių transporto priemonių, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis už maksimalų greitį, leidžiamą Taisyklėse toms transporto priemonėms, gale, kairėje pusėje, gali būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas - spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas greitis, kuriuo gali važiuoti transporto priemonė. Ženklo skersmuo - 160-250 mm, apvado plotis - 1/10 ženklo skersmens.
12. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai - balti iš priekio, oranžiniai - iš šonų ir raudoni - iš galo.
13. Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.
14. Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, 250-2 100 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengtas vienas (horizontalus), du (horizontalūs arba vertikalūs) arba keturi (du vertikalūs ir du horizontalūs) simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia šviesą, ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Bendras šių skiriamųjų ženklų ilgis turi būti nuo 1 130 mm iki 2 300 mm, skiriamojo ženklo plotis - nuo 195 mm iki 230 mm.
16. Motorinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos, turi būti avarinio sustojimo ženklas - lygiakraštis trikampis, kurio 450-500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos.
17. Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Ženklas yra mėlynos ir baltos spalvos, jo apskritimo skersmuo - 60 mm, o balto apvado plotis - 3 mm.
18. Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.
Padangų keitimas dažniausiai neapsiriboja tik padangų permontavimu, gali būti reikalingi ir papildomi darbai - pakabos remontas, ratų suvedimas ir kita. O jei neturite kur sandėliuoti padangas, greičiausiai norėsite pasinaudoti ir padangų saugojimo paslauga. Todėl rekomenduojame rinktis autoservisą kuris siūlo visą paslaugų paketą, taip sutaupysite laiko ir pinigų, o gavę viską iš vienų rankų būsite tikri jog paslauga suteikta kokybiškai ir turėsite garantiją.